LIETUVOJE
PASAULYJE
Statybos leidimas tapo staigmena bendruomenei
2012-02-17 Valdas
PRYŠMANTAS. " VAKARŲ EKSPRESAS"
Tebesitęsiant teismų procesui dėl vėjo jėgainių parko statybų Šilutės rajone, vietos bendruomenė sulaukė netikėtos staigmenos - pasirodo, darbai vykdomi ne pagal jų apskųstą ir neteisėtu pripažintą leidimą, o visai kitą dokumentą.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog Vilkyčių bendruomenės centro "Viltis" iniciatyva nustatyta, kad leidimas statyti jėgainių parką 2008-ųjų spalį išduotas pažeidžiant procedūras. Darbams Čiūtelių, Lankupių ir Grumblių kaimuose tęsiantis bendruomenė pakartotinai kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą ir paprašė juos laikinai sustabdyti.
Praėjusią savaitę teismas nutarė, jog dėl to bus apsispręsta vasario 17-ąją, o nutartį perskaitę ieškovai apstulbo: atsakovų - UAB "Naujoji energija" - atsiliepime teigiama, kad statybos vyksta ne pagal 2008 metais, o 2009-ųjų rugpjūtį išduotą leidimą.
"Apie jį mes nieko negirdėjome, tai buvo naujiena. Keista, kad ilgiau nei pusmetį tiriant, ar ginčytinas leidimas yra teisėtas, nė viena institucija neatkreipė dėmesio, kad statybos vyksta pagal kitą leidimą.
Arba jo niekas nematė, arba jis tik neseniai atsirado - kitaip būti negali. Tai keista - kai pripažįstama, jog vienas dokumentas blogas, staiga atsiranda kitas - geras", - sakė bendruomenės pirmininkas Darius Vilius.
Jis teigė teismo prašęs parodyti minėtą leidimą, bet jo negavo.
"Taip, faktas, kad statyba vykdoma ne pagal skundžiamą, o pagal visai kitą leidimą. Mes bendrovę įsigijome 2010 metais, visi dokumentai buvo tvarkingi", - sakė įmonių grupės "4energia", kuriai priklauso UAB "Naujoji energija", direktorius Tadas Navickas.
Bendrovės savo atsiliepime prašo bendruomenės ieškinio netenkinti.
Kita atsakovė - Šilutės rajono savivaldybė - atsiliepimo nepakeitė, šiuo metu statybos leidimus išduodančio Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas bei specialistė negalėjo atsakyti, ar 2009 metų rugpjūtį toks dokumentas buvo išduotas, mat už tai buvo atsakingi ne jie.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų priežiūros skyriaus specialistas Egidijus Černeckis teigė, kad buvo gautas prašymas tikrinti tik 2008 metų leidimus.
Bendruomenės nariai apie jėgainių parko statybas sužinojo praėjusių metų pavasarį, kai išvydo, jog į teritoriją tiesiami keliai.
"Nežinau, ar statybos bus sustabdytos. Iš Lietuvos teismų teigiamo sprendimo galime ir nesulaukti, tačiau dar yra Strasbūras", - vylėsi D. Vilius.
Tebesitęsiant teismų procesui dėl vėjo jėgainių parko statybų Šilutės rajone, vietos bendruomenė sulaukė netikėtos staigmenos - pasirodo, darbai vykdomi ne pagal jų apskųstą ir neteisėtu pripažintą leidimą, o visai kitą dokumentą.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog Vilkyčių bendruomenės centro "Viltis" iniciatyva nustatyta, kad leidimas statyti jėgainių parką 2008-ųjų spalį išduotas pažeidžiant procedūras. Darbams Čiūtelių, Lankupių ir Grumblių kaimuose tęsiantis bendruomenė pakartotinai kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą ir paprašė juos laikinai sustabdyti.
Praėjusią savaitę teismas nutarė, jog dėl to bus apsispręsta vasario 17-ąją, o nutartį perskaitę ieškovai apstulbo: atsakovų - UAB "Naujoji energija" - atsiliepime teigiama, kad statybos vyksta ne pagal 2008 metais, o 2009-ųjų rugpjūtį išduotą leidimą.
"Apie jį mes nieko negirdėjome, tai buvo naujiena. Keista, kad ilgiau nei pusmetį tiriant, ar ginčytinas leidimas yra teisėtas, nė viena institucija neatkreipė dėmesio, kad statybos vyksta pagal kitą leidimą.
Arba jo niekas nematė, arba jis tik neseniai atsirado - kitaip būti negali. Tai keista - kai pripažįstama, jog vienas dokumentas blogas, staiga atsiranda kitas - geras", - sakė bendruomenės pirmininkas Darius Vilius.
Jis teigė teismo prašęs parodyti minėtą leidimą, bet jo negavo.
"Taip, faktas, kad statyba vykdoma ne pagal skundžiamą, o pagal visai kitą leidimą. Mes bendrovę įsigijome 2010 metais, visi dokumentai buvo tvarkingi", - sakė įmonių grupės "4energia", kuriai priklauso UAB "Naujoji energija", direktorius Tadas Navickas.
Bendrovės savo atsiliepime prašo bendruomenės ieškinio netenkinti.
Kita atsakovė - Šilutės rajono savivaldybė - atsiliepimo nepakeitė, šiuo metu statybos leidimus išduodančio Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas bei specialistė negalėjo atsakyti, ar 2009 metų rugpjūtį toks dokumentas buvo išduotas, mat už tai buvo atsakingi ne jie.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų priežiūros skyriaus specialistas Egidijus Černeckis teigė, kad buvo gautas prašymas tikrinti tik 2008 metų leidimus.
Bendruomenės nariai apie jėgainių parko statybas sužinojo praėjusių metų pavasarį, kai išvydo, jog į teritoriją tiesiami keliai.
"Nežinau, ar statybos bus sustabdytos. Iš Lietuvos teismų teigiamo sprendimo galime ir nesulaukti, tačiau dar yra Strasbūras", - vylėsi D. Vilius.
Prokurorai prieš jėgaines nekyla
2012-01-20, 00:01 Martynas VAINORIUS
Nors Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija padarė išvadą, kad Šilutės rajono savivaldybė negalėjo išduoti leidimo statyti 17 vėjo jėgainių parką Čiūtelių, Lankupių ir Grumblių kaimuose, prokurorai nusprendė, jog nėra pagrindo kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą. Anot teisėsaugininkų, nustatyti pažeidimai yra neesminiai.
Nepaisant to, jėgainių statyboms besipriešinančių Šilutės rajono bendruomenių atstovai patys yra pasiryžę ieškoti teisybės teismuose. Vėjo jėgainių parko statytojai savo ruožtu tikina, kad konfliktą gali skatinti konkuruojančios verslo grupės.
Palaikymo nesulaukė
Vilkyčių bendruomenės nuomone, netoli jų kaimo bendrovė "Naujoji energija" 17 vėjo jėgainių stato pažeisdama daugybę įstatymų bei teisės aktų. Dėl to bendruomenė kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą. Ji prašo, kad būtų panaikintas detalusis planas ir statybos leidimas, o verslininkai būtų įpareigoti išmontuoti jau pastatytas jėgaines.
Bendruomenė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti statybas, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Teismas nepatenkino ir prašymo į procesą įtraukti apie 400 atitinkamą norą raštiškai išreiškusių gyventojų. Abu šie Šilutės teismo sprendimai buvo apskųsti Klaipėdos apygardos teismui.
Vilkyčių bendruomenės pirmininkas Darius Vilius teigia, kad vietos gyventojai neprieštarauja vėjo jėgainių statyboms, jie puikiai supranta šios energetikos tikslą ir svarbą, tačiau kai tai daroma pažeidžiant pagrindinius darnaus vystymosi principus, bendruomenės nariai nusprendė netylėti.
Vilkyčių bendruomenės centras "Viltis" kreipėsi į prezidentę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas bei kitas institucijas prašydamas apginti gyventojų viešąjį interesą.
Reaguodama į šiuos prašymus Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši atliktų patikrinimą dėl gyventojų skunde nurodomų aplinkybių. Inspekcija konstatavo, kad buvo padaryti neesminiai pažeidimai išduodant statinio projektavimo sąlygų sąvadą, rengiant ypatingo statinio techninį projektą, statybos leidimui gauti statytojas pateikė ne visus reikalaujamus dokumentus. Išvadoje teigiama, kad "projekto patikrinimo Šilutės r. savivaldybės NSK procedūra pažeidė STR 1.07.01:2002 16 punkto reikalavimus: nėra elektrotechnikos dalies sprendinių, nurodytų prašyme, nėra bendrosios visų statinių, išvardintų prašyme, ekspertizės. <...> Darytina išvada, kad Šilutės r. savivaldybės administracija leidimo išduoti negalėjo".
Nepaisant šių išvadų, Klaipėdos apygardos prokuratūra nusprendė, jog pagrindo kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą nėra.
"Inspekcija padarė išvadą, kad leidimas negalėjo būti išduotas, tačiau paaiškinamosiose išlygose konstatuojama, kad nustatyti pažeidimai yra neesminiai. Tad atitinkamą nusiteikimą turintis žmogus, perskaitęs tik minėtąją išvadą, gali susiformuoti pernelyg kategorišką nuomonę", - teigė prokurorė Edita Rutkauskaitė.
Tuo metu Vilkyčių bendruomenės interesus ginantį advokatą Saulių Tamošaitį tokia prokurorų pozicija stebina.
"Inspekcijos išvados yra labai rimtas pagrindas naikinti statybų leidimą, tačiau gyventojai kažkodėl nesulaukia teisėsaugos institucijų pagalbos, todėl, ko gero, turės kovoti vieni", - sakė advokatas.
"Yra interesų"
Įmonių grupės "4energia", kuriai priklauso ir jėgaines prie Vilkyčių statanti UAB "Naujoji energija", direktorius Tadas Navickas vakar teigė negirdėjęs apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas, tad sakė negalintis jų komentuoti.
"Mes esame skandinaviško kapitalo įmonė, kuri tik nupirko šį projektą su visais reikiamais leidimais ir parašais. Ši situacija yra tikrai labai nemaloni ir keista, nes viskas pradedama ne nuo dialogo ir kompromisų paieškų, o nuo skundų Prezidentūrai, prokuratūrai ir visoms kitoms institucijoms. Mano nuomone, konfliktą eskaluoja ir suinteresuotos verslo grupės, nes konkurencijos ir interesų šioje srityje tikrai netrūksta", - sako T. Navickas.
Anot jo, visas apie 200 mln. litų vertės 17 jėgainių, kurių bendra galia sieks 39,1 megavatų, parkas nuo Vilkyčių yra nutolęs apie 1,5 km, tad apie jokį poveikį šio kaimo žmonėms esą negali būti net kalbos.
"Yra sodyba, nuo artimiausios jėgainės esanti už 500 metrų, tačiau dėl jos bus atliekami matavimai, stebėjimai, ir jei bus pastebėtas koks nors poveikis, bus ieškoma išeičių", - teigė pokalbininkas.
Beje, praėjusį mėnesį pas Šilutės rajono merą apsilankę Vilkyčių bendruomenės atstovai sakė norintys atlikti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą ir prašė, kad savivaldybė finansuotų šį darbą. Meras tada jiems pažadėjo paramą.
Normų neviršija?
Į panašius žygius kaip Vilkyčių bendruomenė dėl kaimynystėje, Mockių kaime, jau veikiančių šešių 12 MW galios jėgainių kyla Kiošų (Šilutės rajonas) ir Lankupių kaimo, esančio ties Klaipėdos ir Šilutės rajono riba, gyventojai, besiskundžiantys neigiamu jėgainių poveikiu jų sveikatai.
"Tik pradėjus veikti jėgainėms pajutome jų neigiamą poveikį. Nenorime jokios naudos išpešti, tiesiog galėtų jas nors nakčiai sustabdyti, nes dabar tiesiog neįmanoma miegoti. Kai dirbi lauke dieną, tai dar nieko, bet visuose pastatuose - tiek namie, tiek tvarte - nuolat jaučiamas toks garsas, lyg tyliai veiktų senas šaldytuvas. Jei atsirado trukdžiai televizoriui, mobiliajam telefonui, tai kaip jie neveiks žmogaus sveikatos? Aš tikrai pradėjau jausti visokius negalavimus, nors iki tol jokių didelių sveikatos problemų neturėjau", - pasakojo Lankupių kaimo vienkiemio, nuo Mockių jėgainių nutolusio apie 1,1 km, gyventoja Vanda Grinkevičienė.
Anot jos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atliko infragarso matavimus jos name, tačiau normų viršijimo neužfiksavo.
Tuo metu Tauragės rajono Griežpelkių seniūnaitė Virginija Stankevičienė žiniasklaidai pasakojo, kad aplinkinių kaimų gyventojai, kylantys prieš jėgaines, irgi buvo išsikvietę Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistus. Šie išmatavo esamų jėgainių triukšmo lygį ir nustatė, kad net už 1,5 km žemo dažnio garsai gerokai viršijo leistiną normą.
Dar arčiau žmonių
Pernai lapkritį Seimo nariai - Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras - raštu kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių akcentuodami, kad Šilutės rajono bendrajame plane vėjo jėgainės apskritai neminimos. Rašte teigiama, kad Šilutės r. savivaldybės bendrojo plano sprendiniai leidžia daryti išvadą, kad vėjo jėgainių parkų plėtra šiame regione vyksta chaotiškai, šalia esamų elektros tinklų, kelių ir gyvenamųjų teritorijų. Dėl to kyla ir ateityje kils teisminiai ginčai.
"Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija neįstengia įteisinti parengto "Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų" pakeitimo projekto, kuriame numatyta kiekvienam vėjo jėgainės 250 KW galingumui nustatyti 250 m atstumą iki artimiausio gyvenamojo namo. Iki šiol nėra metodikos, pagal kokius kriterijus reikėtų nustatyti atstumą. Atrodo, kad higienos normoje nustatyta riba garsui iki 45 db taip pat nėra pagrįsta įrodymais", - teigiama A. Kubiliui adresuotame rašte ir kaip pavyzdys pateikiama Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, kuri nusprendė jėgainių statybas leisti tik tada, kai bus parengtas rajono vėjo jėgainių plėtros specialusis planas.
Tuo metu dienraštis "Respublika" vakar pranešė, kad aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas įregistravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, pagal kurias statant vėjo elektrines ar saulės šviesos energijos elektrines, kurių įrengtoji galia neviršytų 350 kW, nebūtų rengiami detalieji planai. Negana to, nebebūtų reikalavimo, nustatančio privalomą atstumą nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos.
Viena iš projekto rengėjų Aplinkos ministerijos Urbanistikos, architektūros ir planavimo skyriaus vyr. specialistė Violeta Stumbrienė "Respublikai" aiškino, esą ministerija dviračio neišradinėjo - tiesiog minėtas įstatymas pritaikytas prie pernai įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, kuris ir numatė palengvinimus vėjo jėgainių statytojams.
Anot jos, tai nereiškia, kad dabar visi gyventojai jėgainių bus varomi iš proto, nes poveikio aplinkai vertinimas vis tiek bus atliekamas. Tačiau ne visų jėgainių, o tik pasirinktų atrankos būdu.
Iki šiol jėgainė negali būti statoma arčiau sklypo ribos per atstumą, lygų pusantro jos aukščio. Kitaip tariant, jei statinys - 100 metrų aukščio, jis negali būti arčiau nei už 150 metrų nuo sklypo ribos.
"Atstumo atsisakyta, nes jo neįmanoma išmatuoti. Jis labai skirtingas, priklausomai nuo vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo", - tvirtino V. Stumbrienė.
Beje, nuo pernai lapkričio Vyriausybės sprendimu elektros gamybai nebeliko jokių sanitarinės apsaugos zonos ribų.
Nors Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija padarė išvadą, kad Šilutės rajono savivaldybė negalėjo išduoti leidimo statyti 17 vėjo jėgainių parką Čiūtelių, Lankupių ir Grumblių kaimuose, prokurorai nusprendė, jog nėra pagrindo kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą. Anot teisėsaugininkų, nustatyti pažeidimai yra neesminiai.
Nepaisant to, jėgainių statyboms besipriešinančių Šilutės rajono bendruomenių atstovai patys yra pasiryžę ieškoti teisybės teismuose. Vėjo jėgainių parko statytojai savo ruožtu tikina, kad konfliktą gali skatinti konkuruojančios verslo grupės.
Palaikymo nesulaukė
Vilkyčių bendruomenės nuomone, netoli jų kaimo bendrovė "Naujoji energija" 17 vėjo jėgainių stato pažeisdama daugybę įstatymų bei teisės aktų. Dėl to bendruomenė kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą. Ji prašo, kad būtų panaikintas detalusis planas ir statybos leidimas, o verslininkai būtų įpareigoti išmontuoti jau pastatytas jėgaines.
Bendruomenė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti statybas, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Teismas nepatenkino ir prašymo į procesą įtraukti apie 400 atitinkamą norą raštiškai išreiškusių gyventojų. Abu šie Šilutės teismo sprendimai buvo apskųsti Klaipėdos apygardos teismui.
Vilkyčių bendruomenės pirmininkas Darius Vilius teigia, kad vietos gyventojai neprieštarauja vėjo jėgainių statyboms, jie puikiai supranta šios energetikos tikslą ir svarbą, tačiau kai tai daroma pažeidžiant pagrindinius darnaus vystymosi principus, bendruomenės nariai nusprendė netylėti.
Vilkyčių bendruomenės centras "Viltis" kreipėsi į prezidentę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas bei kitas institucijas prašydamas apginti gyventojų viešąjį interesą.
Reaguodama į šiuos prašymus Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši atliktų patikrinimą dėl gyventojų skunde nurodomų aplinkybių. Inspekcija konstatavo, kad buvo padaryti neesminiai pažeidimai išduodant statinio projektavimo sąlygų sąvadą, rengiant ypatingo statinio techninį projektą, statybos leidimui gauti statytojas pateikė ne visus reikalaujamus dokumentus. Išvadoje teigiama, kad "projekto patikrinimo Šilutės r. savivaldybės NSK procedūra pažeidė STR 1.07.01:2002 16 punkto reikalavimus: nėra elektrotechnikos dalies sprendinių, nurodytų prašyme, nėra bendrosios visų statinių, išvardintų prašyme, ekspertizės. <...> Darytina išvada, kad Šilutės r. savivaldybės administracija leidimo išduoti negalėjo".
Nepaisant šių išvadų, Klaipėdos apygardos prokuratūra nusprendė, jog pagrindo kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą nėra.
"Inspekcija padarė išvadą, kad leidimas negalėjo būti išduotas, tačiau paaiškinamosiose išlygose konstatuojama, kad nustatyti pažeidimai yra neesminiai. Tad atitinkamą nusiteikimą turintis žmogus, perskaitęs tik minėtąją išvadą, gali susiformuoti pernelyg kategorišką nuomonę", - teigė prokurorė Edita Rutkauskaitė.
Tuo metu Vilkyčių bendruomenės interesus ginantį advokatą Saulių Tamošaitį tokia prokurorų pozicija stebina.
"Inspekcijos išvados yra labai rimtas pagrindas naikinti statybų leidimą, tačiau gyventojai kažkodėl nesulaukia teisėsaugos institucijų pagalbos, todėl, ko gero, turės kovoti vieni", - sakė advokatas.
"Yra interesų"
Įmonių grupės "4energia", kuriai priklauso ir jėgaines prie Vilkyčių statanti UAB "Naujoji energija", direktorius Tadas Navickas vakar teigė negirdėjęs apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas, tad sakė negalintis jų komentuoti.
"Mes esame skandinaviško kapitalo įmonė, kuri tik nupirko šį projektą su visais reikiamais leidimais ir parašais. Ši situacija yra tikrai labai nemaloni ir keista, nes viskas pradedama ne nuo dialogo ir kompromisų paieškų, o nuo skundų Prezidentūrai, prokuratūrai ir visoms kitoms institucijoms. Mano nuomone, konfliktą eskaluoja ir suinteresuotos verslo grupės, nes konkurencijos ir interesų šioje srityje tikrai netrūksta", - sako T. Navickas.
Anot jo, visas apie 200 mln. litų vertės 17 jėgainių, kurių bendra galia sieks 39,1 megavatų, parkas nuo Vilkyčių yra nutolęs apie 1,5 km, tad apie jokį poveikį šio kaimo žmonėms esą negali būti net kalbos.
"Yra sodyba, nuo artimiausios jėgainės esanti už 500 metrų, tačiau dėl jos bus atliekami matavimai, stebėjimai, ir jei bus pastebėtas koks nors poveikis, bus ieškoma išeičių", - teigė pokalbininkas.
Beje, praėjusį mėnesį pas Šilutės rajono merą apsilankę Vilkyčių bendruomenės atstovai sakė norintys atlikti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą ir prašė, kad savivaldybė finansuotų šį darbą. Meras tada jiems pažadėjo paramą.
Normų neviršija?
Į panašius žygius kaip Vilkyčių bendruomenė dėl kaimynystėje, Mockių kaime, jau veikiančių šešių 12 MW galios jėgainių kyla Kiošų (Šilutės rajonas) ir Lankupių kaimo, esančio ties Klaipėdos ir Šilutės rajono riba, gyventojai, besiskundžiantys neigiamu jėgainių poveikiu jų sveikatai.
"Tik pradėjus veikti jėgainėms pajutome jų neigiamą poveikį. Nenorime jokios naudos išpešti, tiesiog galėtų jas nors nakčiai sustabdyti, nes dabar tiesiog neįmanoma miegoti. Kai dirbi lauke dieną, tai dar nieko, bet visuose pastatuose - tiek namie, tiek tvarte - nuolat jaučiamas toks garsas, lyg tyliai veiktų senas šaldytuvas. Jei atsirado trukdžiai televizoriui, mobiliajam telefonui, tai kaip jie neveiks žmogaus sveikatos? Aš tikrai pradėjau jausti visokius negalavimus, nors iki tol jokių didelių sveikatos problemų neturėjau", - pasakojo Lankupių kaimo vienkiemio, nuo Mockių jėgainių nutolusio apie 1,1 km, gyventoja Vanda Grinkevičienė.
Anot jos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atliko infragarso matavimus jos name, tačiau normų viršijimo neužfiksavo.
Tuo metu Tauragės rajono Griežpelkių seniūnaitė Virginija Stankevičienė žiniasklaidai pasakojo, kad aplinkinių kaimų gyventojai, kylantys prieš jėgaines, irgi buvo išsikvietę Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistus. Šie išmatavo esamų jėgainių triukšmo lygį ir nustatė, kad net už 1,5 km žemo dažnio garsai gerokai viršijo leistiną normą.
Dar arčiau žmonių
Pernai lapkritį Seimo nariai - Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras - raštu kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių akcentuodami, kad Šilutės rajono bendrajame plane vėjo jėgainės apskritai neminimos. Rašte teigiama, kad Šilutės r. savivaldybės bendrojo plano sprendiniai leidžia daryti išvadą, kad vėjo jėgainių parkų plėtra šiame regione vyksta chaotiškai, šalia esamų elektros tinklų, kelių ir gyvenamųjų teritorijų. Dėl to kyla ir ateityje kils teisminiai ginčai.
"Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija neįstengia įteisinti parengto "Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų" pakeitimo projekto, kuriame numatyta kiekvienam vėjo jėgainės 250 KW galingumui nustatyti 250 m atstumą iki artimiausio gyvenamojo namo. Iki šiol nėra metodikos, pagal kokius kriterijus reikėtų nustatyti atstumą. Atrodo, kad higienos normoje nustatyta riba garsui iki 45 db taip pat nėra pagrįsta įrodymais", - teigiama A. Kubiliui adresuotame rašte ir kaip pavyzdys pateikiama Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, kuri nusprendė jėgainių statybas leisti tik tada, kai bus parengtas rajono vėjo jėgainių plėtros specialusis planas.
Tuo metu dienraštis "Respublika" vakar pranešė, kad aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas įregistravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, pagal kurias statant vėjo elektrines ar saulės šviesos energijos elektrines, kurių įrengtoji galia neviršytų 350 kW, nebūtų rengiami detalieji planai. Negana to, nebebūtų reikalavimo, nustatančio privalomą atstumą nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos.
Viena iš projekto rengėjų Aplinkos ministerijos Urbanistikos, architektūros ir planavimo skyriaus vyr. specialistė Violeta Stumbrienė "Respublikai" aiškino, esą ministerija dviračio neišradinėjo - tiesiog minėtas įstatymas pritaikytas prie pernai įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, kuris ir numatė palengvinimus vėjo jėgainių statytojams.
Anot jos, tai nereiškia, kad dabar visi gyventojai jėgainių bus varomi iš proto, nes poveikio aplinkai vertinimas vis tiek bus atliekamas. Tačiau ne visų jėgainių, o tik pasirinktų atrankos būdu.
Iki šiol jėgainė negali būti statoma arčiau sklypo ribos per atstumą, lygų pusantro jos aukščio. Kitaip tariant, jei statinys - 100 metrų aukščio, jis negali būti arčiau nei už 150 metrų nuo sklypo ribos.
"Atstumo atsisakyta, nes jo neįmanoma išmatuoti. Jis labai skirtingas, priklausomai nuo vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo", - tvirtino V. Stumbrienė.
Beje, nuo pernai lapkričio Vyriausybės sprendimu elektros gamybai nebeliko jokių sanitarinės apsaugos zonos ribų.
Psichotroninis ginklas jau nukreiptas į žmones
2012 sausio mėn. 19 d.
16:05:00
Respublika.lt
Provincijos žmonės vis dažniau galės pajusti psichotroninio ginklo galią. Panašų poveikį daro vėjo jėgainės, skleidžiančios ne tik iš proto varantį triukšmą, tačiau ir psichikai žalingą ausimi negirdimą infragarsą. Pasaulinė sveikatos organizacija taip pat yra įspėjusi, kad jėgainių keliamas triukšmas kenkia sveikatai. O aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas dar ir stumia projektą, kuris jėgaines priartintų prie žmonių.
Sanitarinių zonų nebebus
Ministras G.Kazlauskas registravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kurias patvirtinus statant vėjo elektrines ar saulės šviesos energijos elektrines, kurių įrengtoji galia neviršytų 350 kW, nebūtų rengiami detalieji planai. Negana to, nebebūtų reikalavimo, nustatančio privalomą atstumą nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos.
Viena iš projekto rengėjų, Aplinkos ministerijos Urbanistikos, architektūros ir planavimo skyriaus vyr. specialistė Violeta Stumbrienė, „Respublikai“ aiškino, esą ministerija dviračio neišradinėjo: tiesiog minėtas įstatymas pritaikytas prie pernai įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, kuris ir numatė palengvinimus vėjo jėgainių statytojams.
Anot jos, tai nereiškia, kad dabar visi gyventojai jėgainių bus varomi iš proto, nes poveikio aplinkai vertinimas vis tiek bus atliekamas. Tačiau ne visų jėgainių, o tik pasirinktų atrankos būdu. Iki šiol jėgainė negali būti statoma arčiau sklypo ribos per atstumą, lygų pusantro jos aukščio. Kitaip tariant, jei statinys - 100 metrų aukščio, jis negali būti arčiau nei už 150 metrų nuo sklypo ribos.
„Atstumo atsisakyta, nes jo neįmanoma išmatuoti. Jis labai skirtingas, priklausomai nuo vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo“, - tvirtino V.Stumbrienė.
Gyventojai protestuoja
Su vėjo jėgainėmis jau spėjo iš arti susipažinti Vakarų ir Šiaurės Lietuvos gyventojai. Pavyzdžiui, Tauragės rajone jau stovi 22 gigantai, kurių galia viršija megavatą, o smulkesnių - dar daugiau, ir tinklą ketinama plėsti. Pagėgių kraštas, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos rajonai taip pat jau žino šią problemą, todėl bendruomenės vienijasi ir raštais atakuoja ne tik vietos politikus, bet ir Seimo narius bei prezidentę.
Tauragės rajono Griežpelkių seniūnaitė Virginija Stankevičienė pasakojo, kad aplinkinių kaimų gyventojai, norėdami vietos politikus atvesti į protą, kad šie neduotų leidimo jėgainių statyboms, net išsikvietė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistus. Šie išmatavo esamų jėgainių triukšmo lygį ir nustatė: net už 1,5 kilometro žemo dažnio garsai gerokai viršijo leistiną normą.
„Vasarą neįmanoma net kilometro atstumu naktimis miegoti. O didesnės jėgainės Šveicarijoje, Austrijoje ir kitur nestatomos arčiau nei 3 kilometrai nuo namų. Pas mus į tai niekas nekreipia dėmesio“, - skundėsi V.Stankevičienė.
Varo iš proto
Itin aktyvus kovotojas prieš vėjo jėgaines yra Klaipėdos rajono Gedminų bendruomenės pirmininkas, inžinierius geologas Vytautas Švanys.
„Jėgainės nereikalingos visais aspektais, net ir ekonominiu bei ekologiniu. Jos gamina nekokybišką energiją. Vėjas pučia ne visada, todėl būtina statyti papildomus įrenginius, kurie gamintų energiją, kai vėjo nėra. O jie kūrenami įprastu kuru, tad jokios ekologijos nėra. Be to, kur pastatomos galingesnės elektrinės, nustoja perėti paukščiai, vyksta nebūdingi naminių gyvūnų persileidimai, išsigimimai. Jos kenkia ir žmonėms. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo tylios, bet trijų kilometrų atstumu skleidžia žemo dažnio infragarsą, todėl Anglijos Lordų rūmai uždraudė statyti pramonines vėjo jėgaines arčiau nei už 3 kilometrų nuo artimiausių namų. Ne veltui žmonės, gyvenantys šalia jėgainių, prabilo apie jų kenksmingumą. Naktimis nebeįmanoma miegoti, vaikai nebesusikaupia, apima depresija, galvos skausmai, pykinimas ir t.t. Būtent infragarsą JAV naudoja kaip psichotroninį ginklą“, - dėstė V.Švanys.
Rimantas BRAZIULIS, Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis:
Žalieji pasisako už vėjo energiją, tačiau nesilaikyti atstumų nuo sklypų ribos, priartinti jėgaines prie gyvenamųjų namų būtų labai negerai. Net ir nedidukės 10-20 kW jėgainės triukšmą kelia, skleidžia iš proto vedančius žemo dažnio garsus, elektromagnetinę spinduliuotę. Be to, kai saulės spinduliai patenka tarp sparnų, sukeliamas mirkčiojimas, kenkiantis akims ir psichikai.
Žala keliama ir gamtai. Ypač blogai, kad jėgainės statomos pajūryje, kur eina paukščių migracijos takai. Paukščiai praranda orientaciją ir, patekę tarp sparnų, žūsta, dėl jėgainės poveikio pasišalina ežiai, kurmiai ir kiti gyvūnai.
Siūlymas neberengti detaliųjų planų iš viso sunkiai suvokiamas, nes tokiu būdu visuomenė būtų eliminuota iš svarstymo.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Respublika.lt
Provincijos žmonės vis dažniau galės pajusti psichotroninio ginklo galią. Panašų poveikį daro vėjo jėgainės, skleidžiančios ne tik iš proto varantį triukšmą, tačiau ir psichikai žalingą ausimi negirdimą infragarsą. Pasaulinė sveikatos organizacija taip pat yra įspėjusi, kad jėgainių keliamas triukšmas kenkia sveikatai. O aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas dar ir stumia projektą, kuris jėgaines priartintų prie žmonių.
Sanitarinių zonų nebebus
Ministras G.Kazlauskas registravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kurias patvirtinus statant vėjo elektrines ar saulės šviesos energijos elektrines, kurių įrengtoji galia neviršytų 350 kW, nebūtų rengiami detalieji planai. Negana to, nebebūtų reikalavimo, nustatančio privalomą atstumą nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos.
Viena iš projekto rengėjų, Aplinkos ministerijos Urbanistikos, architektūros ir planavimo skyriaus vyr. specialistė Violeta Stumbrienė, „Respublikai“ aiškino, esą ministerija dviračio neišradinėjo: tiesiog minėtas įstatymas pritaikytas prie pernai įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, kuris ir numatė palengvinimus vėjo jėgainių statytojams.
Anot jos, tai nereiškia, kad dabar visi gyventojai jėgainių bus varomi iš proto, nes poveikio aplinkai vertinimas vis tiek bus atliekamas. Tačiau ne visų jėgainių, o tik pasirinktų atrankos būdu. Iki šiol jėgainė negali būti statoma arčiau sklypo ribos per atstumą, lygų pusantro jos aukščio. Kitaip tariant, jei statinys - 100 metrų aukščio, jis negali būti arčiau nei už 150 metrų nuo sklypo ribos.
„Atstumo atsisakyta, nes jo neįmanoma išmatuoti. Jis labai skirtingas, priklausomai nuo vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo“, - tvirtino V.Stumbrienė.
Gyventojai protestuoja
Su vėjo jėgainėmis jau spėjo iš arti susipažinti Vakarų ir Šiaurės Lietuvos gyventojai. Pavyzdžiui, Tauragės rajone jau stovi 22 gigantai, kurių galia viršija megavatą, o smulkesnių - dar daugiau, ir tinklą ketinama plėsti. Pagėgių kraštas, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos rajonai taip pat jau žino šią problemą, todėl bendruomenės vienijasi ir raštais atakuoja ne tik vietos politikus, bet ir Seimo narius bei prezidentę.
Tauragės rajono Griežpelkių seniūnaitė Virginija Stankevičienė pasakojo, kad aplinkinių kaimų gyventojai, norėdami vietos politikus atvesti į protą, kad šie neduotų leidimo jėgainių statyboms, net išsikvietė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistus. Šie išmatavo esamų jėgainių triukšmo lygį ir nustatė: net už 1,5 kilometro žemo dažnio garsai gerokai viršijo leistiną normą.
„Vasarą neįmanoma net kilometro atstumu naktimis miegoti. O didesnės jėgainės Šveicarijoje, Austrijoje ir kitur nestatomos arčiau nei 3 kilometrai nuo namų. Pas mus į tai niekas nekreipia dėmesio“, - skundėsi V.Stankevičienė.
Varo iš proto
Itin aktyvus kovotojas prieš vėjo jėgaines yra Klaipėdos rajono Gedminų bendruomenės pirmininkas, inžinierius geologas Vytautas Švanys.
„Jėgainės nereikalingos visais aspektais, net ir ekonominiu bei ekologiniu. Jos gamina nekokybišką energiją. Vėjas pučia ne visada, todėl būtina statyti papildomus įrenginius, kurie gamintų energiją, kai vėjo nėra. O jie kūrenami įprastu kuru, tad jokios ekologijos nėra. Be to, kur pastatomos galingesnės elektrinės, nustoja perėti paukščiai, vyksta nebūdingi naminių gyvūnų persileidimai, išsigimimai. Jos kenkia ir žmonėms. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo tylios, bet trijų kilometrų atstumu skleidžia žemo dažnio infragarsą, todėl Anglijos Lordų rūmai uždraudė statyti pramonines vėjo jėgaines arčiau nei už 3 kilometrų nuo artimiausių namų. Ne veltui žmonės, gyvenantys šalia jėgainių, prabilo apie jų kenksmingumą. Naktimis nebeįmanoma miegoti, vaikai nebesusikaupia, apima depresija, galvos skausmai, pykinimas ir t.t. Būtent infragarsą JAV naudoja kaip psichotroninį ginklą“, - dėstė V.Švanys.
Rimantas BRAZIULIS, Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis:
Žalieji pasisako už vėjo energiją, tačiau nesilaikyti atstumų nuo sklypų ribos, priartinti jėgaines prie gyvenamųjų namų būtų labai negerai. Net ir nedidukės 10-20 kW jėgainės triukšmą kelia, skleidžia iš proto vedančius žemo dažnio garsus, elektromagnetinę spinduliuotę. Be to, kai saulės spinduliai patenka tarp sparnų, sukeliamas mirkčiojimas, kenkiantis akims ir psichikai.
Žala keliama ir gamtai. Ypač blogai, kad jėgainės statomos pajūryje, kur eina paukščių migracijos takai. Paukščiai praranda orientaciją ir, patekę tarp sparnų, žūsta, dėl jėgainės poveikio pasišalina ežiai, kurmiai ir kiti gyvūnai.
Siūlymas neberengti detaliųjų planų iš viso sunkiai suvokiamas, nes tokiu būdu visuomenė būtų eliminuota iš svarstymo.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
____
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Vėjo jėgainių statytojams įstatymai negalioja
Pavasario-vasaros sesijoje Seimui pritartus LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui buvo leista vėjo bei kitos atsinaujinančios energijos išteklių vystytojams šeimininkauti kaip panorėjus bei krautis milijoninius pelnus iš paprastų mokesčių mokėtojų. Tokia situacija, kai nepaisoma visuomenės nuomonės, nesilaikoma įstatymų (o ką jau kalbėti apie žemės sklypų savininkų, esančių aplink vėjo jėgaines, interesus) susiklostė ir Šilutės rajone, kurios istorijose aptinkamos ir buvusio parlamentaro A. Skardžio gijos. Galimai neteisėtam parko vystymuisi padeda ne tik buvę, bet ir šiuo metu esami parlamentarai bei kitai aukšto rango ministerijų ir kitų tarnybų pareigūnai.
Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 liepos 17 d. sprendimu Nr. T1-610 patvirtintas 40 MW VEJ parko Šilutės raj. sav., Saugų sen., Čiūtelių, Lankupių, Grumblių kaimuose detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu buvo nuspręsta leisti aplinkinėse teritorijose statyti vėjo jėgainių parką, apie kurių statybą vietos gyventojai nebuvo informuoti. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatyta, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūralias (užliejamas ir sausumines) pievas bei ganyklas draudžiama sausinti, suarti arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį bei vykdyti statybas. Šiuo atveju Šilutės rajono savivaldybės taryba tvirtinant detalųjį planą pakeitė ne tik sklypų paskirtis, ką draudžia nutarimas, bet sunaikino Vyriausybės saugotinas pievas: šiuo metu tiesiami keliai, ardomas dirvožemis bei atliekami kiti kasinėjimo darbai. Keista ir tai, kad pati Saugomų teritorijos tarnybos vadovė R. Baškyte tokiam projektui pritarė, nors pagal minėtą 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimą minėtą vietovę turėtų saugoti.
Vadovaujantis LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu bei Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu, įmonėje „Baltijos institutas“, kuri pateikė vėjo jėgainių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą (toliau PVSV), privalo dirbti bent vienas specialistas, turintis reikalingą išsilavinimą atlikti PVSV. Tačiau poveikio aplinkos vertinimą ataskaitą (toliau PAV) pasirašiusi N. Jatulienė tokios teisės neturėjo ir jokie darbiniai santykiai su šiuo institutu tuo metu jos nesiejo. Todėl PAV ataskaita neturėjo jokio teisinio pagrindo ir detalus planas negalėjo būti svarstomas ir tvirtinamas.
Detaliajam plane nurodyta, kad parke numatoma statyti 2-3 MW vėjo jėgaines, kurių bokštų iki gondolos aukštis 120-150 m. PAV ataskaita padaryta tik dėl 2 MW sanitarinės apsaugos zonos, nors pačiame detaliajame plane nurodytos trys. Tokiu atveju ataskaita net negalėjo būti rengiama ir teikiama svarstyti visuomenei.
Įdomiau pasidaro, kai pradedi analizuoti datas, esančias dokumentuose. Susidaro tokia situacija, kad gali duoti sutikimus ir kartu gauti žmonių parašus dar net nesant PAV ataskaitai bei kitiems sprendimams, susijusiems su vėjo jėgainių statybomis. Žmonių sutikimai duoti, jog jie buvo supažindinti su sprendiniais, tačiau patys sprendiniai parengti žymiai vėliau, todėl sutikimai duoti apgaulės būdu. Toponuotrauka suderinta tik 2008 m. balandžio 14 d., todėl pagrindinis brėžinys galėjo būti atliktas tik po suderinimo, o šiuo atveju įvyko priešingai, nors pareigūnai, tikrinę procesinius dokumentus, turėjo tai nustatyti ir esant tokiems pažeidimams pradėti naują detaliojo plano rengimo procedūrą. Keista ir tai, kad viešo susirinkimo protokole nėra net pačio pirmininko parašo, nors nurodyta, kad Mantas Kišonas pasirašė protokolą, bet apie tai, kad jis yra įgaliotas ir turi tokią juridinę teisę, jokių faktinių aplinkybių nėra.
Dar keistesnių dalykų atsiranda, kai pradedi skaityti patį detalųjį planą, jo sprendimus ir aiškinamą raštą. Juose atsiranda nuostata, kad vėjo jėgainių parkas numatomas statyti Mockių kaime, Šilutės rajone. Nors detaliajame plane apie tokią kadastrinę vietovę nėra net kalbama, o Mockių detalusis planas buvo patvirtintas daug seniau. Tokios klaidos dar kartą parodo, kad galimai veikė grupė asmenų, siekusių neteisėtai parengtą detalųjį planą patvirtinti, bei pasinaudoti anksčiau ruoštu ir jau esamu Mockių kaimo detaliuoju planu jį perrašant, pakeičiant tik pavadinimus, todėl darytina išvada, kad joks detalus planas nebuvo rengiamas, jokio PAV ataskaita nebuvo ruošta, o jų sprendiniai perkelti šiam detaliajam planui.
Detaliajam plane UAB „Naujoji energija“ raštu įsipareigojo dėti visas pastangas, kad pagerėtų naudojimosi keliais sąlygos vietiniams gyventojams, statybos metu neblogės kelių būklė, pasižadėjo remti kaimo bendruomenes bei palaikyti draugiškus santykius. Nors nei viena kaimo bendruomenė nėra pritarusi tokiems jų siūlymams, nes jie yra nekonkretūs ir kartu neįpareigojantys.
Kyla pagrįstų abejonių, ar tvirtinat vėjo jėgainių detalųjį planą valstybės tarnautojams, politikams nebuvo daromas spaudimas. Todėl būtina kuo skubiau kreiptis į teisėsaugos institucijas, sudaryti specialiąją komisiją, kuri aiškintųsi, kas yra susiję su šiuo planavimo procesu, nes gal tai esami ar buvę aukšto rango Valstybės pareigūnai, kurių įtaka galimai pasireiškė detalaus plano derinimo, tvirtinimo procese, ko pasekoje yra pažeistas visuomenės interesas. Kadangi detaliojo planavimo dokumentuose galima rasti buvusio Aplinkos apsaugos ministro A. Paulausko bendražygio parlamentaro Artūro Skardžiaus pavardę, taip pat A. Paulausko patarėjo R. Patalavičiaus sūnaus Tomo Patalvičiaus pavardę, kuris būtent tapo patarėju A. Paulauskui dirbant Aplinkos ministerijoje, kuruojančioje šiuo klausimus bei dauguma kitų asmenų, susijusių su institucijomis tikrinančiomis ir tvirtinančiomis procesinius dokumentus, reikalingus vėjo jėgainių parko statyboms. Gal neatsitiktinai buvęs parlamentaras A. Skardžius po nepasisekusių rinkimų į Seimą tapo profesionaliu vėjo jėgainių žinovu.
Analizuojant kompetentingų institucijų išduotus leidimus statybai, darytina išvada, kad Lietuva nebe teisinė valstybė, o piniginė, kurios įtaka gali valdyti valdininkus. Panašu, kad šios vystymo grupės UAB „Naujoji energija“ ir UAB „Energijos versmė“ vienintelis tikslas - bet kokiomis priemonėmis užsigarantuoti vietinių politikų palaikymą ar savo prastūmimą į vietinę taryba, o taip pat siekis bet kokia kaina turėti savo žmonių ministerijose ir kituose žinybose bei pačiame Parlamente, kurie stumdami LR Atsinaujinančių išteklių energijos įstatymą atstovautų būtent jų interesus.
Seimo narys
Remigijus Žemaitaitis
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Atidarytas pirmasis rajone vėjo jėgainių parkas
Kiekvienas, važiuodamas per Sakūčius į Kintus, pastebėjo 6 aukštus bokštus su sparnais. Tai įmonių grupės „4energia“ vėjo jėgainių parkas, kuris Kintų sen. Mockių kaime oficialiai buvo atidarytas praėjusį penktadienį, nors veikia jau nuo pernai. Šis vėjo jėgainių parkas – tai pirmas žingsnis po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo panaudojant Pamario krašte vėjo energiją. Iškilmingoje jėgainių atidarymo ceremonijoje dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai, investuotojai ir vietos gyventojai. Dauguma jėgainių pastatyta ūkininkui Arvydui Stankui priklausančioje žemėje.
Vėjo jėgainės, kurių kiekvienos galingumas yra 2 megavatai (MW), aukštis (be 35 m skersmens sparnų) – 108 metrai, per metus pagamins 35-38 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos ir duos naudos ne tik jų savininkams, bet ir vietos bendruomenei. Sutartyje su energijos gamintojais numatyta, kad už kiekvieną pagamintą megavatvalandę elektros energijos, vietos bendruomenėms bus pervedama lėšų, iš kurių bus finansuojami socialiniai, aplinkosauginiai ir kiti projektai. Vėjo jėgainių parkas Mockiuose – tai pirmas rezultatas bendradarbiavimo su ekologiškos elektros energijos gamintojais. Jau pradėtas statyti dar vienas, gerokai galingesnis, vėjo jėgainių parkas netoli esančiame Čiūtelių kaime.
„Dėkoju visiems, kurie dirbo keletą metų. Pradedant tais, kurie projektavo, planavo, braidė po šias pievas... Atskirai norėčiau padėkoti vietos bendruomenei, žmonėms, kurių čia taip gausiai susirinko. Turiu pasakyti, kad tiek Šilutės rajono savivaldybė, tiek vietiniai žmonės palaikė mūsų pastangas. Čia nesulaukėme tokių nesusipratimų, kokių yra buvę statant jėgaines aplinkui Palangą. Stengėmės rasti bendrą kalbą. Gal ne visuomet pavykdavo įgyvendinti mūsų pažadus ir norus, bet turėsime laiko tai pataisyti. Ir toliau skirsime daug dėmesio bendruomenei. Tam tikra dalis pelno nuo kiekvieno vėjo jėgainių parko bus pervedama į atskirą fondą Šilutės rajone. Lėšos bus naudojamos vietos bendruomenių poreikiams tenkinti. Tikiuosi, kad skirstant lėšas bus pakviesti ir bendruomenių atstovai. Tai leis apsispręsti ką daryti, kad šis parkas būtų naudingas tiek jums, tiek mums“, – sakė vienas iš „4energia“ vadovų Antanas Navickas.
Naujuoju vėjo jėgainių parku pasidžiaugė ir Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis: „Prieš keletą metų buvo sunku pasakyti, kad toks parkas atsiras čia. Gera ir svarbu, kad verslas supranta bendruomenę, vietos gyventojus, sugeba su jais bendrauti. Tai ir verslui atveria kelią investuoti mūsų savivaldybės teritorijoje. Šilutės rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri pasirašė Merų paktą, kuriame numatoma siekti pagaminti kuo daugiau energijos iš alternatyvių šaltinių, kuo mažiau teršti gamtą, turėti gražią tvarkingą aplinką. Šiandien aplink vėjo jėgainių parką matome rapsų pasėlius, gerai nusiteikusius vietos gyventojus. Ir kol kas niekas nesiskundžia. Projektas iš tiesų yra vykęs“.
Meras linkėjo jėgainių savininkams, kurie investavo į šiuos projektus ir toliau veikti šioje srityje: „Jeigu rasime bendrą kalbą su bendruomenėmis ir savivaldybe, ir toliau mes tuos projektus remsime“.
Meras ir vienas iš investuotojų Johanas Rebotas (Johanes Reubotte) simboliškai paleido laikinai sustabdytą vieną ėjo jėgaię
Vaidotas VILKAS
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Šilutės r. iškils didžiausio pajėgumo vėjo jėgainių parkas
www.DELFI.lt 2011 liepos 19 d. 11:41 Šilutės rajone iškils didžiausio Lietuvoje 39,1 megavato pajėgumo vėjo jėgainių parkas. Projektą plėtos bendrovė „Naujoji energija“, gavusi 145 mln. Lt paskolą iš SEB ir Suomijos „Pohjola Bank Plc“ bankų.
Bendra Šilutės rajono Čiūtelių kaime įgyvendinamo projekto investicijų vertė yra beveik 194 mln. Lt. Naujame vėjo jėgainių parke iš viso veiks 17 turbinų, kurių kiekvienos pajėgumas sieks 2,3 megavato. Planuojama parko statybos darbus užbaigti 2012 metais.
Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas, teigia, kad atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra Lietuvoje įgauna pagreitį – įgyvendinama vis daugiau šalies energijos ūkiui svarbių ir perspektyvių projektų.
„Naujoji energija“ priklauso Estijos investicijų fondui „Freenergy“ ir Skandinavijos energetikos bendrovei „Vardar Eurus“.
Investicijų fondo „Freenergy“ ir Skandinavijos energetikos bendrovės „Vardar Eurus“ įmonių grupei šiuo metu priklauso du Lietuvoje veikiantys 12 ir 14 megavatų galios parkai. Užbaigus parko Šilalės rajone statybas ir įgyvendinus pradedamą projektą Šilutės rajone, bendrovių valdomų vėjo jėgainių parkų bendras pajėgumas bus 78,9 megavato. Lietuvoje Skandinavijos ir Estijos energetikos įmonių grupės projektų įgyvendinimu rūpinasi bendrovė „4Energia“.
_
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kariškiai prieš vėjo jėgaines Šilutės rajone
Kariškiai teigia, kad planuojami vėjo jėgainių parkai gali kelti grėsmę saugumui - radarai užfiksuoja vėjo jėgaines, o ne virš jų skrendančius oro erdvės pažeidėjus.
"Metus bandome įtikinti kariškius, kad jėgainės netrukdo stebėti oro erdvę. Tačiau jie užsispyrę ir savo sprendimo nekeičia. Neturėjome kitos išeities, todėl kreipsimės į teismą", - teigė "Vėjų spektro" ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Alvydas Naujėkas, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Pasak dienraščio, didžiausio Baltijos šalyse vėjo jėgainių parko savininkė bendrovė "Vėjų spektras" ketino investuoti 100 mln. litų ir pastatyti tris parkus Šilutės rajone, Didšilių kaime. Planuota statyti 12 jėgainių, kurių galia siektų 21,8 megavato (MW).
Pirmajam parkui jau gauti visi reikalingi leidimai. Baigtas projektavimas, sutarta dėl finansavimo, bet verslininkams pritrūko vienintelio leidimo - iš Lietuvos kariuomenės.
Planuojami parkai patenka į kariškiams priklausančio aerodromo apsaugos zoną. Be to, už 15 kilometrų, Degučių kaime, veikia kariškių radiolokacinė bazė. Čia nuo 1993 metų budintys kariškiai prižiūri oro erdvę.
Kariškiai tikina, kad vėjo jėgainės trukdo stebėti oro erdvę. Todėl jie nepritarė parkų statyboms.
"Nauja radiolokacinė įranga besisukančias jėgainių mentes mato kaip taikinį. Nejudančius objektus iš radarų mes dar galime "išpjauti", nebūtų problemų dėl vienos kitos jėgainės. Tačiau kai jų stovi daug, mums kyla problemų", - teigė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vadas Antanas Jucius.
Pasak A.Juciaus, su stebėjimo sistemų gamintojais tariamasi dėl to, kad naujieji radarai "nematytų" jėgainių.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Vėjo jėgainės – Vakarų Lietuvos nelaimė
Pir, 10/10/2011 - 10:48 įrašė petras
Vėjo jėgainės – Vakarų Lietuvos nelaimė 10/10/2011Skuodo, Kretingos, Šilutės, Tauragės rajonai jau nusmaigstyti didžiulėmis vėjo jėgainėmis, dabar ateina eilė Šilalei. Pusiaukelėje tarp Šilalės ir Laukuvos prie autostrados jau sukasi kelios, gerokai pakeitusios įprastą mūsų krašto gamtovaizdį. O kaip jos pakeis žmonių gyvenimą, kokią naudą duos visai šalies ekonomikai, ar nepakenks gamtai? Klaipėdos rajono Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas ŠVANYS, visoje šalyje pagarsėjęs kovotojas prieš stichišką vėjo jėgainių plėtrą, sako: „Naudos nesitikėkit jokios, o žalą aplinkui gyvenantys žmonės gali patirti tragišką“. Apie tai – jo interviu „Šilalės artojui“. Beje, čia kalbama ne apie nedidelius ir niekam nepavojigus namų ūkyje naudojamus vėjo malūnus, bet apie didžiąsias, kelių šimtų kilovatų jėgaines.
Mūsų pašnekovas V. Švanys sako esąs šioks toks energetikas (iš profesijos – inžinierius geologas), kurį laiką užsiiminėjęs geotermine energija (savo namuose turi įsirengęs šilumos siurblį), o apie vėjo jėgaines dar visai neseniai žinojęs tik tiek, kad jos „sukasi ir daro elektrą“. Aišku, jis dar buvo girdėjęs, kad tai pigi, švari ir gamtai bei žmogui nepavojinga energija. Sužinojęs, kad vėjo jėgaines rengiamasi statyti ir Klaipėdos rajone, jis ėmė domėtis giliau ir netruko suabejoti, ar viskas yra tikrai taip, kaip situaciją nušviečia vėjo jėgainių statytojai, rėmėjai ir net juos palaikantys žaliųjų judėjimai. Šiandien apie Lietuvoje pradėtus įgyvendinti vėjo jėgainių plėtros planus jis kalba kaip apie ekonominę aferą ir nusikaltimą prieš savo žmones:
- Visų pirma, vėjo elektrinių plėtra - tai didelio masto ekonominė afera, dar labiau nuskurdinsianti ir taip nuskurdintą mūsų visuomenę. Ekonominį nusikaltimą galima nusakyti skaičiais. O kiek kainuoja žmogus, jo gyvybė, jo sveikata? Už kiek ji parduodama ir perkama? Kur pastatomos galingosios vėjo jėgainės, išnyksta bitės, nustoja perėti, čiulbėti paukščiai, „išprotėja” katės, šunys, vyksta prieš tai nebūdingi naminių gyvulių vaisių persileidimai, išsigimimai. Jeigu taip neigiamai veikiama gyvoji gamta, tai negi jos gali neturėti įtakos žmonėms, jų sveikatai? Deja, tai pajus ir jūsų rajono gyventojai, gyvenantys arčiau naujųjų monstrų.
- Bet juk vėjo jėgainės nesklaidžia radiacijos, neišmeta dūmų, nėra pavojaus, kad jos sprogs... Kaip jos gali būti pavojingos gamtai ir žmogui?
- Dar visai neseniai iš aš maniau labai panašiai. Turėjau tik labai paviršutinišką žiniasklaidos suformuotą požiūrį, kad tai esanti „švari“ ir pigi energija. Bet kai pradėjau skaityti specialią literatūrą ir kalbėtis su žmonėmis, gyvenančiais vėjo jėgainių kaimynystėje, netrukau pamatyti, kad mums ne tik nesako tiesos, bet ir meluoja. Kretingos rajone, kur vėjo jėgainės pastatytos visai šalia Vydmantų ir Kvecių gyvenviečių, prisiklausiau šiurpiausių istorijų, dabar jau kenčia ir jūsų kaimynai tauragiškiai – Lauksargiuose su vėjo malūnais atnešta tokia pat nelaimė. Daugumai žmonių, gyvenančių 1.5 kilometro ir mažesniu, o dažnai ir didesniu, atstumu nuo vėjo jėgainių, pasireiškia chroniška nemiga, chroniškas nuovargis, apatija, depresija, galvos skausmai, pykinimas, širdies ritmo ir kitų organų veiklos sutrikimai - žmogaus gyvenimas kapitaliai sugriaunamas. Nuo ko?
Vėjo jėgainės skleidžia labai stiprų žemo dažnio girdimą ir mūsų ausiai negirdimą infragarsą, kuris labai pavojingas kūnui ir psichikai. JAV kariuomenėje infragarsas jau naudojamas kaip psichotroninis ginklas. Jis išveda iš rikiuotės priešininkus, sutrikdo žmonių sveikatą, psichiką, bet veikia žemiau žmonių girdimumo ribos - čia ir yra jo stiprybė. Vėjo jėgainės atitinka psichotroninio ginklo parametrus. Jų sukeliamas infragarsas ir žemi dažniai yra visai netoli girdimumo ribos, net jas viršija ir siekia 80-90 dB. Todėl vėjo elektrines galima būtų vadinti prieš žmones nukreiptu ginklu – nei kiek neperdėtume.
- Bet juk yra higienos normos, sanitarinės ribos, žmonių sveikatą saugančios institucijos...
- Taip, normos yra, bet jos leidžia daug didesnį triukšmą, negu kituose Europos šalyse. Gal todėl į Lietuvą ir patraukė šitų monstrų statytojai? Didžiosios Britanijos mokslininkai padarė išsamius vėjo jėgainių triukšmo poveikio žmonėms tyrimus ir nustatė, kad jau 32 dB vėjo jėgainių triukšmas sukelia stiprų erzinimą kai kuriems žmonėms, o 40 dB ir didesnis triukšmas sukelia stiprų erzinimą jau daugeliui žmonių. Tokio pat stiprumo automobilių, geležinkelio ar oro transporto keliams triukšmas žmogų veikia ne taip ardančiai. Kodėl?
Mokslininkai atsako, kad viena iš priežasčių yra vėjo jėgainių skleidžiami toli sklindantys žemo dažnio garsai ir infragarsas. Žemo dažnio garsai ir infragarsas rezonuoja kai kuriuos žmogaus kūno organus ir dalis, o nuo to pablogėja žmogaus savijauta. Ilgalaikis tokio triukšmo poveikis gali sukelti rimtus negrįžtamus procesus organizme, sunkiai išgydomas ligas, kurių visuma yra įvardinta kaip Vėjo jėgainių sindromas.
Kokiu atstumu mus gali pasiekti šis ardantis poveikis? Tyrimus atlikę nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad daugumai žmonių, gyvenančių nuo jėgainių iki 3 km, o kartais - ir didesniu atstumu (priklausomai nuo reljefo, kitų faktorių), dėl vėjo jėgainių sukeliamo triukšmo vystosi chroniški nemiga ir nuovargis, pasireiškia galvos skausmai, depresija, klausos sutrikimai, koordinacijos praradimas bei kitos nervinės ir su nervine įtampa susijusios ligos. Jeigu Šilalės rajone vėjo jėgainės pastatytos per tris kilometrus arba dar arčiau sodybų, žmonės neišvengs neigiamo poveikio savo sveikatai.
- Ir tai neprieštaraus šalyje veikiančioms higienos normoms?
- Neprieštaraus. Triukšmo riba pagal higienos normas naktį miegamose patalpose gali siekti 45 dB. O juk nuo 40 dB vėjo jėgainių triukšmas daugumai žmonių jau kelia labai stiprų susierzinimą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primygtinai rekomenduoja, kad tuo atveju, kai triukšme yra žemo dažnio ir infragarso sudedamoji, triukšmo norma turi būti atitinkamai sumažinama. Tačiau mūsų higienos normos į tai neatsižvelgia. Dieną jos leidžia netgi 65 dB triukšmą. Keliamas traukinių ar lėktuvų būtų gal nieko, bet vėjo jėgainių skleidžiamas tokio stiprumo triukšmas yra labai pavojingas. Tai įrodyta moksliškai, nustatytos priežastys, jos specialistams gerai žinomos. Tik kažkodėl tai nežinoma Lietuvos visuomenės sveikatos centrų, Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams, kuriems gal yra mokama už nežinojimą?..
- Rizikuojama žmonių sveikata dėl ekonominės naudos?
- Taip, žmonių sveikata aukojama dėl vėjininkų pelnų, nors valstybė ir visuomenė iš tos aferos neturės nė mažiausios naudos – tik nuostolį. Vėjo jėgainės gamina menkavertę energiją, kurią valstybė įsipareigoja supirkti dvigubai aukštesne nei rinkos kaina. Ar tai ne absurdas? Tarptautinėje rinkoje elektros kilovatvalandė kainuoja 14 – 15 centų, o Lietuva įsipareigoja iš vėjininkų ją pirkti už 30 centų. Nėra jokios abejonės, kad dėl šitos aferos pakils elektros kaina vartotojams. Taip jau atsitiko kai kuriose Europos šalyse. Brangiausiai už elektrą moka danai, vokiečiai ir ispanai, kur vėjo jėgainių gaminamos energijos procentas visoje energetikoje pats didžiausias.
- Kodėl sakote, kad vėjo jėgainių gaminama elektra yra mažavertė?
- Vėjo jėgainių darbas tiesiogiai priklauso nuo vėjo stiprumo. Vėjas stipresnis – elektros daugiau, vėjo nėra – jėgainės sustoja visai. Vadinasi, norint užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, šalia vėjo jėgainių būtina įrengti energijos galingumą balansuojančias įprasto kuro elektrines, kurių pajėgumas turi beveik siekti vėjo jėgainių galingumą. Vien dėl to valstybė jau investavo ir dar investuos daugiau negu milijardą litų į dujų turbiną Elektrėnuose, į hidro turbiną Kruonio HAE, į tinklų rekonstrukciją. Dar daugiau, valstybė (visuomenė) dengs visas balansavimo, rezervavimo išlaidas bei kitus kaštus, susijusius su nestabiliu tinklų apkrovimu. Visa tai kiekvienais metais kainuos apie milijardą litų. Jie bus paimti tiesiai iš kiekvieno Lietuvos gyventojo kišenės ir perkelti tiesiai į mažos grupelės verslininkų pelnus.
Tai štai, kas vyksta: valstybė, t.y. visuomenė, dotuoja verslininkams vėjo elektrinių statybą, pajungimą prie tinklų, o vėliau dar ir įsipareigoja iš jų supirkti dėl galios nepastovumo ir pertrūkių praktiškai bevertę vėjo elektrinių gaminamą energiją dvigubai didesne negu rinkos kaina. Argi tai – ne ekonominė afera?
- Bet gal tai – švari, ekologiška elektra?
- Irgi melas. Pažiūrėkim, kas atsitinka, kai vėjas nutyksta ir jėgainės sustoja. Elektrėnuose tenka kurti papildomus pečius ir padidinti galingumus, o nuo to į atmosferą daugiau išmetama anglies dvideginio ir metano. Europos šalių praktika rodo, kad nuo vėjo jėgainių išmetamųjų dujų nei kiek nesumažėją. Apie tai, kad jos kenkia gyvūnijai, jau kalbėjome. Be to, jos išnaikina labai daug paukščių. Tik iš šalies atrodo, kad sukasi negreitai. Iš tiesų 100 metrų skersmens sparnai pakraščiuose lekia apie 300 kilometrų per valandą greičiu. O jėgainės statomos Vakarų Lietuvoje, kur eina paukščių migracijos keliai...
Iš jėgainių neturėsime ir socialinės naudos. Vėjo jėgainės nesukuria mums nei darbo vietų (jas gamina ir stato užsienio firmos), nei infrastruktūros (vėjininkai savo monstrus stato kuo arčiau gyvenviečių ir kelių). Žodžiu, jokios naudos – tik nuostolis ir žala žmonių sveikatai. Vėjo jėgainės – tai jau Lietuvos nelaimė.
- Jeigu nelaimė – kaip jos išvengti?
- Kurios jūsų rajone pastatytos, tų matyt nenugriausit, nors Klaipėdos rajone yra buvę ir taip. Manau, kad viskas dabar padaryta pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kurį mūsų Seimas priėmė, žiūrėdamas tik vėjininkų, o ne mūsų žmonių interesų. Bet nemanykit, kad tomis keliomis jėgainėmis viskas pasibaigs. Vėjininkų užmojai dideli, vėjuota Žemaitija labai palanki jų verslui. Netgi žaliųjų judėjimai stovi jų pusėje. Mėginau kreiptis į juos pagalbos, nes juk žaliesiems turėtų skaudėti gamtos ir žmonių žalojimas, bet jie atsakė, kad esą „už atsinaujinančią energetiką“. Tų judėjimų Lietuvoje keli, bet jie kalba taip pat. Vieno judėjimo vadovybėje yra vėjo elektrinių asociacijos viceprezidentas. Kas dar neaišku?
Todėl pačios bendruomenės turi stoti prieš stichišką jėgainių plėtrą. Neleiskite jų statyti šalia kaimų ir gyvenviečių. Darykite spaudimą rajono valdžiai, kuri gali sustabdyti ir sutvarkyti jėgainių statybą. Klaipėdos rajone mums tai pavyko. Bendruomenės įtikimo rajono savivaldybės tarybą, ir ta priėmė kompromisinį nutarimą, kuriuo sustabdė vėjo jėgainių detaliųjų planų tvirtinimą iki bus patvirtintas specialus vėjo jėgainių plėtros planas. Jeigu esame verčiami kažkokių jėgų ir negalime visiškai išvengti šių monstrų, tai tegu jie stovi nuošalesnėse vietose, kur nežalos žmonių ir darys mažiau žalos gamtai. Kol kas mūsų rajone nėra nė vienos vėjo jėgainės.
Jeigu mūsų rajono valdžia išgirdo visuomenės balsą, gal paklausys ir jūsiškė? Turėkite omenyje, kad aplink vėjo jėgaines labai krenta žemės ir viso nekilnojamojo turto kaina, žlunga kaimo turizmo verslas. Toks gražus, kalvotas jūsų rajonas – jums tik turizmu užsiimti, o ne naikinti save ir gamtą tomis pabaisomis.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Vytautas Švanys. Vėjai galvose, betonas širdyse. Kas?
2011-09-19
LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad Lietuvą valdo oligarchai ir nusikaltėlių klanai. Prezidentės teiginys, manau, yra ne be pagrindo. Puiki jos žodžių iliustracija yra vėjo jėgainių plėtra, taip, kaip jį yra vykdoma Lietuvoje.
Visų pirma, vėjo elektrinių plėtra - tai didelio masto ekonominė afera, dar labiau nuskurdinsianti ir taip nuskurdintą visuomenę. Valstybė, t.y. visuomenė, dotuoja verslininkams vėjo elektrinių statybą, pajungimą prie tinklų, o vėliau dar ir įsipareigoja iš jų supirkti dėl galios nepastovumo ir pertrūkių praktiškai bevertę vėjo elektrinių gaminamą energiją dvigubai didesne negu rinkos kaina. Be to, kad būtų galima nors dalinai balansuoti ir rezervuoti nepastovius vėjo elektrinių tiekiamos energijos galingumus, valstybė jau investavo ir dar investuos daugiau negu milijardą litų į dujų (!!!) turbiną Elektrėnuose, į hidro turbiną Kruonio HAE, į tinklų rekonstrukciją. Dar daugiau, valstybė (visuomenė) dengs visas balansavimo, rezervavimo išlaidas bei kitus kaštus, susijusius su nestabiliu tinklų apkrovimu. Visa tai kiekvienais metais kainuos apie milijardą litų. Jie bus paimti tiesiai iš kiekvieno Lietuvos gyventojo kišenės ir perkelti tiesiai į mažos grupelės verslininkų kišenę.
Iš žmonių vagiami milijardai. Toks apiplėšimas, be abejo, yra ekonominis nusikaltimas. Ji galima išreikšti pinigais, skaičiais. Bet kiek kainuoja tai, kas neįkainuojama, tai, kas - šventa? Kaip, kokiais milijardais įvertinti tų planuojamų šimtų, tūkstančių monstrų sunaikintą Vakarų Lietuvos gamtą, kraštovaizdį? O kaip įvertinti sunaikintą Lietuvos kaimą - žmonių gerovės pagrindą, tautos dvasingumo šaltinį, tiek sielos, tiek kūno maitintoją?
O kiek kainuoja žmogus, jo gyvybė, jo sveikata? Už kiek ji parduodama ir perkama, ponai? Čia prieš mane kalbėję žmonės, jau patyrę, ką reiškia vėjo jėgainės, kalbėjo gryną tiesą. Tie jų išsakyti faktai, kad išnyksta bitės, nustoja perėti, čiulbėti paukščiai, „išprotėja” katės, šunys, vyksta prieš tai nebūdingi naminių gyvulių vaisių persileidimai, išsigimimai, yra dokumentuoti visur pasaulyje, kur tik pastatytos vėjo jėgainės. Jeigu taip neigiamai veikiama gyvoji gamta, tai negi jos gali neturėti įtakos žmonėms, jų sveikatai?
Daugumai žmonių, gyvenančių 1.5 kilometro ir mažesniu, o dažnai ir didesniu, atstumu nuo vėjo jėgainių, pasireiškia chroniška nemiga, chroniškas nuovargis, apatija, depresija, galvos skausmai, pykinimas, širdies ritmo ir kitų organų veiklos sutrikimai - žmogaus gyvenimas kapitaliai sugriaunamas. Tai įrodyta moksliškai, nustatytos priežastys ir yra gerai visiems žinoma. Tik tai kažkodėl nežinoma Lietuvos visuomenės sveikatos centrų, Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams, kuriems, matyt, yra mokama už tokį nežinojimą. Jie nieko nežino, o dar drįsta save vadinti garbingais ekspertų, specialistų, gydytojų vardais. Jie nežino ir nenori žinoti, kad vėjo jėgainių, pastatytų Lietuvoje dažniausiai šalia gyvenviečių, sukeliamas triukšmas šimtus kartų viršija saugias žmonių sveikatai ribas, nustatytas pakankamai gausiais ir autoritetingais moksliniais tyrimais ir rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos. Užsispyrę teigia, kad infragarsas ir žemi dažniai, sudarantys pagrindinę vėjo jėgainių skleidžiamo triukšmo spektro dalį, neturi jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai, nes jo lygis yra žemiau žmogaus ausies girdimimo ribos. Nežinoma, kad infragarsinis psichotroninis ginklas, išvedantis iš rikiuotės priešininkus, sutrikdantis žmonių sveikatą, psichiką, būtent ir veikia žemiau žmonių girdimumo ribos - čia ir yra jo stiprybė. Vėjo jėgainės pilnai atitinka prichotroninio ginklo parametrus. nes jų sukeliamas infragarsas ir žemi dažniai yra visai netoli girdimumo ribos, net jas viršija ir siekia 80-90 dB. Todėl vėjo elektrines visai teisėtai galima būtų vadinti prieš žmones nukreiptu ginklu, Čia jau akivaizdūs ne tik ekonominio nusikaltimo, bet nusikaltimo žmogiškumui, kuriam nėra ir negali būti senaties, požymiai.
Nusikaltimo schema paprasta, klasikinė. Centrinė figūra oligarchas - verslininkas. Labai žemo dvasinio lygio, nepilnavertis žmogus - moralinis debilas, kuriam svarbiausias tikslas yra jo materialine gerovė, pelnas, pinigai ir jo siekiant jis naudoja ir pateisina bet kokias priemonės. Tam gali būti paaukota ir matome yra aukojama Lietuva, jos gamta, žmonės. Normalus, sveikas žmogus to nedarytų, jis negalėtų kankinti, žudyti žmonių, tuo labiau dėl pinigų, jam užtektų proto nedeginti namo, kuriame gyvena, sienų tam, kad pasišildytų.
Šiems žmonių pavidalo biorobotams, stumiantiems savo aferas, reikia panašaus tipo, mentaliteto, mąstymo, sažinės neturinčių, galinčių parsiduoti ir kitus parduoti už pinigus bendrų. Visų pirma, pasitelkus parsidavusius mokslininkus, per žiniasklaidą paskleidžiamas melas apie vėjo energetikos būtinumą, užtikrinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, apie jos naudą ekonomikai, socialinių problemų sprendimui, apie tai, kad jėgainės neteršia aplinkos, kad nedaro jokio neigiamo poveikio gamtai, žmonių sveikatai, gyvenimo kokybei. Vėjo jėgainės viešųjų ryšių pagalba net yra padarytos ekologijos simboliu.
Toliau belieka nusikalstamą aferą įteisinti, padaryti ją teisėta. Tam yra irgi už pinigus nupirkti ir už juos bet kam pasiryžę Seimo nariai.Tokių dėka įteisinamamas vaikų, jaunimo tvirkinimas, negimusių vaikų žudymas, alkoholizmo, tautos nugirdymo skatinimas, priimami kiti Lietuvą ir jos žmones naikinantys įstatymai. Mūsų atveju turime aiškiai korupcinį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Būtų per švelniai pasakyta, kad jis žalingas Lietuvai, jos ekonomikai. Tas įstatymas nežmoniškas, nusikalstamas, galima sakyti, kad išvis prasilenkia su sveiku protu. Ko jau vertas vien punktas, leidžiantis bet kur kaimo vietovėje, be detaliųjų planų, be žemės paskirties keitimo, be suderinimo su kaimynais instaliuoti šiuos psichotroninius monstrus. Atsinaujinančių išeklių energetikos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai, manau, pačiu grubiausiu būdu pažeidžia bent penkis LR Konsticijos punktus, Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos 1-ą protokolą, Orhuso konvencijos nuostatas. Ir iš vis susidaro įspūdis, kad seimūnai, Vyriausybės nariai Konstituciją, kurios laikytis jie prisiekė, paprastai naudoja tik kaip tualetinį popierių.
Dar tą mafijinį ratą papildžius teisėsaugos atstovais, saugančiais nusikaltėlius nuo visuomenės, turėsime beveik visą Prezidentės įvardintą Lietuvą valdantį nusikaltėlių klaną. Gaują padugnių, kurie kažkodėl patys save laiko elitu.
Niūrokas vaizdelis gavosi. Žiūrėkime tiesai į akis, reikia pritarti Prezidentei - tokia yra Lietuvos realybė, deja. Karalius nuogas. Bet realybė, kaip ir žmonės, niekados nebūna tik juodos spalvos, yra daugybė spalvinių niuansų, visados yra šviesos spindulėlių, sąžinės liekanų… Lietuvoje dar yra likę žmonių, yra dar daug šviesos. Jau pats faktas, kad čia susirinko valdžios atstovai, rodo, kad nėra dar viskas prarasta, kad valdžioje yra atsakingų, su gerais ketinimais, dorų žmonių, neabejingų žmonėms politikų. Mūsų dabartinė realybė yra žmonių, visų mūsų, veiklos rezultatas. Niekas kitas ir negali jos pakeisti - tiktai mes patys. Čia ir susirinkome, manau, ne vien tik padejavimui, o tam, kad išsiaiškintumėme situaciją ir apsitartumėme, kaip išpręsti šią Vakarų Lietuvos žmonėms ir visai Lietuvai labai aktualią ir skaudžią vėjo jėgainių plėtros problemą.
Pirmieji žingsniai būtų:
1. Kuo skubiau paskelbti moratoriumą vėjo energetikos plėtrai, sustabdyti visų vėjo elektrinių statybą, kol nebus įvertintas jos poveikis šalies ekonomikai, energetikai, aplinkai. Kol nebus sukurti žmonių sveikatą ir gamtą apsaugantys vėjo jėgainių plėtrą reglamentuojantys teisės aktai. Priminsiu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba yra paskelbusi panašų moratoriumą. Rajone kol kas nėra nei vienos vėjo elektrinės. Manau, mes, Klaipėdos rajono gyventojai, kol kas galime didžiuotis savo valdžia, kuri skirtingai negu kai kurių kitų rajonų išrinktieji, tarnauja rajono žmonėms, kuri turi žymiai daugiau proto ir sąžinės.
2. Kuo skubiau pataisyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą:
• Nustatyti ekonomiškai ir technologiškai pagrįstas vėjo energetikos plėtros kvotas.
• Energijos iš atsinaujinanių šaltinių gamybos prioritetiniu šaltiniu įteisinti biokurą (medienos atliekos, šiaudai), kurio Letuvoje yra pakankami resursai ir kuris, skirtingai nei vėjo elektrinės, gali tiekti kokybišką, pastovią, patikimą, keturis kartus pigesnę energiją. Taip pat būtina skatinti geoterminės energetikos vystymą.
• Atšaukti ir pakeisti visus Įstatymo punktus, pažeidžiančius žmogaus teises, LR Konstituciją.
3. Kuo skubiau įteisinti žmonių sveikatą nuo neigiamo vėjo jėgainių poveikio apsaugančias moksliškai pagrįstas triukšmo ribines higienos normas (HN) ir sanitarines apsaugos zonas (SAZ). Naujai priimtos HN, įsigaliosiančios nuo š.m. lapkričio 1-os d. neapsaugo žmonių sveikatos nuo vėjo jėgainių poveikio. Jos nėra moksliškai pagrįstos ir galimos tik kaip kompromisinis variantas, įteisinant esamą blogą situaciją urbanizuotose, triukšmingose teritorijose. Vėjo jėgainės yra statomos ramiose, tyliose kaimo teritorijose, su labai žemu triukšmo fonu: apie 20-30 dB ir dar žemesniu triukšmo lygiu, todėl 45 dB leidžiamas nakties triukšmas, šimtą ir daugiau kartų viršijantis foninį, yra visiška nesamonė. Vėjo jėgainėms turi būti taikoma atskira triukšmą reglamentuojanti HN. Gali būti pritaikyta gera Prancūzijos ir kitų šalių patirtis nustatant triukšmo ribą +3 dB nuo vidutinio foninio nakties triukšmo lygio, dar įvedant mažinančią žemų dažnių pataisą. SAZ nustatymui gali būti pritaikytas Anglijos Lordų rūmų nutarimas, nustatantis ne mažesnius kaip 3 km atstumus nuo vėjo jegainės iki gyvenamojo namo.
Tikimės, kad bus pagaliau atsižvelgta į šiuos pagrįstus, jau daugybę kartų visoms institucijoms teiktus bendruomenių pasiūlymus dėl vėjo energetikos plėtros reglamentavimo. Tikimės, kad Lietuvos žmonės, piliečiai, nebus priversti atlikti savo šventos Konstitucijoje numatytos piietinės pareigos visomis turimomis priemonėmis: šakėmis, traktoriais, medžiokliniais šautuvais ir t.t., ginti Lietuvą, jos konstitucinę santvarką nuo Tėvynę niokojančių, naikinančių priešų - nusikaltėlių.
Ačiū už dėmesį.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Monstrai - atrakcija turistams?
Materialiai suinteresuotų statyti vėjo jėgaines asmenų trimitavimai per visas žiniasklaidos priemones, kad vėjo jėgainės yra neteršiantis aplinkos energijos šaltinis, švelniai sakant, yra netiesos kalbėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo, kad triukšmas šiuo metu yra vienas iš pagrindinių teršalų, labiausiai veikiantis aplinką ir žmonių sveikatą, o jo neigiamas poveikis ypač Europoje labai sparčiai auga (Wold Health Organization „Occupational and Community Noise", Fact Sheet No 258; February 2001). Vėjo jėgainių skleidžiamas triukšmas girdimas už 5-8 km nuo jų, o žmogaus ausiai negirdimas infragarsas, turintis didžiausią neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, sklinda dešimtis kilometrų. Tad vargu ar sulauktų pjauliškiai turistų antplūdžio, pastačius jėgainių parką šalia jų. Vargu ar teisūs minėto straipsnio autoriai teigdami, kad tie nemaloniai erzinančiai šniokščiantys, pulsuojantys monstrai taptų atrakcija stirnoms bei kiškiams? Praktika parodė, kad net šunų, kačių nebegali laikyti netoli parko gyvenantys gyventojai, nes tiems vargšeliams nuo tokių „atrakcijų" išsiderina psichika (http://www.windaction.org/documents/22261). Žmonių psichika, matyt, tvirtesnė, jie ilgiau gali iškęsti. Dėl jėgainių teigiamo poveikio paukščiams su autoriais nenoriu ginčytis, neturiu tvirtų duomenų. Tik teko skaityti, kad paukščiai masiškai žūva ne tiek nuo mechaninio „malūno-mėsmalės" sparnų poveikio, o netekę orientacijos migracijos laikotarpiu dėl klaidinančio dešimtimis kilometrų jėgainių skleidžiamo infragarso.
Apie žmogaus teises. Minėto straipsnio autoriai rašo: „Protestuotojai nekalba apie jų (protestuotojų) pažeidžiamas kitų žemės savininkų teises, teises asmenų, kuriems Konstitucija garantuoja galimybę laisvai disponuoti savo turtu". Disponuok gi, žmogau, tuo savo turtu: pirk, parduok, dalink, dovanok, statykis, griauk, kad ir stovėk ant jo žemyn galva ar dar kokius dyvus išdarinėk ten - niekas netrukdys, tik nepažeidinėk kitų žmonių, kaimynų, gyvenančių Pjauluose ir besiruošiančių ten kurtis, teisių. O jūs kėsinatės į pačią svarbiausią, taip pat konstitucinę, numatytą visuotinai priimtose tarptautinėse deklaracijose, Lietuvos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje, nes tinkama aplinka yra būtina sąlyga pagrindinei žmogaus teisei - teisei gyventi - užtikrinti. Įdomu, apie kokias teises kalbėtų straipsnio autoriai, jeigu jų kaimynas už sienos savo bute laisvai naudotųsi savo teise „laisvai disponuoti savo turtu" ir dieną naktį nuolat leistų trankią žemo dažnio metalo muziką. Į jūsų skundus atsakytų, kad jis nepažeidžia įstatymų. Įstatymai leidžia triukšmauti dieną, o naktį Lietuvos higienos norma HN 33:2007 (turbūt pačios „demokratiškiausios" pasaulyje, kurios paskirtis greičiausiai dar labiau pagreitinti vykdomą Lietuvos gyventojų genocidą) leidžia kaimynui jūsų kambaryje (jūsų nuosavybėje) skleisti 45 dB(A) triukšmą. Toks triukšmas atitinka garsų žmonių pokalbį tame kambaryje, garsiai įjungtą televizorių.
Nusikalstama norma. Ši idiotiška ir nusikalstama norma (45dB) beveik 40 kartų (!!!) viršija Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą normatyvinį garso stiprumą, viršijus kurį prasideda patologiniai sveikatos sutrikimai(WHO „Guidelines for community noise" 1999) . Lauke, už jūsų vasarą atviro lango, nakties metu yra leistinas jau 1000 kartų PSO ribas vir6ijantis triukšmas - net 60 dB (!!!). Kiek laiko galėtumėte tai iškęsti? O juk šalia vėjo jėgainių gyvenantys žmonės, jų vaikai be perstojo metų metus girdi tokį ir dar žymiai didesnį triukšmą (pridedu oficialius triukšmo matavimo Kvecių kaime, Kretingos rajone, rezultatus), prie kurio dar prisideda Lietuvos higienistų nematuojamas infragarsas. Jie geria migdomuosius, kad užmigtų, ir kenčia tą pragarą, o kažkas iš jų kančių kraunasi pinigus.
Nuosavybė nuvertėja. Dramatiškas gyvenimo kokybės pablogėjimas, pastačius kaimynystėje vėjo jėgainę, dėsningai visiškai numuša žemės ir pastatų, net esančių dideliu atstumu nuo jėgainės, vertę - padaro nuosavybę bevertę. Yra daugybė šitokio proceso pavyzdžių pasaulyje. Tas pats vyksta, pavyzdžiui, ir Kretingos rajone, pajūrio zonoje, kur įsikūrė vėjo jėgainių parkai. Anksčiau brangūs sklypai pajūryje, kuriuose planavo kurtis daugybė žmonių, - tušti. Niekas nenori kurtis sveikatai kenkiančioje vietoje, vėjo jėgainių kaimynystėje, niekas neperka žemės, jos vertė krenta. Nupigusią žemę perka „vėjininkai", pastato ten jėgainę, ir dar kelių kilometrų spinduliu žemė tampa beverte. Taip vietoje žydinčių sodybų, sodų, plečiasi vėjo jėgainių parkai, kaip maras apimdami vis naujus plotus, darkydami unikalų pajūrio kraštovaizdį.
Nepigi energija. Neatlaiko kritikos ir autorių teiginys apie „Lietuvos gyventojų teisę gauti pigią, ekonomišką elektros energiją". Ką reiškia terminas: „ekonomiška elektros energija" nesuprantu, vargu ar kas žino, kokia tai energijos rūšis (matyt, labai nauja), bet žinau, kad vėjo gaminama elektros energija nėra pigi. Šios energijos supirkimo kaina keletą kartų viršija Lietuvoje pagaminamos elektros energijos supirkimo vidurkį. Pavyzdžiui, iš Ignalinos AE elektros energija superkama po 7 ct už 1 kWh, o vėjo jėgainių savininkai gauna 31ct/kWh. Valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų gausiai dotuoja vėjo jėgainių gaminamą elektros energiją, užtikrina vėjo jėgainių savininkų milžiniškus pelnus mūsų visų sąskaita.
Prieš visuomenės interesą. užsimerkiama Kadangi visuomenės sveikatos specialistas docentas A. Urbelis savo straipsnyje nesiteikė nieko pasakyti apie vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai, tą labai glaustai, papildydamas pateiktą aukščiau informaciją, pabandysiu padaryti aš.
Vėjo energetika - visiškai nauja, labai perspektyvi, milžiniškais tempais besivystanti industrijos šaka. Jos vystymas yra skatintinas. Bet problema, kad apie vėjo jėgaines dideliu spinduliu (dešimtimis kilometrų) sklinda stiprus neigiamai žmonių sveikatą veikiantis triukšmas įskaitant infragarsą. Todėl vėjo jėgainės, kaip ir kiti industriniai objektai, turi būti statomi atokiai nuo gyvenamųjų vietų: dykumoje, kalnuose, jūroje.
Dažai atsitinka, kai vystantis naujoms pelningoms ūkio šakoms, technologijoms, valdžios palaiko siaurus įtakingų verslo grupių interesus ir visiškai užsimerkia prieš visuomenės interesus. Taip atsitiko ir su vėjo jėgainėmis. Jos buvo pradėtos statyti bet kur, šalia namų, gyvenviečių, kur tik patogiau statytojams, be poveikio aplinkai, sveikatai tyrimų, be analizės, slepiant nuo visuomenės apie galimą neigiamą įtaką. Tai sukėlė tragediją, sugadino gyvenimus, sveikatą dešimtims, šimtams tūkstančių gyventojų, įsikūrusių pastatytų jėgainių zonose. Tokie neatsakingi veiksmai sukompromitavo ir toliau kompromituoja šį perspektyvų, didelę ateitį turintį energijos šaltinį. Kompromituoja šį atsinaujinantį energijos šaltinį ir mūsų vėjininkai, užmiršdami, kad energija turi tarnauti, padėti žmogui, o ne jį žudyti.
Pasirodo, vis daugiau rimtų, didelės apimties mokslinių tyrimų, oficialų valstybinių institucijų tyrimų apie neigiamą poveikį žmonių sveikatai, rekomendacijų dėl vėjo jėgainių statybos. Nemažai informacijos apie tai galima surasti naršant šiuos tinklalapius: http://www.windturbinenoisehealthhumanrights.com/ http://www.windaction.org/documents/21436
Gyventojų laukia pragaras. Moksliniai tyrimai įvairios apimties. Vienuose tiriama dešimtys žmonių, kituose šimtai, bet rezultatai vienareikšmiški: visuose konstatuojama, kad net gyvenantiems keleto kilometrų spinduliu nuo jėgainės itin pablogėja gyvenimo kokybė. Absoliuti dauguma respondentų skundžiasi pablogėjusia sveikata dėl jėgainės poveikio. Apie 80% kamuoja chroniška nemiga, nuolatinis nuovargis. Daugumai pasireiškia nerimas, galvos skausmai, migrenos, nervingumas, depresijos, nuolatinis zvimbesys ausyse, klausos sutrikimai. Žmonėms vystosi psichologinė alergija jėgainių vaizdui, garsui. Jie vengia išeiti į lauką, apleidžia savo daržus, sodus, ūkį, progai pasitaikius stengiasi ištrūkti į svečius, kad pailsėtų, išsimiegotų. Masiškai norėtų palikti ir palieka savo gyvenamąsias vietas. Problema, kad sunku kur nors pabėgti, nes neįmanoma net už menką kainą parduoti savo nuosavybės: namų, žemės. Žodžiu - pragaras. Tai patvirtino ir Kvecių kaimo, kai ten neseniai lankiausi, gyventojai.
Negirdimas žudikas. Vėjo jėgainės yra galingas negirdimo arba mažai girdimo infragarso šaltinis. Tai žemo dažnio, žemesni negu žmogaus girdimumo riba 20-30 Hz, virpesiai. Tai garsas, kurio žmogus negirdi, bet kuris turėdamas didelę energiją ir bangos ilgį, sklinda toliausiai, kurio nesulaiko namo sienos ir kuris, tyrimų duomenimis, labiausiai ir veikia žmogaus organizmą. Žmogus natūraliai retkarčiais gali pajausti infragarsą per audrą žemyne ar jūroje, kur kyla stiprus bangavimas. Tas pojūtis dažniausiai susijęs su savijautos pablogėjimu, nerimu, įtampa, galvos skausmais, kurį sukelia infragarsas. Nuolatinis infragarso poveikis gali būti prilygintas radiacijai. Štai portugalų mokslininkai ištyrė, kad per pirmuosius kelis metus žmogus jaučia silpnumą, nervingumą, dažnai serga lengvomis infekcinėmis ligomis vėliau simtomai gilėja, kol galiausiai prasideda negrįžtami organiniai pokyčiai, psichozės, migrenos, stiprūs sąnarių skausmai, kraujotakos, širdies darbo sutrikimai.
Pasaulio sveikatos organizacija, nustačiusi 30dB maksimalią garso ribą gyvenamosiose patalpose, viršijus kurią gali prasidėti rimti sveikatos sutrikimai, pabrėžė, jeigu triukšme yra infragarso sudedamoji, ši riba privalo būti labai sumažinta. Jungtinės karalystės Pramonės departameto tyrimų duomenimis ( 2006 m.) 10-ies vėjų jėgainių parko skleidžiamo infragarso stiprumas 278 m atstumu yra net 58 dB, o už 22 km nuo parko jo stiprumas dar lieka net 35 dB. Tuo tarpu girdimas triukšmas pasiekia 0 dB (jo nebegirdėti) už 4,5-7 km.
Vėjo energetika beveik nevaržomai skverbiasi į pajūrį. Planuojami didžiules teritorijas užimsiantys vėjo jėgainių parkai. Susidaro įspūdis, kad valstybinės institucijos nebetarnauja žmonėms, nebegina visuomenės interesų, kaip to reikalauja Konstitucija, net medikų veiksmai nukreipti žmonių sveikatos būklei bloginti - padėtis grėsminga, pavojus gyventojams, jų sveikatai, nuosavybei didžiulis, bet nėra beviltiška. Visuomenė turi, privalo gintis ir apsiginti nuo tų, kurie dėl savo naudos kėsinasi į rajono gyventojų sveikatą, nuosavybę, gamtą, jos rekreacinius ir dvasinius išteklius.
Teks atsakyti Kreipiuosi į verslininkus, organizuojančius vėjo jėgainių projektus. Kviečiu nors kiek pažiūrėti kitu rakursu į tai, ką jūs dabar darote, pabandyti nors kiek plačiau pamąstyti apie savo veiklos tikslus vertybine prasme, sustatant vertybinius prioritetus į jiems priklausančias vietas, nors žmogų, jo gyvybę, sveikatą padaryti svarbesnius už pinigus. O kas dabar esate, kas slepiasi po ta respektabilia išore, rūbais, brangiomis mašinomis? Šventajame Rašte parašyta: „...pagal vaisius pažinsi", tai yra pagal darbus. O kokie tie jūsų darbai? Yra toks vagių, banditų skirstymas į grupes: vagys, banditai „po įstatymu" - tie, kurie sėdi, „šalia įstatymo" - tie, kuriems pavyko išsisukti, ir „virš įstatymo" - tie, kurie kuria įstatymus sau, su jiems žinomomis spragomis, per kurias kaip žiurkės virtuoziškai landžioja. Banditas, kaime savanaudiškais tikslais apiplėšęs bobutę, ją suluošinęs, sėdi kalėjime, o jūs jau dabar tokiais pat tikslais luošinate gyvenimus šimtams žmonių, naikinate jų turtą ir dar kėsinatės į tūkstančius kitų gyvenimų. Tad skiriasi tik nusikaltimo mastas ir kostiumo dizainas - jūsiškis bent jau ne toks dryžuotas, o mentalitetas, vertybės ir iš jų supratimo išplaukiantys tikslai bei darbai - tie patys.
Nesukursite sau laimės ir gerovės kitų sąskaita, apiplėšdami, darydami blogą kitiems. To padaryti dar niekam nepavyko ir nepavyks, nes toks yra dėsnis. Kitas dėsnis - „veiksmas lygus atoveiksmiui". Niekas nepraeina be pėdsako, be pasekmių, už visus savo veiksmus žmogus atitinkamai vėliau ar anksčiau atsako. Teks atsakyti ir jums. Jūs jau dabar patys save žiauriai baudžiate. Dar vienas dėsnis: bet kada, jau dabar galima baigti daryti blogus darbus ir pradėti naują dorą gyvenimą. Tai padarę, tikrai nieko vertingo neprarasite, o įgysite labai daug. To jums nuoširdžiai ir linkiu.
Politikams - nelengvas pasirinkimas Mielieji Savivaldybės tarybos nariai, jūsų laukia nepaprastai atsakingas, ypatingos svarbos uždavinys: svarstant Bendrojo rajono teritorijų plano korekcijas, priimti strateginį sprendimą dėl Klaipėdos rajono ateities. Nuo jūsų priklauso, kaip atrodys rajonas, jo kraštovaizdis, kaip gyvens žmonės, kokia bus rajono gyventojų gyvenimo kokybė. Ar rajono pajūris ir pamarys bus triukšmą keliančių vėjo jėgainių parkas su vienur kitur nesugebėjusių išsikelti pasiligojusių žmogelių suvargusiomis sodybomis, ar išpuoselėti laukai su ūkininkų sodybomis, išvystyta rekreacine infrastruktūra, pasklidusiomis dabar jau suplanuotomis ir planuojamomis gyvenvietėmis, kuriose gerovėje gyvens laimingos šeimos, krykštaus vaikučiai? Atrodytų pasirinkimas lengvas - be pasirinkimo. Deja, taip nebus. Man žinoma, kad Tarybai jau dabar tenka patirti milžinišką spaudimą iš visų valdžių atstovų ir verslininkų, o teks atlaikyti dar didesnį, nes ta afera susijusi su didžiuliais verslininkų pelnais. Įsitikinęs, kad jums svarbūs rajono žmonių poreikiai, gerovė, rūpi rajono ateitis ir būsite jus išrinkusių žmonių pusėje, apginsite visuomenės interesą, pamatinę gyvybinę žmogaus teisę gyventi palankioje sveikatai ir gerovei aplinkoje.
Vytautas ŠVANYS
Gedminų bendruomenės pirmininkas
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Lumpėniškiai ne be reikalo priešinasi vėjo jėgainių statybai
2011-08-16 | Stasys BIELSKIS Pagėgių kraštas vėl gali išgarsėti – greta Rambyno regioninio parko ruošiamasi statyti bene galingiausių pasaulyje vėjo jėgainių parką. 3 megavatų galingumo jėgainės aukštis yra apie 100 metrų, o sparnų ilgis – net 62 metrai.
Lumpėnų seniūnijos gyventojų interesams dėl būsimųjų vėjo jėgainių atstovaujanti Jelena Jankauskienė „Šilokarčemai‘ papasakojo, kaip vyko posėdis dėl Kerkutviečių ir Lumpėnų kaimuose planuojamų statyti tų vėjo „malūnų“.
Dalyvavo UAB „Tauragės planas“ direktorė Regina Sabeckienė, UAB „Baltijos vėjas“ direktorius Ąžuolas Gorys, UAB „Pajūrio planai“ direktorius Rolandas Aušra. Nepamiršo jie atsivežti ir advokatę.
Pirmiausia buvo suregistruoti visi susirinkimo dalyviai, kad atvykusieji žinotų su kuo jiems tenka bendrauti.
2008 m. rugpjūčio 21 dieną Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kurį pasirašė tuometinis meras Kęstas Komskis, dėl leidimo rengti detalųjį planą Lumpėnų ir Trakininkų kaimuose. Šio sprendimo tikslas - žemės sklypų padalinimas ir tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę - vėjo jėgainių parko statybai. Š. m. vasario 10 dieną Pagėgių savivaldybės tarybos priimtu sprendimu duota „žalia gatvė“ rengti jau specialųjų planą vėjo jėgainių parkui Pagėgių, Lumpėnų, Vilkyškių ir Stoniškių seniūnijose.
Plano rengėja R.Sabeckienė lumpėniškiams teigė, kad jau atlikti visi poveikio aplinkai vertinimai – ir dėl vibracijos, ir dėl triukšmo.
„Kadangi arti būsimųjų vėjo jėgainių yra kelias, mes taip pat galime pareikšti pretenzijas, - teigė lumpėniškė J.Jankauskienė. – Juolab, kaip sakė bendrovės „Pajūrio planai“ vadovas R.Aušra, Lietuvoje nėra teisės aktų, apibūdinančių tokių jėgainių poveikį aplinkai. Antras svarbus aspektas yra jėgainių šešėliavimas ir vibracija. Atvykusieji pareiškė, kad šalyje dar nedaug tėra vėjo jėgainių, todėl tyrimų dėl pastarųjų dalykų dar niekas nėra atlikęs. Ir pažadėjo visus tyrimus padaryti tik tada, kai bus pastatyti tie „malūnai“.
Tada gyventojai pasipiktino nenorintys būti bandomaisiais triušiais ir eksperimentuoti su savo sveikata. Bendruomenės nariai gana intensyviai priešinosi tam projektui ir parkui, kadangi netoli yra Bitėnų kaimas su savo gandrų kolonija.
Kalbama, kad vėjo jėgainių aukštis sieks 100 metrų ir turės 62 metrų ilgio sparnus. Tokie įrenginiai skleidžia net 55 decibelų triukšmą.
„Aktualu tai, kad niekas nenori atsižvelgti į Lumpėnų kaimo gyventojų interesus, o vadovaujasi tik jėgainių gamintojų pateikiamais jų parametrais“, - piktinosi J.Jankauskienė.
Kitas susirinkimas (dėl poveikio aplinkai) Lumpėnuose vyks rugpjūčio 25-ąją ir 26-ąją. Vieną dieną viena firma susitiks su gyventojais, kitą dieną – kita... O to projekto viešas svarstymas Lumpėnų seniūnijos patalpose irgi vyks tą pačią rugpjūčio 26-ąją.
Akivaizdu, jog taip skubama todėl, kad jau greitai baigsis trejų metų laikotarpiui (iki š. m. rugsėjo mėnesio) “Baltijos vėjui” išduotų sąlygų galiojimas. Nesuspėjus visi tie “žaidimai” turėtų prasidėti iš naujo.
Jėgainių statytojus liūdina tai, kad sklypų, su kuriais ribojasi „malūnų“ statybos vieta, savininkai nesutinka, kad ten jie būtų statomi. O ir kam sutikti, jeigu iš to jokios naudos sodiečiai negaus, o gali turėti tik problemų dėl būsimųjų jėgainių poveikio savo sveikatai.
Lumpėnų seniūnijoje ketinama statyti 10 vėjo jėgainių. „Bet supraskite, pas mus yra išvystytas kaimo turizmas, nemažai įvairių architektūros paminklų. Žmonės važiuos pažiūrėti gandrų kolonijos, kurią išvys po dešine ranka, o po kaire – vėjo jėgainių parką. Planų rengėjai pasakė labai negražius žodžius: „Ko jūs priešinatės, mes vis tiek visa tai pastatysime“, - vėliau „Šilokarčemai“ teigė lumpėniškių gynėja.
Kenkia ir žmonių, ir gyvūnų sveikatai
Pasak J.Jankauskienės, kad ir kaip tas jėgaines begirtų jų statytojai, Pasaulio sveikatos organizacija yra konstatavusi, jog triukšmas šiuo metu yra vienas iš pagrindinių teršalų, labiausiai veikiantis aplinką ir žmonių sveikatą.Vėjo jėgainių skleidžiamas triukšmas girdimas už 5-8 km nuo jų, o žmogaus ausiai negirdimas infragarsas, turintis didžiausią neigiamą poveikį sveikatai, sklinda dešimtis kilometrų.
Praktika parodė, netoli jėgainių parko gyvenantys žmonės nebegali laikyti net šunų ir kačių, nes tiems vargšeliams nuo tokių „atrakcijų“ išsiderina psichika (skaitykite - http://www.windaction.org/documents/22261 ). Žmonių psichika, matyt, tvirtesnė, jie ilgiau gali iškęsti. Beje, ir paukščiai masiškai žūva ne tiek nuo mechaninio „malūno-mėsmalės“ sparnų poveikio, o netekę orientacijos migracijos laikotarpiu dėl klaidinančio dešimtimis kilometrų jėgainių skleidžiamo infragarso.
Nuolatinis infragarso poveikis gali būti prilygintas radiacijai. Štai portugalų mokslininkai ištyrė, kad per pirmuosius kelerius metus žmogus jaučia silpnumą, nervingumą, dažnai serga lengvomis infekcinėmis ligomis. Vėliau simtomai gilėja, kol galiausiai prasideda negrįžtami organizmo pokyčiai - psichozės, migrenos, stiprūs sąnarių skausmai, kraujotakos, širdies darbo sutrikimai.
„Malūnų“ statytojai tikrai nekompensuos sutrikusios žmonių sveikatos... Bus suvaržyta ir tokių gyventojų galimybė parduoti savo būstus ir išsikelti kitur, nes žymiai nukristų nekilnojamojo turto, esančio netoli vėjo jėgainių, vertė...
“Baltijos vėjo“ vadovas visa tai neigia
“Šilokarčema“ išklausė ir kitą šio ginčo pusę. UAB „Baltijos vėjas“ direktorius Ąžuolas Gorys telefonu teigė: „Kadangi ūkinę veiklą vykdome jų kraštuose, mes palaikome ryšius su ta bendruomene ir bandome rasti visiems priimtiną sprendimo variantą“. Pasak Ą.Gorio, apie vėjo jėgaines žmonėms reikia aiškinti, aiškinti ir dar kartą aiškinti, kadangi jie yra prisigaudę visokiausių gandų ir negandų, visiškai nepagrįstų, neargumentuotų, moksliškai niekaip neparemtų. Ir dėl nežinojimo yra kuriamos savos interpretacijos.
„Dėl poveikio aplinkai vertinimo gavome visus dokumentus ir sutikimus, kad galėtume statyti vėjo jėgaines tose vietose, kuriose mes projektuojame. Jokios įtakos vėjo jėgainės gyventojams neturės, nes tie parkai yra kuriami toliau nuo jų, o ne jų kieme. Todėl namatau tų skundų pagrįstumo“, - kalbėjo Ą.Gorys.
Jis taip pat pastebėjo, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengė UAB „Pajūrio planai“ projektuotojai, turintys tam darbui licencijas, kvalifikuotus specialistus. Ą.Gorio teigimu, bendruomenės susirinkime Lumpėnuose visa tai buvo kompetetingai išaiškinta, ir net gi iš mokslinės pusės. Pasak pastarojo pašnekovo, infragarso sklaida nėra net gi taikytina vėjo jėgainėms kaip matuotina. Tas infragarsas esąs toks nežymus, kad jis visai nėra skaičiuojamas. Net stovint apačioje, po pačia jėgaine, jokios infragarso įtakos nėra.
Ą.Gorys retoriškai „Šilokarčemos“ klausė, kad jeigu žmones gąsdinantys faktoriai, kuriuos mini Pasaulio sveikatos organizacija, būtų visiškai pagrįsti, ar tada LR sveikatos apsaugos ministerija išduotų jo vadovaujamai bendrovei leidimus tokiai ūkinei veiklai?..
„Galiu pasakyti ir dėl Bitėnų kaimo gandrų kolonijos. Mes gavome išvadas iš ornitologų, be kurių niekur nebūtume pajudėję. Jeigu ten būtų kokie nors paukščių migracijos takai, apie kuriuos kalba gyventojų interesus ginančioji, būtų buvę ornitologų prieštaravimų. O dabar aš nematau jokių kliudinių mūsų vystomai veiklai“, - teigė Ą.Gorys.
...Ar pavyks jėgainių statytojams bendruomenę įtikinti, kad tie machanizmai jiems nepadarys jokios žalos, bus aišku artimiausiu laiku.
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Žmonės vėjo jėgainių Ežaičiuose nenori
Ketvirtadienis, 27 Sausis 2011
Ežaičių, Maciuičių ir Kalniškės bendruomenės jau antrus metus priešinasi vėjo jėgainių statybai Ežaičių kaime. Į „Bangos” redakciją kreipęsi bendruomenių atstovai sakė susidūrę su verslininko noru tvarkytis svetimoje žemėje kaip savo kieme. Žmonės nusivylę, kad valstybinės institucijos vėl į piliečių interesus numoja ranka ir skuba tenkinti stambaus kapitalo atstovų norus bei pageidavimus. Problemas, su kuriomis susiduria kovodami prieš vėjo jėgainių statybą kaimynystėje, bendruomenių nariai trečiadienį išsakė ir Klaipėdos rajono savivaldybės merui Vaclovui Dačkauskui.
Teismo sprendimas apskųstas
Ežaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Robertas Bartkus pasakojo, kad vėjo jėgaines Ežaičiuose planuoja statyti čia žemės turintis Žilvinas Bareikis. „Dar praėjusiais metais buvo parengtas detalusis planas, pagal kurį buvo numatoma statyti penkias jėgaines. Nors reikalavome, kad planuojamai ūkinei veiklai būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, jog jis nėra privalomas. O Klaipėdos visuomenės sveikatos centras patvirtino poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, jog planuojama veikla yra nekenksminga”, - pasakojo pašnekovas. Sužinoję apie šiuos administracinius aktus, Ežaičių kaimo bendruomenės nariai praėjusių metų rudenį kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydami, kad šie aktai būtų panaikinti, nes jie pažeidžia jų teises ir interesus. „Mes įsitikinę, kad Ž. Bareikio planuojama ūkinė veikla - vėjo jėgainių statyba - ir jos poveikis gali pažeisti mūsų interesus į saugią ir sveiką aplinką, todėl siekiame, jog būtų atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas”, - kalbėjo R. Bartkus. Klaipėdos apygardos administracinis teismas Ežaičių kaimo bendruomenės skundą patenkino: panaikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento galutinę atrankos išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro sprendimą, jog planuojama ūkinė veikla yra nekenksminga. Tačiau minėtos institucijos šį sprendimą apskundė ir jį dabar nagrinėja Aukščiausiasis teismas.
Savo žemėje nebe šeimininkai
Ežaičių kaimo bendruomenės pirmininkas R. Bartkus teigė, kad kol vyksta teisminiai procesai, vėjo jėgaines Ežaičiuose planuojantis statyti Ž. Bareikis ėmėsi kitų veiksmų: „Jis 12 hektarų sklypą padalijo į tris atskirus sklypus ir kiekviename iš jų suplanavo statyti po vieną vėjo jėgainę. Teritorijų planavimo įstatyme yra spraga, kuria jis bando pasinaudoti. Ten teigiama, jog planuojant pavienes jėgaines, projektui derinti nėra reikalingas specialusis planas.” Pašnekovas pastebėjo, jog tiek Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, tiek Klaipėdos Visuomenės sveikatos centras neatsižvelgia į faktą, jog šioje teritorijoje planuojama statyti net aštuonias vėjo jėgaines. „Kiekvienas projektas yra vertinamas atskirai, taip pat atskirai vertinamas ir kiekvienos jėgainės poveikis, niekas netiria bendro poveikio”, - tikino vyras.
Ežaičių kaimo bendruomenės pirmininkas merui guodėsi, jog bendruomenė yra įspausta į kampą: „Savo žemėje nebesijaučiame šeimininkais. Esame palikti vieni. Samdome advokatus ir darome tą darbą, kurį turėtų daryti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, rajono Savivaldybė. Turime tikrinti visus dokumentus, stebėti, ar vėl nėra kokių pažeidimų, klaidų, nes panašu, jog paprastų žmonų interesai niekam nerūpi.”
Specialistams trūksta kompetencijos
R. Bartkus piktinosi, jog nė viena jėgainių poveikį tirianti institucija negali atsakyti į žmonių pateikiamus klausimus, specialistai neturi patirties ir kompetencijos šioje srityje. „Dar praėjusių metų sausį Klaipėdos visuomenės sveikatos centro teiravausi dėl vėjo jėgainių skleidžiamo, žmogaus ausiai negirdimo, bet neigiamą poveikį turinčio infragarso. Sulaukiau atsakymo, jog jie neturi galimybių, patirties ir praktikos infragarsui ištirti ir jo poveikiui nustatyti bei patarė apie poveikį informacijos ieškoti užsienio literatūroje, kurią, beje, parengė patys jėgainių gamintojai. Aparatas, kuris matuoja infragarso stiprumą, kainuoja 50 tūkstančių litų, tačiau mūsų valstybė kažkodėl iki šiol nesugebėjo jo įsigyti, nors klausimas dėl vėjo jėgainių poveikio itin aktualus. Kyla klausimas, kodėl vengiama atsakyti į žmonių pateiktus klausimus”, - retoriškai klausė Ežaičių kaimo bendruomenės pirmininkas.
Jis teigė, jog konstruktyvios diskusijos bendruomenei nepavyko užmegzti ir su vėjo jėgainių statybą Ežaičiuose planuojančiu Ž. Bareikiu. „Kalbėjome su juo, norėjome gauti atsakymus į mums rūpimus klausimus apie triukšmo, infragarso, šešėliavimo poveikį mūsų sveikatai. Deja, į šiuos klausimus atsakyta nebuvo. Vietoj to mums į akis buvo pasakyta, jog veltui priešinamės, nes vėjo jėgainės vis tiek bus pastatytos”, - tikino pašnekovas. Maciuičių ir Kalniškės bendruomenės pirmininkė Alina Petkevičienė sakė, jog ją liūdina pastaruoju metu vyraujanti tendencija, kad planuojant įvairius objektus su visuomene tariamasi paskutiniajame etape: „Manau, kad planuotojai pirmiausia turėtų kalbėtis su bendruomene, jai pristatyti savo projektą, išklausyti bendruomenės narių nuomonę, o ne pirmiausia priimti sprendimą kažką statyti ir tik tada informuoti bendruomenę apie kaimynystėje atsirasiantį objektą.” Pasak pašnekovės, tokia neigiama praktika buvo taikoma ir šiuo atveju. „Ž. Bareikis mums pristatė planuojamą projektą, o tada buvome pakviesti diskusijai. Deja, jos nebuvo. Buvo tik arogantiškas pranešimas apie tai, kas bus daroma mūsų pašonėje”, - pasakojo A. Petkevičienė.
Griauna svajones
Ežaičių kaimo gyventojai teigė, jog planai kaimynystėje statyti vėjo jėgaines griauna jų svajones gyventi švarioje, saugioje ir sveikoje aplinkoje. „Į Ežaičius persikėliau iš Klaipėdos. Sąmoningai dėl švarios aplinkos rinkausi kaimą, svajojau apie ramų gyvenimą jame. O dabar į ramius kampelius ėmė krypti visų žvilgsniai”, - kalbėjo R. Bartkus.
Eugenija Ilginienė pasakojo, jog Ežaičiuose turimą žemės sklypą padalijo į tris dalis ir svajojo palikti vaikams. „Kokia dabar bus jiems nauda iš tos žemės, jei šalia bus pristatyta vėjo jėgainių? Ar jūs norėtumėte šalia jų gyventi?”, - susitikime mero klausė moteris. Ketinimai Ežaičiuose statyti vėjo jėgaines sujaukė čia sodybą nusipirkusio Danieliaus Latako planus. Senas sodyboje stovėjęs namas sudegė ir vyras ruošėsi jo rekonstrukcijai, tačiau dabar nebežino, ar verta jos imtis, nes nežino, ar norės gyventi vėjo jėgainių kaimynystėje.
Reikėtų visuotinės apklausos
Žmonių rūpesčius išklausęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas teigė, kad tiek pagal dabar galiojantį rajono bendrąjį planą, tiek pagal parengtą naują leisti statyti vėjo jėgaines aplink Ežaičius nėra numatyta. Meras pastebėjo, kad vėjo energetikos plėtra apskritai yra labai skaudi tema ir svarstė, jog galbūt šiuo klausimu reikėtų surengti visuotinę gyventojų apklausą: „Iki šių metų pabaigos turi būti baigtas rengti specialusis planas, kuriame bus numatyta, kokiose rajono teritorijose bus galima statyti vėjo jėgaines, o kokiose ši veikla bus draudžiama. Manau, kad prieš tvirtinant specialųjį planą būtų naudinga atlikti visuotinę gyventojų apklausą, išsiaiškinti, ar rajono gyventojai pritaria vėjo energetikos plėtrai rajone ar be ir tada šiuo klausimu priimti politinį sprendimą.” Ežaičių bendruomenės nariams pradėjus kalbėti apie neigiamą vėjo jėgainių poveikį, V. Dačkauskas teigė, jog šiuo klausimu pats yra nemažai domėjęsis ir visiškai sutinka su nuomone, jog jos yra pavojingos žmonių sveikatai. Meras sakė manantis, kad rajono teritorija yra jautri ekologiniu požiūriu, patraukli turizmui, verslui, todėl kaip rajono gyventojas jis nematantis galimybių čia plėtotis vėjo energetikai. „Manau, kad iš čia statomų jėgainių neturėsime jokios naudos, tik krausime pelnus kapitalistams. Europos Sąjunga dotuoja vėjo energetiką, todėl nėra abejonių, kad jėgaines čia statys užsienio verslininkai. Tad visas gaunamas pelnas bus išvežamas į užsienį, o mums liks tik tarša ir gyventojų nepasitenkinimas”, - svarstė rajono vadovas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė sakė, jog klausimas dėl jėgainių statybos Klaipėdos rajone yra labai aktualus ir jam itin daug dėmesio skirta rengiant naująjį rajono bendrąjį planą. „Sulaukiame didžiulio žmonių pasipriešinimo. Gyventojams kyla daug neaiškumų dėl vėjo jėgainių poveikio aplinkai, sveikatai. Taryba yra priėmusi sprendimą dėl specialiojo plano rengimo. Jame numatysime teritorijas, kuriose vėjo energetikos plėtra bus leidžiama ir draudžiama. Kalbant apie Ežaičius, tai jie, kaip kompaktiškai užstatyta teritorija, patenka į rekreacinio turizmo resursų vystymo zoną. Kitaip sakant, tai yra teritorija, kurioje kaimo bendruomenė galėtų lokaliai vystyti verslą organizuodama pažintinį turizmą ir poilsį gamtoje. Tad šiuo atveju gamta turėtų būti išnaudojama rekreaciniais tikslais, o ne vėjo energetikai, kuri turi vizualinę taršą. Rengiant specialųjį planą į tai neabejotinai bus atsižvelgiama. Todėl, manau, jei bendruomenė priešinasi vėjo jėgainių statybai, ir šioje teritorijoje yra pasirengusi plėtoti pažintinį turizmą, ji savo pozicijas turėtų apginti.”
Ežaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Robertas Bartkus piktinosi, jog vėjo jėgainių statytojai vengia atsakyti į klausimus apie jų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai: „Tegul vieną kartą kas nors mums aiškiai atsako į klausimus apie infragarso, triukšmo, šešėliavimo poveikį. Deja, vengiama pateikti aiškius atsakymus, nes jie atskleistų per daug nemalonios tiesos. Net neabejojame, jog kaimynystėje atsiradus vėjo jėgainėms bus sugadintas mūsų gyvenimas, sveikata, vertę praras mūsų žemė.”
Apie dėl vėjo jėgainių Ežaičiuose statymo kilusią konfliktinę situaciją kalbėjomės su jėgaines čia planuojančiu statyti Žilvinu Bareikiu. Pašnekovas įsitikinęs, jog gyventojai be reikalo priešinasi vėjo jėgainių statybai. „Visoje Vakarų Europoje vėjo energetikos plėtra yra skatinama, ten žmonės jėgainių nebijo, jos statomos net savo kieme. O mes skundžiamės, kad mus nori paversti bandomaisiais triušiais, tai kyla klausimas, kas ten tada gyvena: gal žiurkėnai?” - sarkastiškai nenorą rajone plėtoti vėjo energetiką vertino pašnekovas.
- Ar manote, kad bendruomenę pakankamai informavote apie jų kaimynystėje planuojamą statyti objektą? Ar nebūtų buvę paprasčiau planuojamą veiklą iš pradžių apsvarstyti su bendruomene, išgirsti jos poziciją ir tik tada imti rengti detalųjį planą?
- Nenoriu sutikti, kad su bendruomene nesikalbame. Bendruomenė buvo informuota pakankamai ir laiku. Rengdami detalųjį planą laikomės atitinkamos tvarkos ir reglamento, kuris, beje, nustato ir bendruomenės dalyvavimo jame galimybes ir ribas. Mes turime savo interesus, žmonės - kitus, bet reikia kažkaip juos suderinti. Priešiškumas, interesų nederinimas dar niekam nieko gero nedavė. O šiuo atveju racionalaus derinimo trūksta.
- Kaip vertinate Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriame teigiama, jog naikinama Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išvada, jog neprivalomas poveikio aplinkai vertinimas bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patvirtinta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, jog planuojama veikla yra nekenksminga?
- Sprendimas yra apskųstas LR Aukščiausiajam teismui ir šiuo atveju vertinimą gali duoti tik jis. Aukščiausiojo teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas bei vykdomas.
- Kokia jūsų pozicija dėl Ežaičiuose planuojamo statyti vėjo jėgainių parko? Kokius argumentus galite pateikti į bendruomenės narių svarstymus, jog šalia atsirasiančios jėgainės kenks jų sveikatai ir aplinkai?
- Visi argumentai išsakyti bei pagrįsti valstybės institucijų ir jų specialistų. Juos puikiai žino bei suvokia ir bendruomenės nariai, tačiau, kai pozicija formuojama remiantis vien emociniu, psichologiniu ir vienu lietuviško charakterio bruožu, vietos argumentuotai diskusijai lieka nedaug. Tačiau dedame visas pastangas ir neabejoju, kad vieną dieną racionalus, ramus ir protingas požiūris bus suprastas. Beje, turbūt žinote pačių bendruomenių tokio požiūrio pavyzdžių Lietuvoje - tik kažkodėl apie tai nutylima. Mes esame pasiruošę kalbėtis, juk ateiname ne griauti, o statyti, kurti, kad visiems būtų geriau.
- Kaip vertinate siūlymus rajone organizuoti visuotinę gyventojų apklausą dėl vėjo energetikos plėtros rajone?
- Šis siūlymas man atrodo keistas. Apskritai nelabai suprantu, kokiais kriterijais vadovaujamasi leidžiant arba draudžiant jėgainių statybą. Mano žiniomis, yra patvirtintas detalusis planas vėjo jėgainių statybai netoli Vėžaičių. Tai niekaip nesuprantu, kodėl vienoje Vėžaičių pusėje jėgaines statyti galima, o kitoje jau ne. Panašu, jog taikomi dvigubi standartai. Labai nesinorėtų, kad niekam nesikeičiant, matant tik savo kiemą ir labai pavydint kaimynui, jei jam nors truputį geriau - kas dabar vyrauja tarp mūsų - visa Lietuva taptų neliečiama rekreacine zona su senų žmonių niurzgėjimu ir jų vaikų neišsipildžiusiomis svajonėmis.
Milda Judelytė
Šaltinis: www.ekonaujienos.lt
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Kad infragarsas netaptų mūsų sveikatos priešu
2009, Kovas 19
Sveikatos apsaugos ministerija
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas patvirtino Lietuvos higienos normą „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose". Šis teisės aktas parengtas siekiant valdyti infragarso ir žemo dažnio garsų neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Higienos normos įsigaliojimo terminas
- nuo 2010 m. sausio 1 d. Taip užtikrinamas laikas būtinoms administracinėms procedūroms atlikti, laboratorinei įrangai įsigyti ir kt. Kaip teigia normą rengusios tarpžinybinės darbo grupės vadovas, Valstybinio aplinkos sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Erikas Mačiūnas, žmonės negirdi infragarso ir žemo dažnio garsų, tačiau juos jaučia. „Klausimas tapo aktualus Sveikatos apsaugos ministerijai tiriant gyventojų skundus dėl stambiųjų pramonės objektų ir ypač besiplečiančių vėjo jėgainių parkų, - pažymi E. Mačiūnas. - Bendruomenių, kur netoli pastatytos vėjo jėgainės, nariai pradėjo skųstis miego sutrikimais, galvos skausmais ir svaigimu, atsiradusiu neaiškios kilmės nerimu, noru pasišalinti iš tos vietos, kur sklinda infragarsas ir žemo dažnio garsai".
Ši norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, rekonstruojantiems, kuriantiems technologijas, gaminantiems buitinius prietaisus ar įrangą, organizuojantiems muzikinius ir kitus masinius renginius ir pan.
Nustatyta, kad kai kurie žemo dažnumo garsai arba infragarsai veikia neigiamai: 37 Hz dažnio garsas sukelia širdies, plaučių ir skrandžio sutrikimus, dėl dažnai girdimo 16 Hz dažnio sutrinka skrandžio veikla
. Pažymėtina, kad labai žemus ir aukštus garsus, esančius už girdėjimo ribos, galime justi visu kūnu, kaip mechaninę vibraciją, šilumą ir pan. Žemesni nei 16 Hz dažnio garsai žmogui yra kenksmingi, sukelia nepagrįstą baimę, nerimą, nuovargį, "jūros ligos" simptomus, gali pakenkti regėjimui ir tapti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi. Ypač pavojingas 7 Hz dažnio infragarsas, nes būdamas netoli mūsų kūno organų, gali sutrikdyti širdies ar smegenų veiklą. Infragarsą skleidžia mašinos
, gamtos stichijos - audra, žemės drebėjimai, uraganai ir t.t. Važiuojant automobiliu 100 km per valandą greičiu, kyla stiprus 16 Hz dažnio negirdimas garsas. Štai kodėl tolimos kelionės taip vargina. Nuo infragarso sunku pasislėpti, nes pagal savo bangos struktūrą jis turi savybę linkti už pasitaikančių kliūčių ir plinta toli.
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Kaimo gyvenimą sumalė vėjo malūnai
10/13/2011
Šilalės rajone dar tik pastatytos pirmosios vėjo jėgainės, o mūsų kaimynai tauragiškiai jau keletas metų gyvena jų kaimynystėje. Važiuodami nuo Tauragės link Tilžės, tuoj už Lauksargių privažiuojame tikrą jų mišką - 22 vėjo malūnai mojuoja savo didžiuliais sparnais. Dalis jų stovi Tauragės rajone, dalis – Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Iš viso 12 kaimų išgirdo keistą ritmingą šniokštimą, prie kurio niekaip negali priprasti. Kas atsitiko?
Pajuto žmonės ir gyvuliai
Ona Mockienė iš Žilučių kaimo sako, kad „seniams dabar visai blogai“ - jie ir taip miega prasčiau, o dabar tas keistas garsas juos baigia pribaigti. Niekur nuo jo nepasislėpsi, ne vėjo jėgainė stovi vos ne kieme, už kelių šimtų metrų, o sunkiausia naktį, kai nieko daugiau negirdi, tik tą nepaliaujamą „žikt – žikt“.
- Karvė niekaip neapsibėga, - tvirtina močiutė. - Kelis sykius vedėme pas bulių, kelis sykius sėklintoją šaukėmės, o apsibėgo tik iš kokio penkto karto. Karvė sveika, tikrinta, anksčiau to nebūdavo.
Tą patį sako Onos kaimynas Vytautas Petrošius ir Gilandviršių kaimo ūkininkas Rimantas Lazdauskas. Pastarasis valdo 300 hektarų žemės, laiko daugybę gyvulių, bet anksčiau nebūdavo tiek veršių kritimų ir persileidimų.
- Negalėčiau tvirtinti, kad taip yra būtent nuo vėjo jėgainių – tai dar reikėtų įrodyti, bet kritimų padaugėjo pastaraisiais metais, kai jos pradėjo veikti, - sako ūkininkas. - Sutapimas ar ne – spręskite patys. Aš pats jaučiuosi blogiau. Daug blogiau.
- Gyvename šalia geležinkelio, seniai pripratau prie traukinių bildesio, net nebegirdžiu, kada jie pravažiuoja. O prie šito ūžesio niekaip negaliu priprasti. Nežinau, kaip čia yra, - stebisi V. Petrošius.
Kamščių kaime sutiktos moterys guodėsi, kad nuo vėjų jėgainių triukšmo nėra kur pasislėpti. Nepadeda net plastikiniai langai. Jos pasakojo, jog žmonės mėginę reikalauti vėjininkų, kad tie jiems sudėtų plastikinius langus ir apsaugotų nuo ūžesio, bet tie atsakę: „O ko mes turime dėti? Dėkitės patys!“ Langus jie susidėjo patys, bet tie menkai tepadeda. Jėgainių sparnai šniokščia visai šalia jų namų, o jų garsas eina kiaurai per sienas.
- Senelį invalidą vasarą išvežėme vežimėliu į gryną orą, tas kiek pabuvo kieme ir pradėjo šaukti: vežkit atgal, atgal į trobą! - pasakojo Genė Ruzgienė. - Aš ir pati nenoriu ilgai būti kieme. Kiti garsiai paleidžia muziką, kad ta bent kiek užgožtų šniokšimą. Užtat naktį, kai visi garsai nutyla, savo atsiimam. Būna, kad per visą naktį miegame tik po kelias valandas.
Žmonės pasakojo, kad ūžesio stiprumas bei įkyrumas priklauso ir nuo vėjo krypties, ir nuo oro. Bet visi tvirtino tą patį: sunkiausia yra naktį. Nemiga užpuolė visus – ir senus, ir jaunus. Tame pragare esąs tik vienas geras dalykas – sumažėjo žiurkių.
Išankstinio nusiteikimo nebuvo
O gal žmonės iš anksto nusiteikė prieš vėjo jėgaines? Tarkim, jie bijo naujovių ir dabar juos erzina pats nematytų gigantų buvimas? O paskui pasklido gandai nuo kaimo į kaimą, atsirado visuotinis priešiškumas... Ar taip negalėjo būti?
- Ne, iš pradžių mes labai džiaugėmės, tai mums atrodė kaip kokia atrakcija, - „Šilalės artojui“ pasakojo R. Lazdauskas. - Aš pats ėjau žiūrėti, kaip kasa šachtas, montuoja pamatus, bokštus. Šitiek betono, metalo, tokia jėga! Vienai kaimynystėje statomai jėgainei netgi daviau sutikimą. Atsilygino ne pinigais – šiek tiek patvarkė kiemą. Iš visų mano pažįstamų žmonių tik mano sūnui visa tai nepatiko. Jis sakė, kad tokie gigantai atrodo nenatūraliai ir gadina peizažą.
Panašiai kalbėjo ir Petras Dedūra, ir kiti sutikti aplinkinių kaimų žmonės. Kai kurie netgi tikėjosi, kad vėjo jėgainės atkreips visų dėmesį į apleistą užkampį, gal net patrauks smalsuolių ir padės kaimo turizmui. Bet atsitiko priešingai.
- Kai paleido tas jėgaines, iš pradžių irgi nesukom galvos, - prisimena R. Lazdauskas. - Po kažkiek laiko, negaliu tiksliai pasakyti – po kiek, gal po mėnesio, gal po dviejų, pradėjau jaustis prasčiau, pabusti naktimis nebeužmigti. Užtat dieną – nuovargis, nesinori dirbti. Maniau – gal kokie pasikeitimai su amžiumi? Juk man nebetoli 60. Bet pakalbėjau su jaunesniais vyrais – ir jiems tas pats. Ir net visai jauniems... O paskui tie keiti dalykai su gyvuliais. Pasidarė sunkiau apsėklinti karves.
- Jeigu malūnas nekenkia gyvuliams, tai ko mano karvė neina arčiau, tarsi jis būtų vielike aptvertas? - klausė O. Mockienė. - Žolės yra, o ji – ne, suka ratu kuo toliau...
Bet ar gali triukšmas šitaip paveikti žmones ir gyvulius? Juk patys sako, kad yra seniai pripratę prie traukinių bildesio, nebegirdi ir mašinų ūžimo plentu. Tai kaip juos gali varyti iš proto ne ką didesnis vėjo jėgainių šniokštimas?
Pasirodo, gali! Kai žmonės pasijuto blogiau, Griežpelkių bendruomenės aktyvistai pradėjo domėtis vėjo jėgainėmis ir sužinojo įdomių dalykų. Pasirodo, kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Anglijoje, jos yra statomos ne arčiau kaip per 3 kilometrus nuo sodybų, o čia – per kelis šimtus metrų nuo gyvenvietės. Visur kitur – daug mažesnės leistino triukšmo normos, nei Lietuvoje. Be to, žmonės abejoja, ar čia buvo teisingai nustatytas triukšmo lygis – esą jis kur kas didesnis, nei rodoma popieriuose.
- Kai triukšmą matavo pačių vėjininkų samdyti tyrėjai, pūtė trijų metrų per sekundę vėjas, - sakė „Šilalės artojui“ Raimondas Stankevičius. - Prie tokio vėjo jėgainės net negamina elektros. Vidutiniai vėjai čia daug stipresni, jie siekia 6 metrus per sekundę. Taigi ir triukšmas realiai didesnis.
O pats pavojingiausias esąs infragarsas – labai žemo dažnio bangos, kurių žmogaus ausis net negirdi. Kaip žmogus nemato gama spindulių, taip negirdi ir infragarso. Jis nieko apie tai net nežino, bet yra patyliukais ardomas. Štai iš kur visuotinė nemiga, depresija ir kiti negalavimai!
Žmonės jaučiasi išduoti
- Mūsų ponams gerai – pardavė žemę, leido statyti jėgaines, o patys čia negyvena. Vienas Pagramantyje, kiti – Tauragėje... Kas jiems darbo dėl mūsų? - sakė V. Petrošius ir juokais pridūrė: - Tik nepainiokit manęs su rajono meru Petrošiumi – aš jam net ne giminė.
Kodėl jis taip šalinasi giminystės su meru? Ir kas tai per užuominos apie „ponus“, kurie pardavė žemę, bet patys gyvena kitur?
Bendruomenės pirmininkė Virginija Stankevičienė „Šilalės artojui“ sakė, kad tai – paini istorija, ji neseniai aprašyta rajono laikraštyje „Tauragės žinios“. Kaip teigiama, atkeltos žemės Gilandviršių jame turėjusi viena Tauragės rajono mero giminaitė, kurią iš jos 2008 metais nusipirko dabartiniai rajono tarybos nariai Arūnas Jancevičius, Arūnas Beišys, tuometinis Seimo narys Vaclovas Karbauskis ir rajono meras Pranas Petrošius. Visi keturi politikai, jau praminti „keturiais komunarais“, nupirktą žemę pardavė „BM Service“ bendrovei, kuri po kelių dienų kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydama leisti pradėti rengti detalųjį planą. Ledai pajudėjo iškart – dar po kelių dienų savivaldybės administracijos direktorius tokį leidimą duoda, įsakyme nurodydamas, kad detaliojo plano tikslas – žemės sklypų padalijimas, pagrindinės tikslinės paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą – inžinerinės paskirties objektų statybą.
Kodėl reikėjo žemę dalyti į keturis sklypus, kodėl bendrovė negalėjo turėti vieno?
Pasirodo, tai labai svarbu:
- Jeigu viename sklype statytų bent dvi vėjo jėgaines, pagal įstatymą turėtų gauti poveikio aplinkai vertinimą, - sakė V. Stankevičienė. - O čia jo išvengta, nes vienas sklypas padalytas į keturis, ir kiekviename suprojektuota po vieną jėgainę. Jos pastatytos, netiriant galimo poveikio nei aplinkai, nei sveikatai.
Bendruomenės nariai pasakoja, kad ir detaliojo plano svarstymas vyko nelabai sąžiningai:
-Taip, savivaldybėje buvo pakabintas planas, jame apskritimais pažymėta, kur stovės vėjo jėgainės, bet namų nebuvo parodyta, - prisimena R. Stankevičius. - Mes klausėme, kur čia namai, ar ne per arti jų, o mums atsakė, kad nieko gal nė nestatys... Dar padavė popieriaus lapą ir parašė pasirašyti, kad dalyvavome svarstyme. Mes pasirašėme. Vėliau sužinojome, kad tokiu būdu mes... sutikę su detaliuoju planu ir jėgainių statybomis. Įsivaizduojate? Darbar dėl to reikalo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
- Ir tie, ir kiti vėjininkai naudojasi kaimo žmonių teisiniu neišprusimu, - sakė bendruomenės pirmininkė. - Iš pradžių mes nė nesupratome, kas vyksta. Jie be jokių ceremonijų kasė per ūkininkų žemes griovius kabeliams, ir tik du žmonės išsireikalavo kompensacijų! Viskas vyko taip greitai, kad daug ko nespėjom suprasti.
Kaimynai linkę padėti
Tauragiškiai jau žino, kad vėjo jėgainės pradėjo dygti ir Šilalės rajone, todėl perspėja nesitikėti iš jų nieko gero ir neleisti, kad jos būtų statomos arti vienkiemių bei gyvenviečių.
- Aš nemanau, kad mums pavyktų sustabdyti šitų jėgainių statybą, - sako R. Lazdauskas. - Būkime realistai. Nors iš jų nebus naudos nei žmonėms, nei valstybei, tik pabrangs elektra, bet ką padarysi. Jeigu valdžia nori ir leidžia, jos bus statomos. Bet tegu stato bent per 3 kilometrus nuo gyvenviečių ir bent per kilometrą nuo vienkiemių. Patikėkite mūsų patirtimi – artima kaimynystė yra baisu.
Ką mūsų žmonės turėtų daryti, jeigu iškiltų grėsmė, kad vėjo jėgainių parkas atsiras kur nors netoli kaimo arba miestelio? Bendruomenės pirmininkė išvardijo keletą patarimų:
- Mes nepatartume pradėti kovą pavieniui. Tai būtų net pavojinga. Kas stato tokius gigantus, tų rankose dideli pinigai, jie daro įtaką valdžiai. Vieną žmogelį užtampys po teismus. Geriau viską daryti bendruomenės vardu. Jeigu kas – atsakysime kaip visuomeninė organizacija. Žodžiu, geriausia steigti bendruomenę. Juk ir mes susibūrėme tik tada, kai prispaudė bėda... Geriausia, kad bendruomenė būtų kuo didesnė, išvengtų kokios vienos partijos poveikio. O po to – imtis savišvietos. Prieš susitinkant su vėjininkais ir valdžia, pirmiau reikėtų surinkti žmones be nieko, viską paaiškinti ramioje aplinkoje, kad tie gudručiai nesusuktų galvų. Labai svarbu nepasirašyti jokių dokumentų, kurių nesuprantate, neduoti jokių sutikimų, jeigu neaiški bent viena smulkmena. Jeigu turite sąžiningą Seimo narį, būtinai pasinaudokite jo pagalba. Jie geriau žino įstatymus, gali greičiau gauti kokį dokumentą ar reikalingos informacijos. Štai mums labai padeda Seimo narys, beje, kilimo kažkur nuo Kaltinėnų, Stasys Šedbaras. Jis mums pažadėjo surengti Seime susitikimą su Aplinkos apsaugos komiteto nariais, ministrais, kitais įtakingais asmenimis. Kartu su mumis galėtų nuvažiuoti ir koks šilališkis, - pasiūlė V. Stankevičienė.
Kiti bendruomenės nariai irgi siūlė pagalbą bei patarė vienytis. Jie priminė klaipėdiškių patirtį: Klaipėdos rajone bendruomenėms pavyko įtikinti valdžią, kad ši įšaldytų vėjo jėgainių detaliųjų planų tvirtinimą iki nebus parengtas specialus vėjo jėgainių plėtros planas. Atsirado vilties, kad pagal šį planą jėgainės nebus pastatytos nei šalia vienkiemių, nei arti gyvenviečių.
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Vėjo jėgainės prie pat Nemuno deltos niekam žalos nedarys?
Pirmas mano klausimas kilo stebint įtartinai urbanistinę suinteresuotų asmenų auditoriją. Jokio pamario vėjų nugairinto senutės veido, jokios dar rausvais skruostais spindinčios ir vaikus auginančios ūkininko žmonos. Tad kreipiausi į pirmininkaujantį paaiškinimo. Kaip galima svarstyti tokį svarbų klausimą visuomenei nedalyvaujant? Viskas pagal įstatymą, paaiškino jis. Įstatymas nenumato, kad visuomenei būtina dalyvauti, neapibrėžia būdų, kaip ją reikia informuoti. Toks įspūdis, kad visuomenė ir liko visuomene - ta pilka, amžinai tylinčia mase.Viskas, ką padarė organizatoriai - iškabino skelbimus seniūnijose. Ir atspausdino mažą skelbimą Šilutės rajono laikraštyje "Pamarys". Skelbime nėra nei žodžio apie vėjo jėgaines. Algirdas Knystautas Na tikrai maloni naujiena nuskambėjo iš PAV (poveikio aplinkai vertinimo) autoriaus dr. Sauliaus Gulbinsko lūpų. Viską kruopščiai ištyrus paaiškėjo, jog vėjo jėgainės nekelia grėsmės nei tarptautinės svarbos paukščių migracijos keliams, nei žmonių sveikatai. Tiesiog šaunu. Ir ko mes tada trenkėmės į tą Šilutę? O štai ko. Juknaičių seniūnijoje liepos 20 dieną vyko projekto "Šilutės vėjo jėgainių parkas" galimos įtakos aplinkai viešas svarstymas. Primenu - už 160 metrų nuo regioninio parko teritorijos ketinama pastatyti 120 (ar daugiau) vėjo jėgainių. PAV ataskaita jau iškepta. Visuomenei ji neprieinama. Rožinėmis spalvomis perspektyvas piešė autorius p. Gulbinskas. Kolegų iš žiniasklaidos teigimu, labai piariškai patobulėjęs po liūdnai pagarsėjusios 2003 metų istorijos ryšium su naftos gręžiniais Kintuose. Šis specialistas - užsakomųjų PAV projektų autorius UAB-ams ir kitoms pelno mūsų gamtinio paveldo sąskaita siekiančioms organizacijoms. Kai reikia parodyti, kad viskas yra puiku, o bus dar puikiau. Kai reikia skubiai rasti skylę įstatyme ir ją panaudoti, kad kelio atgal nebeliktų. Tada šis ponas visada ateina į pagalbą. Ne dykai, suprantama. Į klausimą, kur galima susipažinti su ataskaita, jis klausiamai žvilgtelėjo į sekretorę ir neryžtingai atsakė, kad savaitės pabaigoje rasime ją internetinėje erdvėje. O 10 dienų, kurios skirtos PAV įsigaliojimui ir stebėtinai apibrėžtos įstatymo? Nieko, ramino p. Gulbinskas, mes ne plunksnagraužiai, galima ir vėliau pretenzijas reikšti. Tikite? Aš ne. Visiems suinteresuotiems - liko 9 dienos pareikšti savo nuomonę ar priekaištus. Po to ji bus niekinė. Pirmas mano klausimas kilo stebint įtartinai urbanistinę suinteresuotų asmenų auditoriją. Jokio pamario vėjų nugairinto senutės veido, jokios dar rausvais skruostais spindinčios ir vaikus auginančios ūkininko žmonos. Tad kreipiausi į pirmininkaujantį paaiškinimo. Kaip galima svarstyti tokį svarbų klausimą visuomenei nedalyvaujant? Viskas pagal įstatymą, paaiškino jis. Įstatymas nenumato, kad visuomenei būtina dalyvauti, neapibrėžia būdų, kaip ją reikia informuoti. Toks įspūdis, kad visuomenė ir liko visuomene - ta pilka, amžinai tylinčia mase.Viskas, ką padarė organizatoriai - iškabino skelbimus seniūnijose. Ir atspausdino mažą skelbimą Šilutės rajono laikraštyje "Pamarys". Skelbime nėra nei žodžio apie vėjo jėgaines. Minimas ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Kokios veiklos - galite telkti fantaziją ir spėlioti. Ką tokia informacija (dezinformacija) davė vietos gyventojams? Niekas supratimo neturėjo, kad eiliniame nuobodžiame posėdyje kalba eis apie vėjo jėgaines. Kurios turi įsikurti vos ne jų daržuose. Viskas pagal galiojančius įstatymus - nukirto p. Gulbinskas. O tiksliau, mielieji - pagal dabar galiojantį teisinį vakumą. Spręsti kylančias gamtosaugos problemas turime ES Paukščių ir Buveinių direktyvas. Vėjo jėgainių statymas prieštarauja abiem direktyvom, kurias Lietuva, kaip ES narė, privalo vykdyti. O šit žmonių sveikata šiuo atveju visiškai pamiršta. Įkyri mintis lindo galvon ir per akį, ir per burną, ir per ausį. Juk pasirinktas patogiausias momentas. Teisinio reguliavimo nėra. 2008.09.26 Sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas pasirašė įsakymą, kuriuo nurodė ištirti vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai. Per dvejus metus. Kaip matote, dar ir metai nepraėjo. Bet įsakyme mažomis raidelėmis nurodyta - nestabdant vėjo jėgainių statybos. Ar įmanoma tokia hipokritika? Ar įmanoma tokia jau tiesiog pūvanti korupcija? Judėjimą "Už gamtą" marginalizuoja ir vadina "paukštelių mylėtojais" ar "paukštelių advokatais". Ne visai teisingai, beje, nes taip vadinami "paukšteliai" honorarų nemoka. Pamirškime tai ir grįžkime prie jau visiems svarbių , net stigmatizmuotiems kovotojams už Lietuvos gamtą, reikalų. O sveikatos (!) apsaugos ministras mus paverčia laboratoriniais triušiais. Išvadų nėra, o statyti galima. Čia tas pats, kaip su daugybe Seimo priimamų įstatymų. Jie netobuli, pripažįsta seimūnai. Bet priimkime, o tada jau juos tobulinsime. Ką ir besakyti, "puiki" pozicija. Tokios pačios laikosi ir sveikatos apsaugos ministras. Ir pradžių pastatysime jėgaines, o po to žiūrėsime, kiek žmonių reikės hospitalizuoti. Juk čia visiškas kriminalas. Tik nesant asmeninės valdininkų atsakomybės įstatymo (kurio projektą drauge su viešojo intereso įstatymo projektu valdininkai kruopščiai slepia giliuose stalčiuose) tokie dalykai įmanomi. Juk Čaplikas tikrai neturės pinigų asmeniškai kompensuoti susirgusiųjų gydymo išlaidas. Jei jie aplamai pasveiks. Ką turime? Žmonių sveikatą. Vargu ar koks nors UAB-as viešoje erdvėje išdrįs tai vadinti "žmogelių sveikata". Galvoti galvos, bet viešai nesakys. Juk ne "paukšteliai" gi, kurių saugojimas vartotojams kelia juoką. Palaukit, mielieji, juoksis tas, kas juoksis paskutinis. Tad pirmyn į jau paartas žmonių sveikatos platybes. Teisiniame vakume iki 2010 metų rugsėjo 26 dienos - jūsų asmeninė sveikata. Jūsų, jūsų vaikų ir anūkų. Jei leidžiate (už gal ir gerus pinigėlius) statyti vėjo jėgaines jūsų žemėje. Į jus pirmiausiai ir apeliuojame, kreipiamės. Jūsų sveikata - labai realiame pavojuje. Keletas skaičių. Didelės apimties tyrimai Anglijoje, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje parodė, kad 87 proc. gyventojų pareiškė, jog jų gyvenimo kokybė smarkiai pablogėjo, kai jie atsidūrė jėgainių veiklos zonoje. 68 proc. pradėjo lankytis pas gydytojus dėl įvairiausių sveikatos sutrikimų. Čia ir nemiga, ir neurozės, ir širdies palpitacija, ir neaiškus nerimas, galvos skausmai, svaigulys. O infragarsas? Kurį nenumaldomai skleidžia vėjo jėgainės? Čia jau rimtesni dalykai - širdies, skrandžio, plaučių veiklos sutrikimai. Tai kaip visa tai žinodamas sveikatos apsaugos ministras laimina jėgainių statybą, negavęs galutinių tyrimų rezultatų? Kaip minėjau anksčiau, čia jau kriminalas. Ir labai rimtas. Grįžkime prie "paukštelių". PAV, parengtas p. Gulbinsko, rodo mums, kad jokio blogo poveikio paukščiams nėra ir būti negali. Ar atlikta ekspertizė? Ne, atsako ekspertas. Nes siūlė kai kam tą ekspertizę atlikti dykai. O jie, kad juos kur, nesutiko. Pinigų už darbą Norėjo, nenaudėliai. Tad liko viena - pasirinktinai išrankioti literatūroje esančius duomenis apie Nemuno deltos regioninį parką. Dykai. Sutinkamai su šia stebuklinga "sinteze", visi tarptautinės svarbos paukščių migracijos keliai stebuklingai aplenkia vietas, kuriose stovės jėgainės. Aplenkia, ir tiek. Kaip ir su žmonių sveikata. Toks protą temdantis teisinis nihilizmas Lietuvos gamtosaugoje - ne naujiena. Greičiau tai yra normali priimta praktika, kuri leidžia turtuoliams prichvatizuoti vienintelį dalyką, kuris dar mums liko - gamtą ir žmonių sveikatą. Juk jie patys negyvens šalia jėgainių. Jie gyvens savo pilaitėse, pastatytose saugomose teritorijose, kur vėjo jėgainių "parkų" kurti nevalia. Su šia labai aštria problema kreipsimės į LR prezidentę Dalią Grybauskaitę. Manau, ji negalės likti abejinga visiškai nekontroliuojamai savivalei, vykstančiai pirmiausiai mūsų gamtoje, o dabar jau ir sveikatos apsaugoje.
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Bendruomenės priešinasi stichiškai vėjo jėgainių kaimynystei
08 Vasaris 2011
Antradienį Dovilų etninės kultūros centre susirinko 24 rajono bendruomenių, bendrijų atstovai ir svečiai. Čia vyko konferencija „Vėjo jėgainių plėtra: stichiška situacija – sprendimų galimybės“. Konferencijos dalyviai supažindinti su susidariusia situacija dėl planuojamos masinės vėjo elektrinių statybos Klaipėdos rajone, aptarta dabartinė vėjo elektrinių statybą reglamentuojanti įstatyminė bazė ir galimos tolimesnės tokios vėjo elektrinių plėtros pasekmės rajono gyventojams, kaimo vietovių vystymosi perspektyvoms, pajūrio gamtai, kraštovaizdžiui.
Nevaldomas procesas
Į Dovilų etninės kultūros centrą suvažiavo rajono bendruomenės, bendrijos, dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, keletas Savivaldybės tarybos narių, svečiai iš kitų rajonų. Pranešimą apie vėjo jėgaines, teisinius, ekonominius aspektus ir poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai skaitė iniciatyvinės grupės narys, Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys. Pranešėjas pasidžiaugė rajono valdžia, kurios galėtų pavydėti kiti rajonai: „Rajono Taryba žiūri žmonių interesų, tarnauja gyventojams, palaiko bendruomenių siekius.“
Pasak V. Švanio, vėjo jėgainių plėtra tapo nevaldoma, stichiška, neatsižvelgia į gyventojų interesus. „Į rajoną braunasi triukšmaujantys monstrai, ir nėra jokių teisinių galimybių sustabdyti šio proceso. Pažeidžiamos žmonių teisės, jų gerovė. Kuriami mitai, jog vėjo jėgainės neteršia aplinkos, puošia kraštovaizdį. Vėjo energetika yra nepatikima, visiškai priklausanti nuo vėjo ir jo stiprumo, labai brangiai tiekianti labai menkos vertės energiją bei ypatingai neigiamai veikianti aplinką ir žmonių sveikatą. Kam tai naudinga? Kitose šalyse vėjo jėgainės jau įvardintos kaip ekologinė katastrofa. Nesu visiškas priešininkas, bet tai, kas sakoma, prasilenkia su logika ir teisybe“, – kalbėjo V. Švanys.
Kaime – be ramybės
Skaudžia bendruomenėms tema kalbėjusieji tvirtino, kad kaimynystėje esančios vėjo jėgainės ženkliai pablogino gyvenimo kokybę, neigiamai veikia sveikatą ir gamtą, sumažino nuosavybės vertę: „Kas pirks mūsų žemę, namus, kur mums išsikelti? Tai kaimo naikinimas, Konstitucijos pažeidimas. Žmonės – bandomieji triušiai. Kėlėmės į kaimą ieškodami ramybės, sveikos aplinkos sau ir vaikams. Vėjo jėgainių triukšmas išsiskiria erzinančiu poveikiu. Nuo skleidžiamo garso neapsaugo nė namo sienos. Ar mūsų kas paklausė, ar mums reikia vėjo jėgainių, kiaulių fermų, chemijos gamyklų?“
Susirinkusieji kėlė klausimą, ar Klaipėdos rajonui reikia vėjo jėgainių. Lietuvoje nėra sanitarinių zonų. Vėjo jėgainės, pavyzdžiui, Prancūzijoje, statomos 1500-3000 m atstumu, priklausomai nuo aukščio, Lietuvoje – kur nori.
Pjaulių visuomeninės organizacijos bendruomenės pirmininkas seniūnaitis Artūras Vaupšas ragino visiems vienytis ir perspėjo, jog vėjo jėgainių statyba gali suskaldyti bendruomenes. „Smilgynai ir kaimynai“ bendruomenės pirmininkė Rasa Petrauskienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, jog žmogui priimtinas tik pačio žmogaus arba gamtos garsas. Ji perdavė susirinkusiesiems Seimo narės Agnės Bilotaitės pasiruošimą padėti bei prašymą įtraukti parlamentarę į darbo grupę.
Kaimynų patirtis
Svečias iš Kretingos rajono Kvecių kaimo papasakojo, jog gyvena 600 m atstumu nuo vėjo jėgainės. „50 gyventojų gyvename jėgainių apsuptyje. Kur mums išsikelti? Ir Vaiko teisių tarnybai rašėme, ir tikrintojus kvietėmės, kad su prietaisais išmatuotų, ar nepažeistos leidžiamos normos. Kiek mums nervų kainavo! Statytojai nesako teisybės, radome jau sukaltus kuolus, esą gruntą matuoja. Nusiperka 30-50 arų ir stato. Jiems nereikia užkampių, perka žemės ten, kur jau yra infrastruktūra. Jeigu įsileisite, vargsite“, – perspėjo kretingiškis.
Prie Lėbartų gyvenanti moteris konferencijoje papasakojo, jog pamatęs žemėje sukaltus kuoliukus, jos sūnus pasistatė palapinę ir saugoja, kad neprasidėtų statybos: „Pasiūlė už žemę 1000 litų. Pasakiau, kad aš tiek jiems sumokėsiu, kad atstotų.“
Pasisakiusieji įsitikinę, jog vėjo jėgainių statyba – neteisėtas jų žemės užgrobimas. „Savo žemėje norėdami pasistatyti namą ar ją parduoti, turėsite vėjo jėgainės statytojų leidimą gauti“, – susirūpinimą išreiškė konferencijos dalyviai. Tauragiškiai ragino būti aktyviems, lankytis susirinkimuose, reikalauti poveikio aplinkai vertinimo, tikrinti, kontroliuoti plano rengėjus: „Mums padėjo gaisrininkai, parašė raštus, kad privalomas vertinimas. Bendruomenei už tyrimus mokėti labai brangu. Niekas nesako, kiek dar bus pastatyta vėjo jėgainių.“
Maciuičių ir Kalniškės bendruomenės narys Romas Petkevičius patikino, jog jie ne prieš vėjo jėgaines, o už didesnius atstumus. Konferencijos dalyviai kalbėjo, jog bendruomenės turi jungtis ir kartu spręsti problemą.
Įstatymų spragos
Konferencijoje buvo apsvarstyta situacija, atsiradusi dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų ir ruošiamų teisės aktų, naudingų tik siaurai verslo grupei, įteisinančių stichišką vėjo elektrinių statybą. Planų rengėjai, anot kalbėjusiųjų, rado spragų, kaip apeiti įstatymus.
„Pramonines iki 250 kW vėjo jėgaines leidžiama statyti be detaliųjų planų, be poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo, be jokių apribojimų, be derinimo su gyventojais, jeigu atstumas neviršija 1,5 vėjo jėgainės aukščio. Tokios vėjo elektrinės yra 55-80 m aukščio monstrai. Jos gali būti statomos bet kur kaimo vietovėje, net miesteliuose. Jos kelių kilometrų spinduliu skleidžia stiprų, nuolatinį, pulsuojantį, ypatingai žmones erzinantį ir sveikatą neigiamai veikiantį žemų dažnių triukšmą bei infragarsą, sugriauna šalia vėjo elektrinių gyvenančių žmonių gyvenimus. Tai nėra prasimanymai, tą patvirtina gausūs kompetentingų mokslininkų tyrimai, tai gali patvirtinti ir Lietuvos gyventojai, kurie jau kenčia vėjo elektrinių kaimynystę ir teismuose gina savo teises“, – kalbėjo Gedminų bendruomenės pirmininkas.
Priims sprendimą
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas 50 m atstumą vėjo jėgainės nuo gyvenamojo namo pavadino absurdišku: „Nėra normatyvinės bazės, šiuo metu galiojančių teisės aktų. Mūsų rajone vėjo jėgainių perspektyvos nematau. Sudaryta komisija, į kurią įtraukta daug bendruomenės atstovų, surengti apklausą dėl vėjo jėgainių. Konferencijos dalyviai taip pat gali pateikti siūlymą, kad vėjo energetika Klaipėdos rajone negalima, kol nėra reglamentuojančių aktų.“
Rezoliucijoje įtrauktas papildomas reikalavimo punktas: „Reikalaujame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą priimti neigiamą sprendimą dėl vėjo elektrinių statybos galimybių Klaipėdos rajone, kol nebus priimti reikalingi ją reglamentuojantys įstatyminiai aktai, pagrįstos, žmones bei gamtą nuo neigiamo poveikio apsaugančios, sanitarinės apsaugos zonos ir higienos normos.“
Konferencija vienbalsiai priėmė rezoliuciją ir kreipėsi į LR Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę su reikalavimais pataisyti galimai LR Konstituciją ir žmogaus teises pažeidžiančius Teritorijų planavimo įstatymo punktus; ištirti galimą korupciją tokių įstatymų priėmimo procese; sustabdyti Pajūrio gamtą, kaimą ir jo perspektyvas naikinančią vėjo elektrinių plėtrą Klaipėdos rajone; nustatyti pagrįstas, žmonių sveikatą nuo neigiamo triukšmo poveikio apsaugančias higienos normas bei sanitarines apsaugos zonas.
Vida VALAITYTĖ
Šaltinis: Klaipėdos rajono laikraštis “Banga"
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Prieš grandiozinius užmojus pakinkyti vėją – Tauragės rajono gyventojų skundų lavina
Tauragės rajonas laikomas vienu vėjingiausių šalyje, todėl aukso gyslą čia užčiuopę verslininkai siekia įkinkyti gamtos jėgą į sparčiai statomas vėjo jėgaines. Pavasarį Griežpelkių kaime UAB „Energogrupė“ paleido dešimt 2,3 MW galingumo vėjo jėgainių, jau kitų metų balandžio mėnesį UAB „Vėjo vatas“ numatęs tame pačiame ir aplinkiniuose kaimuose pradėti statyti dar 12 tokio paties galingumo vėjo jėgainių.
Tam gauti visi leidimai, bet Griežpelkių gyventojai susizgribo, kad jau nuo veikiančių jėgainių šlyja jų sveikata, kenčia gyvuliai ir pasiruošę gultis kryžiumi, kad kaime būtų sustabdyta vėjo jėgainių parko plėtra.
Šūsnis skundų
Apie numatomas kaime statyti UAB „Vėjo vatas“ vėjo jėgaines Kęstutis Valčiukas ir jo žmona Ana sužinojo atsitiktinai ant medžio radę iškabintą skelbimą, kuriame rašoma, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą –toks vertinimas UAB „Vėjo vatas“ planuojamoms statyboms neprivalomas.
Valčiukai, besiverčiantys kaimo turizmu, piktinasi, kad skelbimas nebuvo paskelbtas vietinėje žiniasklaidoje, o buvo tiesiog pakabintas ant pakelės medžio.
Dabar verslininko sodybą nuo artimiausios vėjo jėgainės skiria maždaug puskilometris, bet, verslininkas nuogąstauja, kad jo sodyba netrukus atsidurs vėjo jėgainių apsuptyje. K. Valčiukas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, sako pasiruošęs kryžiaus žygiui prieš naujų vėjo jėgainių plėtrą.
Jo iniciatyva, į susirinkimą dėl naujų jėgainių statybos buvo sukviesti Griežpelkių kaimo gyventojai, atvyko Tauragės rajono Tarybos narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ rajono skyriaus pirmininkas Sigitas Kancevyčius, Seimo narys „tvarkietis“ Kęstas Komskis.
Gyventojų įgaliotas, K. Valčiukas į redakciją atnešė krūvą Griežpelkių gyventojų pasirašytų nusiskundimų dėl vėjo jėgainių poveikio.
„Tvarkiečių“ vadai, užsiminę, kad žmonių interesus lengviau ginti, jeigu jie yra partijos nariai, iškart buvo išgirsti –kaimiečiai parašė ir pareiškimus stoti į partiją „Tvarka ir teisingumas“.
Gyvenimas tapo neįmanomas?
Valčiukai rašo, kad dėl jėgainių keliamo triukšmo nakvynės paslaugas jų kaimo turizmo sodyboje užsisakę asmenys negali atsidaryti langų, galimus klientus neigiamai nuteikia vėjo jėgainių kaimynystė ir jie atsisako paslaugų. Anot Valčiukų, net aviganiai šunys dėl nuolatinio žemo dažnio dūzgimo tūno savo būdose.
„Verslą kūrėmė puspenktų metų, jeigu aplink iškils dar aštuonios vėjo jėgainės, mūsų verslas bus praktiškai sužlugdytas. Nepriklausomų turto ekspertų mūsų sodyba buvo įvertinta 380 tūkstančiais litų, bet dabar dėl jėgainių kaimynystės jos negalėtume niekam parduoti,“-rašo Kęstutis ir Ana Valčiukai.
Griežpelkių II-ame kaime gyvenanti ūkininkė Zita Ugintienė skundžiasi, kad pastačius vėjo jėgaines, „gyvenimas tapo neįmanomas“.
-Pradėjau jausti nuolatinį stresą, galvos skausmą, mažametės anūkės neramiai miega naktimis, atsirado mobilaus ryšio ir televizijos ryšio trukdžiai. Jaučiamas neigiamas poveikis ir gyvuliams-karvės ėmė duoti mažiau pieno. Prašome ištirti vėjo jėgainių poveikį sveikatai, prieštaraujame dėl naujų jėgainių statybos,-sakė Z. Ugintienė.
Vėjo jėgainių triukšmu, padidėjusiu nerimu ir galvos, širdies skausmais skundžiasi ir kiti Griežpelkių gyventojai: Bronė ir Antanas Ščeliai ,Birutė Skridulienė, Judita Bobytė. Zofija Saročkienė teigia, kad dėl jėgainių skleidžiamų žemo dažnio virpesių bitės tapo labai piktos Iki šiol Griežpelių gyventojai viešai nesiskundė dėl jau veikiančių jėgainių veiklos ir poveikio aplinkai –atvirkščiai: kai kurie gyventojai, pardavę savo žemės sklypus vėjo jėgaines stačiusiai bendrovei, gerokai pasipelnė, kitai juos jai brangiai nuomoja. Pavyzdžiui, Remigijus Saročka pagal sutartį su UAB „Energogrupė“ už žemės nuomą kas mėnesį turėtų gauti po 690 litų.
Nevėlu apskųsti
Griežpelkių gyventojus piktina, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neatsiklausė gyventojų nuomonės ir lengva ranka pasirašė aplinkos vertinimo išvadą: „UAB „Vėjo vatas“ planuojamai ūkinei veiklai –vėjo jėgainių statybai Nemeilų, Kamščių, Žilučių, Griežpelkių II kaimuose poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.“
Departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjos pavaduotojas Vidas Balionis sakė, kad tokios išvados buvo pasirašytos, nes jėgainės statomos ne regioniniame parke, ne prie gyvenvietės, be to, anot jo, vadovaujantis daugiausiai užsienio šalių praktika, vėjo jėgainės laikomos labai ekologiškomis.
Anot jo, departamento išvadas dar nevėlu apskųsti.
Žmones „apvyniojo“ aplink pirštą?
Seimo narys, buvęs Pagėgių meras Kęstas Komskis dalyvavęs gyventojų susirinkime, mano, kad žmonės buvo apgauti.
-Akivaizdu, kad jie neturi jokios informacijos apie jėgaines, jų statytojus, plėtros planus. Kai buvo daromi jėgainių detalieji žemės sklypų planai, gyventojai, neišsiaiškinę, kiek, kokio galingumo vėjo jėgainių bus statoma, koks bus jų poveikis aplinkai, pasirašė ant pateiktų popierių. Vėjo jėgainių statytojai Lietuvoje sėkmingai naudojasi įstatymų spragomis: vėjo jėgainių statybą ir veiklą reguliuosiantis įstatymo projektas dar dūla Seimo stalčiuose, o esantis Statybų įstatymas, kuriuo kol kas vadovaujamasi ir statant vėjo jėgaines, aiškiai nenumato, koks turėtų būti mažiausias tokios jėgainės atstumas iki artimiausių gyventojų. Kiek domėjausi, Europos Sąjungos teisė numato, kad minimalus atstumas nuo gyventojų iki vėjo jėgainės būtų ne mažesnis kaip trys šimtai metrų. Lietuvoje galbūt turėtų dar griežtesni reikalavimai, nes daugumos Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių pagrindiniai elementai –generatorius ir reduktorius –dažniausiai yra Rusijos gamybos-triukšmingesni,-sakė K. Komskis.
Jo žiniomis, tik Klaipėdos Universitetas yra atlikęs šalyje dirbančių vėjo jėgainių triukšmo matavimus, bet jie pasirodė esą gerokai mažesni negu triukšmo lygis, sukeltas dešimt metrų nuo namo keliu pravažiuojančios mašinos.
Seimo narys Tauragės rajono savivaldybę, išdavusią sąlygas rengti detalųjį žemės sklypo planą, kaltina neprincipingumu:
-Pirmiausia savivaldybės architektė turėjo numatyti didesnį būsimų vėjo jėgainių atstumą iki gyventojų sodybų, paprašyti žinybų poveikio aplinkai įvertinimo, pagaliau pakalbėti su vietos žmonėmis. To neįvyko,-sakė K. Komskis.
Į vėjo jėgaines investavo 200 milijonų litų
Vėjo jėgaines Griežpelkiuose ir aplinkiniuose kaimuose ketinančios statyti UAB „Vėjo vatas“ generalinis direktorius Egidijus Simutis sakė, kad jėgainių statyba bus pradėta kitų metų balandžio mėnesį ir ją numatyta baigti 2011-ųjų metų rugsėjį.
Anot jo, iškils 12 naujų vėjo jėgainių –į vėjo jėgainių plėtrą šalyje bendrovė investavo 200 milijonus litų.
-Tauragė dėl savo unikalių gamtinių sąlygų yra vienas labiausiai vėjingiausių rajonų. Vėjo jėgainės –perspektyvi elektros energijos šaka. Paskaičiavome, kad mūsų investicijos turėtų atsipirkti per 14 metų,-sakė bendrovės direktorius.
Anot jo, bendrovės planuojamai veiklai aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas, nes jėgainės iškils toliau nuo didesnių gyvenviečių, paukščių migracijos trasų, šalia statybviečių nėra valstybės saugomų gamtos teritorijų.
E.Simutis vietos gyventojų pasipylusius skundus vadina bandymu pasipelnyti: „Visame pasaulyje plačiai žinoma, kad vėjo jėgainės –labai ekologiškos. Atlikta daugybė tyrimų ir nenustatyta jokios aplinkai žalos. Triukšmo tyrimus atliko ir Klaipėdos Universitetas Kretingos rajone esančių vėjo jėgainių parke, bet nenustatė jokių nukrypimų nuo normos. Iš kitų šalies bendrovių, stačiusių vėjo jėgaines, buvome girdėję, kad vietos gyventojai siekia pasipinigauti bendrovių sąskaita neva dėl sutrikdytos sveikatos, bet jie teismuose nieko neįrodė.
Todėl, numatydami tokius atvejus, iš anksto apsidraudėme: gavome vietos gyventojų notaro patvirtintus pritarimus tokioms statyboms, statysime jėgaines ant savo nuosavybės. O dėl tariamų nusiskundimų dėl sveikatos sutrikdymo, ir aš galiu teigti, kad man galvą skauda dėl Ignalinos atominės elektrinės, bet ar kas nors manimi tikės?-retoriškai klausė UAB „Vėjo vatas“ ir jėgaines planuojančios UAB „Vėjo gūsis“ direktorius.
Įsipareigojimai Europos Sąjungai
Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2010 metų padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių iki 7 procentų. Vyriausybė prioritetine nustatė vėjo energetiką ir patvirtinta tvarka nurodė kiek MW vėjo jėgainių turi būti įdiegta kasmet iki 2009-ųjų pabaigos. Šiuo metu elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių sudaro apie 3 proc., o daugiausiai - hidroelektrinėse gaminama elektros energija. Vėjo energijos gamybos daliai užtikrinti reikia pastatyti iki 200 MW galios elektrinių.
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
Bendruomenės atkaklumas pristabdė vėjo jėgainių plėtrą
Praėjusį penktadienį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente suinteresuotos institucijos, gyventojai ir vėjo jėgainių statytojų atstovai svarstė, ar statant vėjo jėgaines reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Įvertinus pateiktus dokumentus, išklausius suinteresuotus asmenis, Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas pakeitė ankstesnę nuomonę, dabar vėjo jėgainių statytojams – UAB „LAE Group“ ši procedūra bus privaloma.
Susitikime su aplinkosaugininkais dalyvavo Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovas Vincentas Paulauskas, rajono vyriausioji architektė Šarūnė Beitaitė, Kęsčių bendruomenės „Elbenta“ pirmininkė Laimutė Sugintienė, aerodromo Girininkuose savininkas Kostas Bastakys, Griežpelkių kaimo atstovas Kęstas Valčiukas ir UAB „LAE Group“ vadybininkas Aidas Antanaitis.
Dėl vėjo jėgainių neigiamos įtakos vietiniams gyventojams bendruomenė „Elbenta“ susirūpino vos įsikūrusi. Gruodį raštu kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, tačiau gavo atsakymą, kad UAB „LAE Group“ planuojamos ūkinės veiklos – vėjo jėgainių statybos 34 žemės sklypuose Aukšvilkių, Lauksargių, Šakių, Girininkų ir Kregždėnų kaimuose poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Kęsčių bendruomenė „Elbenta“ Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė motyvuotus pasiūlymus. Tai vos ne mokslinis darbas – cituojamos Pasaulio sveikatos organizacijos atliktų mokslinių tyrimų išvados apie neigiamą vėjo jėgainių poveikį keleto kilometrų spinduliu: apie 80 procentų gyventojų, gyvenančių netoli vėjo jėgainių, kamuoja chroniška nemiga, nuolatinis nuovargis, daugumai pasireiškia nerimas, galvos skausmai, migrena, nervingumas, depresija, klausos sutrikimai. Žmonėms vystosi psichologinė alergija vėjo jėgainių vaizdui ir garsui.
Kreipimesi rašoma, kad Aplinkos apsaugos departamento atrankos išvadoje neskaičiuojama vėjų jėgainių suminė galia ir neįvertinamas bendrai sudedamas jėgainių triukšmas. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovo pasirinkta norma beveik 40 kartų viršija Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą normatyvinį garso stiprumą, kurį viršijus prasideda patologiniai žmogaus sveikatos sutrikimai.
Pateikiamos įvairių šalių mokslininkų išvados apie negirdimo infragarso, skleidžiamo vėjo jėgainių, ypač neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Portugalų mokslininkai nustatė, kad keletą pirmųjų metų žmogus jaučia silpnumą, nervingumą, dažnai serga lengvomis infekcinėmis ligomis, vėliau simptomai gilėja, kol galiausiai prasideda negrįžtami organiniai pokyčiai, psichozės, migrenos, stiprūs sąnarių skausmai, kraujotakos, širdies darbo sutrikimai.
Kęsčių bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Vladas Liekis sakė, kad „Elbentos“ pateiktos motyvuotos išvados ir susitikimo dalyvių išsakytos mintys įtikino aplinkosaugininkus – buvo priimtas sprendimas, kuriuo UAB „LAE Group“ prieš aplinkiniuose kaimuose statydama vėjo jėgaines privalo atlikti jų poveikio aplinkai vertinimą.
– Bendrovė šiam tikslui turės samdyti sertifikuotą instituciją, šį darbą apmokėti savo lėšomis, su tyrimo rezultatais supažindinti gyventojus. Norime, kad gyventojai žinotų tiesą, galvotų, ką daro pasirašydami žemės nuomos sutartis vėjo jėgainėms statyti. Statybų mastas labai didelis. Kol kas kalbama apie aštuoniolika vėjo jėgainių, o išnuomota ar nupirkta apie 120 sklypų, – sakė V.Liekis.
Sausį Kęsčiuose vyko triukšmingas susirinkimas. Per pustrečio šimto gyventojų pasirašė kreipimąsi į įvairias institucijas, kartu ir į Aplinkos ministeriją. Kreipimesi nurodoma, kad Lietuvoje statant vėjo jėgaines nėra nustatytų specialiųjų apsaugos zonų, o visuomenės sveikatos centrų specialistai neturi prietaisų ir metodų ištirti jų poveikio žmonėms. Prašyta, kad statant vėjo jėgaines minėtose vietovėse poveikio aplinkai vertinimas būtų privalomas.
Jovita STRIKAITIENĖ
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
Pasitarimo Seime metu klaipėdiečiai liko iškoneveikti
2011-11-04 LR Seime vyko pasitarimas dėl vėjo jėgainių žalos Lietuvai ir žmonių sveikatai. Klaipėdos regiono gyventojai kreipėsi į seimo narį Stasį Šedbarą dėl susitikimo seime su atsakingų ministerijų atstovais, pažadas buvo ištęsėtas, pasitarimą suorganizavo seimo nario Stasio Šedbaro padėjėjas Kristijonas Paliutis.
Klaipėdos regiono gyventojai įžvelgia grėsmę Lietuvai ir jos gyventojams. Vėjo jėgainės yra pavojingos ekologijai, žmonių sveikatai ir brangina elektros kainą. Pasitarime buvo bandoma užduoti keletą svarbių Lietuvai klausimų dėl vėjo jėgainių, pavyzdžiui, kokia naudą duoda Lietuvai vėjo jėgainės? Atsakymų visuomenininkai negavo.
Pasitarime Seimo nariai ir jų patarėjai gyventojus užgauliojo, išvadino teroristais, pseudo-žinovais, mitinguotojais ir keletą kartų buvo pasiūlyta palikti Seimo posėdžių salę. Po susirinkimo Seime gyventojai apsilankė LR Prezidentūroje, išsakę problemas prezidentūros darbuotojams gyventojai buvo maloniai nustebinti. Prezidentūros darbuotojai pažadėjo artimiausiu metu suorganizuoti susitikimą su atsakingų ministerijų ministrais ir iš esmės aptarti šią susiklosčiusią situaciją.
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
Kyla nepasitenkinimas esamomis ir statomomis vėjo jėgainėmis
2011-10-28 | Saulius SODONIS
Besisukantys vėjo jėgainių sparnai iš tiesų smarkiai ošia. Jau buvo rašyta, kad Lumpėnų bendruomenei didelį rūpestį kelia planuojamas statyti vėjo jėgainių parkas šios seniūnijos teritorijoje. Savo nepasitenkinimą lumpėniškiai išsakė Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo atskaitos svarstyme rugpjūčio mėnesį. Nuogąstavimus jie taip pat išsakė Lumpėnuose apsilankiusiems politikams, Seimo nariams, suradę bendraminčių drauge parengė kreipimąsi dėl pažeidžiamų savo teisių, kurį adresavo Lietuvos Respublikos Prezidentei D.Grybauskaitei, Seimui, jo komitetams, LR Vyriausybei, suinteresuotoms ministerijoms, savivaldybių vadovams.
Bendruomenės vienijasi
Rugpjūčio mėnesį Lumpėnuose vykusiame Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo atskaitos svarstymo metu dalyvavo kaimyninio Tauragės r. Griežpelkių kaimo bendruomenės atstovai. Jie ne tik atvyko palaikyti lumpėniškių, bet ir papasakojo, kaip jau gyvena turėdami šalia besisukančias vėjo jėgaines. Išsakyti įspūdžiai buvo ne vėjo jėgainių statytojų naudai. Netoli šių įrenginių gyvenantys žmonės sakė, kad, nežiūrint statytojų ir projektuotojų patikinimų, jog gyvenimo sąlygos nepablogės, yra padidėjęs triukšmas, šešėliavimas (mirgėjimas dėl besisukančių jėgainės sparnų), atsiradusios sveikatos problemos bei kiti, anot kalbėtųjų, nuo šių įrenginių veikimo prasidėję negerumai.
Matyt, todėl ir kilo mintis vienytis, jog bendromis jėgomis būtų lengviau rasti teisinių, moralinių bei kitokių argumentų, kad tokios vėjo jėgainės šalia gyvenviečių ar pavienių sodybų neturėtų nebūtų statomos. Jau minėtą bendrą kreipimąsi spalio 12 dieną pasirašė Tauragės rajono Griežpelkių, Lauksargių, Kęsčių ,,Elbentos“, Pagėgių, Lumpėnų, Klaipėdos rajono Ežaičių, Gedminų bendruomenių pirmininkai. Prie jų jungiasi ir Šilutės rajono Vilkyčių bendruomenė.
Pagrindiniai reikalavimai
Kreipimesi išsakyti reikalavimai, kurie turėtų lemti, dėl kokių priežasčių turėtų būti nestatomos vėjo jėgainės. Siūloma paskelbti moratoriumą vėjo energetikos plėtrai, sustabdyti visų vėjo elektrinių statybą, kol nebus įvertintas poveikis šalies ekonomikai, energetikai, aplinkai. Be to, siūloma, kuo skubiau pataisyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir kitus su juo susijusius teisės aktus. Kreipimosi rengėjų nuomone, energijos gamybos prioritetu turėtų būti biokuras – medienos atliekos bei šiaudai, kurių Lietuvoje yra pakankamai.
Taip pat siūloma atšaukti esamas bei įteisinti naujas žmonių sveikatai nuo neigiamo poveikio apsaugančias triukšmo normas. Kreipimesi sakoma, kad vėjo jėgainės statomos „ramiose, tyliose kaimo teritorijose, su labai žemu apie 20-30 dB ir dar žemesniu triukšmo lygiu, todėl 45dBA leidžiamas nakties triukšmas, šimtą ir daugiau kartų viršijantis foninį, yra visiškai nepriimtinas“. „Be to vėjo jėgainių skleidžiamo triukšmo spektre vyrauja erzinantys žemi dažniai ir infragarsas, todėl taikant, kaip numatyta „A“ triukšmo matavimo metodą, yra neįvertinami didžiausią poveikį turintys žemi dažniai“. Todėl siūloma pritaikyti Prancūzijos, Australijos, Švedijos ir kitų valstybių patirtį, atsižvelgiant į nakties triukšmo ribą. O taip pat įvedant žemų dažnių pataisą.
Nustatant sanitarines apsaugos zonas vėjo jėgainėms, taikyti Anglijos patirtį, kai nustatomas ne mažesnis nei 3 km atstumas nuo vėjo jėgainės iki gyvenamo namo.
O taip pat siūloma pritaikyti pažangią kitų šalių patirtį, įpareigoti vėjo jėgaines statančius fizinius ar juridinius asmenis, pilnai kompensuoti „aplinkinių žemių savininkams ir gyventojams visus turto nuvertėjimo nuostolius dėl vizualinės, laukfizinės, elektromagnetinės taršos atsiradusios pastačius vėjo elektrines“.
Šio kreipimosi autoriai tikisi, kad valstybė, dažnai esant netobuliems įstatymams, nepaliks jų vienų prieš vėjų jėgainių statytojų norą kuo daugiau jų pastatyti, neatsižvelgiant į šalia gyvenančių žmonių gyvenimo būdą, krašto tradicijas nei nuomonę.
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
Klaipėdos rajono gyventojai dėl vėjo jėgainių kreipėsi į prezidentę
Pirmadienį Doviluose įvyko Klaipėdos rajono bendruomenių konferencija dėl šiuo metu vykdomos vėjo energetikos plėtros keliamos grėsmės prigimtinėms žmogaus teisėms, valstybės ir visuomenės interesams, valstybės saugumui.
Joje dalyvavo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Tarybos nariai, svečiai iš kitų Vakarų Lietuvos rajonų.
Konferencijoje buvo apsvarstyta situacija, atsiradusi dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų ir ruošiamų teisės aktų, naudingų tik siaurai verslo grupei, įteisinančių stichišką vėjo elektrinių statybą. Be detaliųjų planų, be poveikio aplinkai ir sveikatai
vertinimo, be derinimo su gyventojais bet kur kaimo vietovėje, net miesteliuose dabar leidžiama statyti aukštus pramoninius monstrus, kelių kilometrų spinduliu skleidžiančius stiprų, nuolatinį, pulsuojantį, ypatingai žmones erzinantį ir sveikatą neigiamai veikiantį žemų dažnių triukšmą bei infragarsą, sugriaunantį šalia vėjo elektrinių gyvenančių žmonių gyvenimus.Buvo konstatuota, kad Vyriausybės vykdoma energetikos politika, koncentruojantis tik į vėjo energetiką, neatitinka ir net prieštarauja Nacionalinės energetikos strategijos uždaviniams: “užtikrinti patikimą energijos tiekimą, mažiausiomis sąnaudomis, minimalia aplinkos tarša”.
„Vėjo energetika yra nepatikima, visiškai priklausanti nuo vėjo ir jo stiprumo, labai brangiai tiekianti labai menkos vertės energiją bei ypatingai neigiamai veikianti aplinką ir žmonių sveikatą. Visa tai yra didžiulė našta visuomenei, valstybei, verslui. Dėl šių priežasčių būtų tikslinga plačiau panaudoti tokius atsinaujinančios energijos šaltinius, kurie atitinka Nacionalinę energetikos strategiją bei nepažeidžiančius darnaus vystymo principų. Tokie šaltiniai yra geoterminė energija, kurios ištekliai vakarų Lietuvoje yra didžiuliai bei biokuras.“, - teigė konferencijos dalyviai
Konferencija vienbalsiai priėmė rezoliuciją ir kreipėsi į LR Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę su reikalavimais pataisyti galimai LR Konstituciją ir žmogaus teises pažeidžiančius Teritorijų planavimo įstatymo punktus; ištirti galimą korupciją tokių įstatymų priėmimo procese; sustabdyti pajūrio gamtą, kaimą ir jo perspektyvas naikinančią vėjo elektrinių plėtrą Klaipėdos rajone; nustatyti pagrįstas, žmonių sveikatą nuo neigiamo triukšmo poveikio apsaugančias higienos normas bei sanitarines apsaugos zonas.
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
Prieš vėjo jėgaines sukilo ir Vilkyčių bendruomenė
„Vėjo jėgainės yra ekologiškos, gamina „švarią“ energiją, neišskirdamos į aplinką kenksmingų medžiagų“, - žiniasklaidoje skelbia tokių jėgainių statytojai. Tačiau ar tik tokie trūkumai yra iš tikrųjų, ar tokia „švari” ir „saugi” ta aplinka, ar ji nekenkia žmonių sveikatai, ar teisėtai pradėta vėjo jėgainių parko statyba šalia Vilkyčių, bandė išsiaiškinti susirinkusi šio kaimo bendruomenė.
O pakalbėti tikrai buvo apie ką – jėgainių statybos dokumentacijoje, vilkytiškių nuomone, - daugybė klaidinančios informacijos, įvairiausių teisės pažeidimų...
Į susitikimą atvyko Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos valdybos narys, direktorius Romualdas Patalavičius ir šios asociacijos valdybos narys Tadas Navickas, dalyvavo Saugų seniūnė Anastazija Oželytė. Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, nors buvo pažadėjęs, susitikime nepasirodė. Taip pat dalyvavo svečių iš Klaipėdos rajono kaimų bendruomenių.
Nebe gyvenimas, o pragaras... Tarp statytojų ir bendruomenės vyko aštrios diskusijos, buvo pateikta daug klausimų ir nurodyta nemažai pažeidimų dėl poveikio aplinkai vertinimo, jo neatitikimo realybei ir galiojantiems įstatymams bei konstitucinei žmogaus teisei - gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje.
Klaipėdos r. Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys pažymėjo, kad vėjo jėgainių skleidžiamas žmogaus ausiai negirdimas infragarsas, turintis didžiausią neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, sklinda dešimtis kilometrų. Pasak V.Švanio, moksliniuose tyrimuose, atliktuose kitose šalyse, rezultatai vienareikšmiškai yra siaubingi - net gyvenantiesiems kelių kilometrų spinduliu nuo jėgainės itin pablogėja gyvenimo kokybė. Absoliuti dauguma tyrimuose dalyvavusiųjų skundžiasi pablogėjusia sveikata dėl jėgainės poveikio. Apie 80 proc. tokių asmenų kamuoja chroniška nemiga, nuolatinis nuovargis. Daugumai pasireiškia nerimas, galvos skausmai, migrenos, nervingumas, depresijos, nuolatinis zvimbesys ausyse, klausos sutrikimai. Vystosi psichologinė alergija jėgainių vaizdui, garsui. Jie vengia išeiti į lauką, apleidžia savo daržus, sodus, ūkį, progai pasitaikius stengiasi ištrūkti į svečius, kad pailsėtų, išsimiegotų. Masiškai norėtų palikti ir palieka savo gyvenamąsias vietas. Problema, kad sunku kur nors pabėgti, nes neįmanoma net už menką kainą parduoti savo nuosavybės - namų, žemės. Žodžiu - pragaras, o nebe gyvenimas yra ten.
Tai patvirtino ir į Vilkyčius atvykę Mockių kaimo, kur nesenai pastatytos šešios vėjo jėgainės, gyventojai. Jie nebegali naktimis užmigti, arba užmigę pabunda nuo įkyraus jėgainių rotorių zyzimo ir virpesių, nuo kurių naktimis neįmanoma niekur namuose pasislėpti – jie lenda visur per namo mūro sienas ir dar labiau sustiprėja.
Ieškinyje teismui – net 15 pažeidimų Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“, atstovaudamas gyventojų viešuosius interesus, jau yra kreipęsis į visas svarbiausias Lietuvos institucijas - Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, LR Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas bei kitas institucijas su prašymu apginti gyventojų viešajį interesą. Bendruomenė š. m. rugsėjo 22-ąją Šilutės rajono apylinkės teismui įteikė ieškinį dėl vėjo jėgainių statybos teisėtumo ir statybos padarinių šalinimo.
Šio ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas yra toks, kad bendruomenės turimais preliminariais ir netiksliais duomenimis (kadangi Savivaldybė neteikia duomenų), Šilutės r. savivaldybės taryba 2007-ųjų vasario 19-osios sprendimu nutarė pritarti 40 megavatų vėjo jėgainių parko Saugų seniūnijos Čiūtelių, Lankupių ir Grumblių kaimuose detaliojo plano rengimui. Todėl pavedė Savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį pagal aprašo nuostatas su žemės sklypų valdytojais ar naudotojais.
Bet kažkodėl buvo pasielgta kitaip. Tuometis Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis tų pačių metų balandžio 6-ąją planavimo organizavimo ir apmokėjimo sutartį sudarė ne su žemės sklypų valdytojais ar naudotojais, bet su... detaliojo plano rengimo mokėtoja UAB „Naujoji energija“. Pagal šią sutartį jokios planavimo organizatoriaus teisės nebuvo perduotos, nes planavimo organizatoriumi liko Savivaldybės administracijos direktorius.
Savivaldybės taryba detalųjį planą patvirtino 2008 m. liepos 17-ąją. Patvirtinus šį planą bendrovei „Naujoji energija“ buvo išduotas statybos leidimas ir pradėti statybos darbai. Ieškinyje teismui teigiama, kad galingo jėgainių parko statyba neigiamai palietė Vilkyčių bendruomenės, jos narių, vietos ir aplinkinių kaimų gyventojų interesus.
Ieškinyje rašoma: „Daugelis vietos gyventojų net nebuvo informuoti apie tokio galingo vėjo jėgainių parko planavimą, apie jį sužinojo tik kai buvo pradėta tiesti kelius ir ruošti aikšteles jėgainių statybai. Rengiant detalųjį planą, mūsų nuomone, buvo padaryta nemažai teisės aktų pažeidimų, todėl detalusis planas negalėjo būti tvirtinamas, negalėjo būti išduotas statybos leidimas. Manome, kad buvo padaryti ir gyventojų teisių pažeidimai, todėl esame priversti kreiptis į teismą ir ginti visos bendruomenės ir vietos gyventojų interesus“.
Į teismą kreiptasi ne be reikalo. Vilkyčių bendruomenės manymu, atsakovai – Šilutės r. savivaldybės administracija ir UAB „Naujoji energija“ – dėl tų vėjo jėgainių padarė 15 įvairių teisės pažeidimų.
Sklypų savininkų - 84! Kur jie? Akcentuotina tai, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte planavimo organizatoriumi įvardinta taip Savivaldybės administracija. Detaliojo plano ribose yra paminėti 84 sklypų savininkai. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyti tik bendrieji statinio rodikliai – apie 250 ha sklypo plotas, kai šiame priede privalo būti nurodyti konkretaus sklypo bendrieji rodikliai. Nėra net duomenų apie tai, kas balandžio 6-ąją sudarant apmokėjimo sutartį buvo planuojamo 250 ha ploto valdytojas ar naudotojas.
Šioje teritorijoje buvo daug valstybinės žemės, kurioje detaliuoju planu buvo nustatytos ir sanitarinės zonos. Daugeliui asmenų vėliau tuose kaimuose buvo atkurtos nuosavybės teisės į nacionalizuotą žemę, neinformuojant jų apie jėgainių statybą.
Todėl Savivaldybės administracijos ir „Naujosios energijos“ veiksmai pripažintini negaliojančiais, kaip prieštaraujantys įstatymui – Civilinio kodekso 1.80 straipsniui. Vilkyčių bendruomenės manymu, yra pažeisti ir LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 17 ir 19 punktai.
Pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas? Dokumentuose planavimo organizatoriumi įvardinta Savivaldybės administracija. Akivaizdu, kad planavimo organizatorius – Savivaldybės administracijos direktorius – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka neperdavė įmonei „Naujoji energija“ teisių bei pareigų, todėl planavimą organizuoti (parinkti plano rengėją) privalėjo jis pats ir iš Savivaldybės lėšų vadovaujantis LR Viešųjų pirkimo įstatymo nustatyta tvarka.
Manoma, kad tokiu būdu buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str., ir kitos šio įstatymo nuostatos, nes būdamas planavimo organizatoriumi plano rengėją privalėjo parinkti viešo konkurso būdu.
Padaryta žala gamtai... Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro įrašai patvirtina, kad dalis žemės sklypų, kuriuos apima detalusis planas, yra užliejamose/sausuminėse natūraliose pievose. Šiose vietose Vyriausybės 1992 m. gegužės 12-osios nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ patvirtinimo“ privaloma laikytis nustatytų tokios žemės naudojimo sąlygų.
Minėto nutarimo 129 punkte teigiama, jog pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose (užliejamose ir sausuminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausumines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį. Minėtu detaliuoju planu buvo pakeista net gi dalies sklypų paskirtis į kitokią, numatyta statyba.
Ir tai dar ne viskas. Manoma, kad buvo pažeista ir EEB Tarybos direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos. Pagal šią direktyvą, valstybės narės privalo imtis reikiamų priemonių išsaugoti, palaikyti ar atkurti pakankamą buveinių įvairovę ir plotą visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims. Vietos gyventojai jau pastebėjo, kad netoliese pastačius Mockių kaimo vėjo jėgainių parką gerokai sumažėjo laukinių paukščių kiekis, kuris pavasario ir rudens laikotarpiu būdavo ypatingai didelis. Nėra duomenų apie tai, ar buvo atlikti kokie nors tyrimai dėl jėgainių keliamo triukšmo ir šešėliavimo neigiamo poveikio saugotiniems paukščiams... Mat pirma ketinama pastatyti jėgainę ir po to vykdyti monitoringą. Ir jei bus neigiamas poveikis, na tai tada siūloma imtis... papildomų priemonių tokiam poveikiui mažinti.
Prieštarauja Sveikatos sistemos įstatymui
Kraštovaizdžio, aplinkos kokybės ir higienos būklės apsaugos priemonių bei vertinimo detaliojo plano dalyje nurodyta, kad pagrindiniai vėjo jėgainių poveikio aplinkai aspektai yra įtaka kraštovaizdžiui, generuojamas mechaninis ir aerodinaminis triukšmas bei sparnuotės sukuriami šešėliai.
Vilkyčių bendruomenė savo ieškinyje teismui atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo ištirtas vėjo jėgainių skleidžiamo, žmogaus ausiai negirdimo infragarso neigiamas poveikis vietos gyventojams ir aplinkai, t. y. koks iš tikrųjų bus poveikis žmogaus sveikatai. Todėl detalusis planas prieštarauja ir Sveikatos sistemos įstatymo 4 str. 2 ir 3 punktams.
Daugybė klaidinančios informacijos! Vilkytiškių ieškinyje teigiama, kad detaliajame plane yra daugybė klaidinančios informacijos ir neapibrėžtumo. Plane nurodyta, kad parke numatoma statyti 2-3 MW galios vėjo jėgaines, kurių bokštų iki gondolos aukštis 120-150 metrų, tačiau poveikis aplinkai atliktas imant už pagrindą kitokių parametrų jėgaines.
Vilkyčių bendruomenė atkreipė dėmesį, kad šešėliavimo schema sudaryta 116 m bendram bokšto aukščiui, o bus statomi žymiai didesni, beveik dvigubai aukštesni bendro aukščio bokštai. Todėl ir neigiamas poveikis būsiąs didesniu atstumu, tačiau žemės sklypų savininkai ir valdytojai nėra apie tai informuoti.
Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog vėjo jėgainių parkas numatomas statyti... Mockių kaime ir kad bus statomos tik šešios jėgainės. Kitoje plano vietoje nurodyta, kad yra suprojektuotos net 25 jėgainės. Tokia fakto klaida įrodo, kad detalusis planas yra paprasčiausiai perrašytas iš kitai vietovei atlikto detaliojo plano, todėl laikytina, jog detalusis planas nebuvo rengiamas, o bandyta planuojamai teritorijai pritaikyti visai kitos teritorijos detalųjį planą ir jo sprendinius.
Žemės savininkų sutikimai duoti, jog jie neva buvo supažindinti su detaliojo plano sprendiniais, tačiau, turimais duomenimis, tie sprendiniai buvo parengti žymiai vėliau.
2007 m. lapkričio 16-ąją laikraštyje „Pamarys“ buvo paskelbta apie parengto plano papildomo viešo svarstymo procedūrą. Į susirinkimą atvyko tik šeši dalyviai ir nė vieno žemės savininko. Vėliau „Pamario“ redakcija pripažino, kad laikraštyje buvo nurodyta neteisinga skelbimo data. Papildomo viešo svarstymo susirinkimo dalyvių sąrašo ir protokolo statybos dokumentacijoje nėra, todėl manytina, kad ši procedūra neįvyko.
...Šiame straipsnyje neįmanoma išvardyti visus pažeidimus, kuriuos pastebėjo vilkytiškių ieškinį teismui parengęs advokatas.
Nusipirko “verslą” su daugybe pažeidimų…
Minėtosios asociacijos valdybos nariai R.Patalavičius ir T.Navickas Vilkyčių gyventojams bandė išdėstyti savo faktus – neva jie šitų jėgainių parko statybą kaip verslą nusipirkę iš kitos firmos (iš UAB „Naujoji energija“, - aut. pastaba) ir šiuo metu toliau vykdantys pradėtus darbus. „Šilokarčemos“ žiniomis, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacija vienija kelioliką atskirų bendrovių, tačiau jiedu taip ir neprisistatė, kuriai bendrovei šiuo metu atstovauja.
Vilkytiškiai pasiliko prie savo nuomonės – viską išsiaiškinti iki galo, nes vis dėlto buvo nustatyta daug įvairių pažeidimų. “Šilokarčemai” pasidomėjus, o kokia gi yra Vilkyčių bendruomenės pirmininko Kęstučio Sadausko nuomonė, jis atsakė: “Mano nuomonė yra bendruomenės nuomonė. Jėgainių statytojai teigė, kad jie yra teisūs, bet visa tai nustatys teisminės procedūros. Jau baigiamas pastatyti trečias jėgainių bokštas. Kol teismas nesustabdys, jie, matyt, ir toliau statys. Kitokių priemonių tam nėra, tik teismas”.
Vėjo jėgainės rems kaimo bendruomenes?
Š. m. vasario pabaigoje, prieš savivaldybių tarybų rinkimus, „Šilokarčemoje“ spausdinome straipsnį „Vėjo jėgainės rems kaimo bendruomenes“. Tada tas pats T.Navickas su Savivaldybės meru V.Pozingiu pastarojo kabinete pasirašė ketinimų protokolą dėl sutarties rengimo steigti paramos fondą Šilutės rajono kaimo bendruomenėms. Tokia paramos teikimo sutartis tąkart buvo įvardyta kaip pirmoji Lietuvoje.
Mero kabinete T.Navickas buvo skandinavų kapitalo bendrovės „4 energija“, eksploatuojančios vėjo jėgaines, generalinis direktorius, dabar prisistatė kaip Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos valdybos narys. Aišku, apie jokį paramos fondą šio kaimo bendruomenei jis nebekalbėjo. Ir nereikia bendruomenei tos paramos – neigiamas jėgainių poveikis žmogaus sveikatai jokiais pinigais neįkainojamas...
„Aktyviai bendraujame su vietos bendruomenėmis, kada sprendžiami žemės nuomos ir kiti praktiniai reikalai. Nuo pat veiklos pradžios kaimuose remiame visokias šventes – Kalėdas, Žolinę ir kitokius tokio pobūdžio renginius“, - vasarį kalbėjo T.Navickas. Tokie jo žodžiai Vilkyčiuose tik juoką sukeltų, nes ten viskas yra kitaip.
Nepavyko ir mero V.Pozingio paklausti, kodėl jis nevažiavo į susirinkimą Vilkyčiuose. Šiomis dienomis V.Pozingis telefonu neatsiliepia, nes dalyvauja tarptautiniame projekte saulėtoje Ispanijoje.
Deja, deja...
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Vėjo jėgainių statytojams įstatymai negalioja
Pavasario-vasaros sesijoje Seimui pritartus LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui buvo leista vėjo bei kitos atsinaujinančios energijos išteklių vystytojams šeimininkauti kaip panorėjus bei krautis milijoninius pelnus iš paprastų mokesčių mokėtojų. Tokia situacija, kai nepaisoma visuomenės nuomonės, nesilaikoma įstatymų (o ką jau kalbėti apie žemės sklypų savininkų, esančių aplink vėjo jėgaines, interesus) susiklostė ir Šilutės rajone, kurios istorijose aptinkamos ir buvusio parlamentaro A. Skardžio gijos. Galimai neteisėtam parko vystymuisi padeda ne tik buvę, bet ir šiuo metu esami parlamentarai bei kitai aukšto rango ministerijų ir kitų tarnybų pareigūnai.
Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 liepos 17 d. sprendimu Nr. T1-610 patvirtintas 40 MW VEJ parko Šilutės raj. sav., Saugų sen., Čiūtelių, Lankupių, Grumblių kaimuose detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu buvo nuspręsta leisti aplinkinėse teritorijose statyti vėjo jėgainių parką, apie kurių statybą vietos gyventojai nebuvo informuoti. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatyta, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūralias (užliejamas ir sausumines) pievas bei ganyklas draudžiama sausinti, suarti arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį bei vykdyti statybas. Šiuo atveju Šilutės rajono savivaldybės taryba tvirtinant detalųjį planą pakeitė ne tik sklypų paskirtis, ką draudžia nutarimas, bet sunaikino Vyriausybės saugotinas pievas: šiuo metu tiesiami keliai, ardomas dirvožemis bei atliekami kiti kasinėjimo darbai. Keista ir tai, kad pati Saugomų teritorijos tarnybos vadovė R. Baškyte tokiam projektui pritarė, nors pagal minėtą 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimą minėtą vietovę turėtų saugoti.
Vadovaujantis LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu bei Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu, įmonėje „Baltijos institutas“, kuri pateikė vėjo jėgainių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą (toliau PVSV), privalo dirbti bent vienas specialistas, turintis reikalingą išsilavinimą atlikti PVSV. Tačiau poveikio aplinkos vertinimą ataskaitą (toliau PAV) pasirašiusi N. Jatulienė tokios teisės neturėjo ir jokie darbiniai santykiai su šiuo institutu tuo metu jos nesiejo. Todėl PAV ataskaita neturėjo jokio teisinio pagrindo ir detalus planas negalėjo būti svarstomas ir tvirtinamas.
Detaliajam plane nurodyta, kad parke numatoma statyti 2-3 MW vėjo jėgaines, kurių bokštų iki gondolos aukštis 120-150 m. PAV ataskaita padaryta tik dėl 2 MW sanitarinės apsaugos zonos, nors pačiame detaliajame plane nurodytos trys. Tokiu atveju ataskaita net negalėjo būti rengiama ir teikiama svarstyti visuomenei.
Įdomiau pasidaro, kai pradedi analizuoti datas, esančias dokumentuose. Susidaro tokia situacija, kad gali duoti sutikimus ir kartu gauti žmonių parašus dar net nesant PAV ataskaitai bei kitiems sprendimams, susijusiems su vėjo jėgainių statybomis. Žmonių sutikimai duoti, jog jie buvo supažindinti su sprendiniais, tačiau patys sprendiniai parengti žymiai vėliau, todėl sutikimai duoti apgaulės būdu. Toponuotrauka suderinta tik 2008 m. balandžio 14 d., todėl pagrindinis brėžinys galėjo būti atliktas tik po suderinimo, o šiuo atveju įvyko priešingai, nors pareigūnai, tikrinę procesinius dokumentus, turėjo tai nustatyti ir esant tokiems pažeidimams pradėti naują detaliojo plano rengimo procedūrą. Keista ir tai, kad viešo susirinkimo protokole nėra net pačio pirmininko parašo, nors nurodyta, kad Mantas Kišonas pasirašė protokolą, bet apie tai, kad jis yra įgaliotas ir turi tokią juridinę teisę, jokių faktinių aplinkybių nėra.
Dar keistesnių dalykų atsiranda, kai pradedi skaityti patį detalųjį planą, jo sprendimus ir aiškinamą raštą. Juose atsiranda nuostata, kad vėjo jėgainių parkas numatomas statyti Mockių kaime, Šilutės rajone. Nors detaliajame plane apie tokią kadastrinę vietovę nėra net kalbama, o Mockių detalusis planas buvo patvirtintas daug seniau. Tokios klaidos dar kartą parodo, kad galimai veikė grupė asmenų, siekusių neteisėtai parengtą detalųjį planą patvirtinti, bei pasinaudoti anksčiau ruoštu ir jau esamu Mockių kaimo detaliuoju planu jį perrašant, pakeičiant tik pavadinimus, todėl darytina išvada, kad joks detalus planas nebuvo rengiamas, jokio PAV ataskaita nebuvo ruošta, o jų sprendiniai perkelti šiam detaliajam planui.
Detaliajam plane UAB „Naujoji energija“ raštu įsipareigojo dėti visas pastangas, kad pagerėtų naudojimosi keliais sąlygos vietiniams gyventojams, statybos metu neblogės kelių būklė, pasižadėjo remti kaimo bendruomenes bei palaikyti draugiškus santykius. Nors nei viena kaimo bendruomenė nėra pritarusi tokiems jų siūlymams, nes jie yra nekonkretūs ir kartu neįpareigojantys.
Kyla pagrįstų abejonių, ar tvirtinat vėjo jėgainių detalųjį planą valstybės tarnautojams, politikams nebuvo daromas spaudimas. Todėl būtina kuo skubiau kreiptis į teisėsaugos institucijas, sudaryti specialiąją komisiją, kuri aiškintųsi, kas yra susiję su šiuo planavimo procesu, nes gal tai esami ar buvę aukšto rango Valstybės pareigūnai, kurių įtaka galimai pasireiškė detalaus plano derinimo, tvirtinimo procese, ko pasekoje yra pažeistas visuomenės interesas. Kadangi detaliojo planavimo dokumentuose galima rasti buvusio Aplinkos apsaugos ministro A. Paulausko bendražygio parlamentaro Artūro Skardžiaus pavardę, taip pat A. Paulausko patarėjo R. Patalavičiaus sūnaus Tomo Patalvičiaus pavardę, kuris būtent tapo patarėju A. Paulauskui dirbant Aplinkos ministerijoje, kuruojančioje šiuo klausimus bei dauguma kitų asmenų, susijusių su institucijomis tikrinančiomis ir tvirtinančiomis procesinius dokumentus, reikalingus vėjo jėgainių parko statyboms. Gal neatsitiktinai buvęs parlamentaras A. Skardžius po nepasisekusių rinkimų į Seimą tapo profesionaliu vėjo jėgainių žinovu.
Analizuojant kompetentingų institucijų išduotus leidimus statybai, darytina išvada, kad Lietuva nebe teisinė valstybė, o piniginė, kurios įtaka gali valdyti valdininkus. Panašu, kad šios vystymo grupės UAB „Naujoji energija“ ir UAB „Energijos versmė“ vienintelis tikslas - bet kokiomis priemonėmis užsigarantuoti vietinių politikų palaikymą ar savo prastūmimą į vietinę taryba, o taip pat siekis bet kokia kaina turėti savo žmonių ministerijose ir kituose žinybose bei pačiame Parlamente, kurie stumdami LR Atsinaujinančių išteklių energijos įstatymą atstovautų būtent jų interesus.
Seimo narys
Remigijus Žemaitaitis
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Atidarytas pirmasis rajone vėjo jėgainių parkas
Kiekvienas, važiuodamas per Sakūčius į Kintus, pastebėjo 6 aukštus bokštus su sparnais. Tai įmonių grupės „4energia“ vėjo jėgainių parkas, kuris Kintų sen. Mockių kaime oficialiai buvo atidarytas praėjusį penktadienį, nors veikia jau nuo pernai. Šis vėjo jėgainių parkas – tai pirmas žingsnis po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo panaudojant Pamario krašte vėjo energiją. Iškilmingoje jėgainių atidarymo ceremonijoje dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai, investuotojai ir vietos gyventojai. Dauguma jėgainių pastatyta ūkininkui Arvydui Stankui priklausančioje žemėje.
Vėjo jėgainės, kurių kiekvienos galingumas yra 2 megavatai (MW), aukštis (be 35 m skersmens sparnų) – 108 metrai, per metus pagamins 35-38 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos ir duos naudos ne tik jų savininkams, bet ir vietos bendruomenei. Sutartyje su energijos gamintojais numatyta, kad už kiekvieną pagamintą megavatvalandę elektros energijos, vietos bendruomenėms bus pervedama lėšų, iš kurių bus finansuojami socialiniai, aplinkosauginiai ir kiti projektai. Vėjo jėgainių parkas Mockiuose – tai pirmas rezultatas bendradarbiavimo su ekologiškos elektros energijos gamintojais. Jau pradėtas statyti dar vienas, gerokai galingesnis, vėjo jėgainių parkas netoli esančiame Čiūtelių kaime.
„Dėkoju visiems, kurie dirbo keletą metų. Pradedant tais, kurie projektavo, planavo, braidė po šias pievas... Atskirai norėčiau padėkoti vietos bendruomenei, žmonėms, kurių čia taip gausiai susirinko. Turiu pasakyti, kad tiek Šilutės rajono savivaldybė, tiek vietiniai žmonės palaikė mūsų pastangas. Čia nesulaukėme tokių nesusipratimų, kokių yra buvę statant jėgaines aplinkui Palangą. Stengėmės rasti bendrą kalbą. Gal ne visuomet pavykdavo įgyvendinti mūsų pažadus ir norus, bet turėsime laiko tai pataisyti. Ir toliau skirsime daug dėmesio bendruomenei. Tam tikra dalis pelno nuo kiekvieno vėjo jėgainių parko bus pervedama į atskirą fondą Šilutės rajone. Lėšos bus naudojamos vietos bendruomenių poreikiams tenkinti. Tikiuosi, kad skirstant lėšas bus pakviesti ir bendruomenių atstovai. Tai leis apsispręsti ką daryti, kad šis parkas būtų naudingas tiek jums, tiek mums“, – sakė vienas iš „4energia“ vadovų Antanas Navickas.
Naujuoju vėjo jėgainių parku pasidžiaugė ir Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis: „Prieš keletą metų buvo sunku pasakyti, kad toks parkas atsiras čia. Gera ir svarbu, kad verslas supranta bendruomenę, vietos gyventojus, sugeba su jais bendrauti. Tai ir verslui atveria kelią investuoti mūsų savivaldybės teritorijoje. Šilutės rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri pasirašė Merų paktą, kuriame numatoma siekti pagaminti kuo daugiau energijos iš alternatyvių šaltinių, kuo mažiau teršti gamtą, turėti gražią tvarkingą aplinką. Šiandien aplink vėjo jėgainių parką matome rapsų pasėlius, gerai nusiteikusius vietos gyventojus. Ir kol kas niekas nesiskundžia. Projektas iš tiesų yra vykęs“.
Meras linkėjo jėgainių savininkams, kurie investavo į šiuos projektus ir toliau veikti šioje srityje: „Jeigu rasime bendrą kalbą su bendruomenėmis ir savivaldybe, ir toliau mes tuos projektus remsime“.
Meras ir vienas iš investuotojų Johanas Rebotas (Johanes Reubotte) simboliškai paleido laikinai sustabdytą vieną ėjo jėgaię
Vaidotas VILKAS
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Šilutės r. iškils didžiausio pajėgumo vėjo jėgainių parkas
www.DELFI.lt 2011 liepos 19 d. 11:41 Šilutės rajone iškils didžiausio Lietuvoje 39,1 megavato pajėgumo vėjo jėgainių parkas. Projektą plėtos bendrovė „Naujoji energija“, gavusi 145 mln. Lt paskolą iš SEB ir Suomijos „Pohjola Bank Plc“ bankų.
Bendra Šilutės rajono Čiūtelių kaime įgyvendinamo projekto investicijų vertė yra beveik 194 mln. Lt. Naujame vėjo jėgainių parke iš viso veiks 17 turbinų, kurių kiekvienos pajėgumas sieks 2,3 megavato. Planuojama parko statybos darbus užbaigti 2012 metais.
Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas, teigia, kad atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra Lietuvoje įgauna pagreitį – įgyvendinama vis daugiau šalies energijos ūkiui svarbių ir perspektyvių projektų.
„Naujoji energija“ priklauso Estijos investicijų fondui „Freenergy“ ir Skandinavijos energetikos bendrovei „Vardar Eurus“.
Investicijų fondo „Freenergy“ ir Skandinavijos energetikos bendrovės „Vardar Eurus“ įmonių grupei šiuo metu priklauso du Lietuvoje veikiantys 12 ir 14 megavatų galios parkai. Užbaigus parko Šilalės rajone statybas ir įgyvendinus pradedamą projektą Šilutės rajone, bendrovių valdomų vėjo jėgainių parkų bendras pajėgumas bus 78,9 megavato. Lietuvoje Skandinavijos ir Estijos energetikos įmonių grupės projektų įgyvendinimu rūpinasi bendrovė „4Energia“.
_
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kariškiai prieš vėjo jėgaines Šilutės rajone
Kariškiai teigia, kad planuojami vėjo jėgainių parkai gali kelti grėsmę saugumui - radarai užfiksuoja vėjo jėgaines, o ne virš jų skrendančius oro erdvės pažeidėjus.
"Metus bandome įtikinti kariškius, kad jėgainės netrukdo stebėti oro erdvę. Tačiau jie užsispyrę ir savo sprendimo nekeičia. Neturėjome kitos išeities, todėl kreipsimės į teismą", - teigė "Vėjų spektro" ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Alvydas Naujėkas, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Pasak dienraščio, didžiausio Baltijos šalyse vėjo jėgainių parko savininkė bendrovė "Vėjų spektras" ketino investuoti 100 mln. litų ir pastatyti tris parkus Šilutės rajone, Didšilių kaime. Planuota statyti 12 jėgainių, kurių galia siektų 21,8 megavato (MW).
Pirmajam parkui jau gauti visi reikalingi leidimai. Baigtas projektavimas, sutarta dėl finansavimo, bet verslininkams pritrūko vienintelio leidimo - iš Lietuvos kariuomenės.
Planuojami parkai patenka į kariškiams priklausančio aerodromo apsaugos zoną. Be to, už 15 kilometrų, Degučių kaime, veikia kariškių radiolokacinė bazė. Čia nuo 1993 metų budintys kariškiai prižiūri oro erdvę.
Kariškiai tikina, kad vėjo jėgainės trukdo stebėti oro erdvę. Todėl jie nepritarė parkų statyboms.
"Nauja radiolokacinė įranga besisukančias jėgainių mentes mato kaip taikinį. Nejudančius objektus iš radarų mes dar galime "išpjauti", nebūtų problemų dėl vienos kitos jėgainės. Tačiau kai jų stovi daug, mums kyla problemų", - teigė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vadas Antanas Jucius.
Pasak A.Juciaus, su stebėjimo sistemų gamintojais tariamasi dėl to, kad naujieji radarai "nematytų" jėgainių.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Vėjo jėgainės – Vakarų Lietuvos nelaimė
Pir, 10/10/2011 - 10:48 įrašė petras
Vėjo jėgainės – Vakarų Lietuvos nelaimė 10/10/2011Skuodo, Kretingos, Šilutės, Tauragės rajonai jau nusmaigstyti didžiulėmis vėjo jėgainėmis, dabar ateina eilė Šilalei. Pusiaukelėje tarp Šilalės ir Laukuvos prie autostrados jau sukasi kelios, gerokai pakeitusios įprastą mūsų krašto gamtovaizdį. O kaip jos pakeis žmonių gyvenimą, kokią naudą duos visai šalies ekonomikai, ar nepakenks gamtai? Klaipėdos rajono Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas ŠVANYS, visoje šalyje pagarsėjęs kovotojas prieš stichišką vėjo jėgainių plėtrą, sako: „Naudos nesitikėkit jokios, o žalą aplinkui gyvenantys žmonės gali patirti tragišką“. Apie tai – jo interviu „Šilalės artojui“. Beje, čia kalbama ne apie nedidelius ir niekam nepavojigus namų ūkyje naudojamus vėjo malūnus, bet apie didžiąsias, kelių šimtų kilovatų jėgaines.
Mūsų pašnekovas V. Švanys sako esąs šioks toks energetikas (iš profesijos – inžinierius geologas), kurį laiką užsiiminėjęs geotermine energija (savo namuose turi įsirengęs šilumos siurblį), o apie vėjo jėgaines dar visai neseniai žinojęs tik tiek, kad jos „sukasi ir daro elektrą“. Aišku, jis dar buvo girdėjęs, kad tai pigi, švari ir gamtai bei žmogui nepavojinga energija. Sužinojęs, kad vėjo jėgaines rengiamasi statyti ir Klaipėdos rajone, jis ėmė domėtis giliau ir netruko suabejoti, ar viskas yra tikrai taip, kaip situaciją nušviečia vėjo jėgainių statytojai, rėmėjai ir net juos palaikantys žaliųjų judėjimai. Šiandien apie Lietuvoje pradėtus įgyvendinti vėjo jėgainių plėtros planus jis kalba kaip apie ekonominę aferą ir nusikaltimą prieš savo žmones:
- Visų pirma, vėjo elektrinių plėtra - tai didelio masto ekonominė afera, dar labiau nuskurdinsianti ir taip nuskurdintą mūsų visuomenę. Ekonominį nusikaltimą galima nusakyti skaičiais. O kiek kainuoja žmogus, jo gyvybė, jo sveikata? Už kiek ji parduodama ir perkama? Kur pastatomos galingosios vėjo jėgainės, išnyksta bitės, nustoja perėti, čiulbėti paukščiai, „išprotėja” katės, šunys, vyksta prieš tai nebūdingi naminių gyvulių vaisių persileidimai, išsigimimai. Jeigu taip neigiamai veikiama gyvoji gamta, tai negi jos gali neturėti įtakos žmonėms, jų sveikatai? Deja, tai pajus ir jūsų rajono gyventojai, gyvenantys arčiau naujųjų monstrų.
- Bet juk vėjo jėgainės nesklaidžia radiacijos, neišmeta dūmų, nėra pavojaus, kad jos sprogs... Kaip jos gali būti pavojingos gamtai ir žmogui?
- Dar visai neseniai iš aš maniau labai panašiai. Turėjau tik labai paviršutinišką žiniasklaidos suformuotą požiūrį, kad tai esanti „švari“ ir pigi energija. Bet kai pradėjau skaityti specialią literatūrą ir kalbėtis su žmonėmis, gyvenančiais vėjo jėgainių kaimynystėje, netrukau pamatyti, kad mums ne tik nesako tiesos, bet ir meluoja. Kretingos rajone, kur vėjo jėgainės pastatytos visai šalia Vydmantų ir Kvecių gyvenviečių, prisiklausiau šiurpiausių istorijų, dabar jau kenčia ir jūsų kaimynai tauragiškiai – Lauksargiuose su vėjo malūnais atnešta tokia pat nelaimė. Daugumai žmonių, gyvenančių 1.5 kilometro ir mažesniu, o dažnai ir didesniu, atstumu nuo vėjo jėgainių, pasireiškia chroniška nemiga, chroniškas nuovargis, apatija, depresija, galvos skausmai, pykinimas, širdies ritmo ir kitų organų veiklos sutrikimai - žmogaus gyvenimas kapitaliai sugriaunamas. Nuo ko?
Vėjo jėgainės skleidžia labai stiprų žemo dažnio girdimą ir mūsų ausiai negirdimą infragarsą, kuris labai pavojingas kūnui ir psichikai. JAV kariuomenėje infragarsas jau naudojamas kaip psichotroninis ginklas. Jis išveda iš rikiuotės priešininkus, sutrikdo žmonių sveikatą, psichiką, bet veikia žemiau žmonių girdimumo ribos - čia ir yra jo stiprybė. Vėjo jėgainės atitinka psichotroninio ginklo parametrus. Jų sukeliamas infragarsas ir žemi dažniai yra visai netoli girdimumo ribos, net jas viršija ir siekia 80-90 dB. Todėl vėjo elektrines galima būtų vadinti prieš žmones nukreiptu ginklu – nei kiek neperdėtume.
- Bet juk yra higienos normos, sanitarinės ribos, žmonių sveikatą saugančios institucijos...
- Taip, normos yra, bet jos leidžia daug didesnį triukšmą, negu kituose Europos šalyse. Gal todėl į Lietuvą ir patraukė šitų monstrų statytojai? Didžiosios Britanijos mokslininkai padarė išsamius vėjo jėgainių triukšmo poveikio žmonėms tyrimus ir nustatė, kad jau 32 dB vėjo jėgainių triukšmas sukelia stiprų erzinimą kai kuriems žmonėms, o 40 dB ir didesnis triukšmas sukelia stiprų erzinimą jau daugeliui žmonių. Tokio pat stiprumo automobilių, geležinkelio ar oro transporto keliams triukšmas žmogų veikia ne taip ardančiai. Kodėl?
Mokslininkai atsako, kad viena iš priežasčių yra vėjo jėgainių skleidžiami toli sklindantys žemo dažnio garsai ir infragarsas. Žemo dažnio garsai ir infragarsas rezonuoja kai kuriuos žmogaus kūno organus ir dalis, o nuo to pablogėja žmogaus savijauta. Ilgalaikis tokio triukšmo poveikis gali sukelti rimtus negrįžtamus procesus organizme, sunkiai išgydomas ligas, kurių visuma yra įvardinta kaip Vėjo jėgainių sindromas.
Kokiu atstumu mus gali pasiekti šis ardantis poveikis? Tyrimus atlikę nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad daugumai žmonių, gyvenančių nuo jėgainių iki 3 km, o kartais - ir didesniu atstumu (priklausomai nuo reljefo, kitų faktorių), dėl vėjo jėgainių sukeliamo triukšmo vystosi chroniški nemiga ir nuovargis, pasireiškia galvos skausmai, depresija, klausos sutrikimai, koordinacijos praradimas bei kitos nervinės ir su nervine įtampa susijusios ligos. Jeigu Šilalės rajone vėjo jėgainės pastatytos per tris kilometrus arba dar arčiau sodybų, žmonės neišvengs neigiamo poveikio savo sveikatai.
- Ir tai neprieštaraus šalyje veikiančioms higienos normoms?
- Neprieštaraus. Triukšmo riba pagal higienos normas naktį miegamose patalpose gali siekti 45 dB. O juk nuo 40 dB vėjo jėgainių triukšmas daugumai žmonių jau kelia labai stiprų susierzinimą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primygtinai rekomenduoja, kad tuo atveju, kai triukšme yra žemo dažnio ir infragarso sudedamoji, triukšmo norma turi būti atitinkamai sumažinama. Tačiau mūsų higienos normos į tai neatsižvelgia. Dieną jos leidžia netgi 65 dB triukšmą. Keliamas traukinių ar lėktuvų būtų gal nieko, bet vėjo jėgainių skleidžiamas tokio stiprumo triukšmas yra labai pavojingas. Tai įrodyta moksliškai, nustatytos priežastys, jos specialistams gerai žinomos. Tik kažkodėl tai nežinoma Lietuvos visuomenės sveikatos centrų, Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams, kuriems gal yra mokama už nežinojimą?..
- Rizikuojama žmonių sveikata dėl ekonominės naudos?
- Taip, žmonių sveikata aukojama dėl vėjininkų pelnų, nors valstybė ir visuomenė iš tos aferos neturės nė mažiausios naudos – tik nuostolį. Vėjo jėgainės gamina menkavertę energiją, kurią valstybė įsipareigoja supirkti dvigubai aukštesne nei rinkos kaina. Ar tai ne absurdas? Tarptautinėje rinkoje elektros kilovatvalandė kainuoja 14 – 15 centų, o Lietuva įsipareigoja iš vėjininkų ją pirkti už 30 centų. Nėra jokios abejonės, kad dėl šitos aferos pakils elektros kaina vartotojams. Taip jau atsitiko kai kuriose Europos šalyse. Brangiausiai už elektrą moka danai, vokiečiai ir ispanai, kur vėjo jėgainių gaminamos energijos procentas visoje energetikoje pats didžiausias.
- Kodėl sakote, kad vėjo jėgainių gaminama elektra yra mažavertė?
- Vėjo jėgainių darbas tiesiogiai priklauso nuo vėjo stiprumo. Vėjas stipresnis – elektros daugiau, vėjo nėra – jėgainės sustoja visai. Vadinasi, norint užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, šalia vėjo jėgainių būtina įrengti energijos galingumą balansuojančias įprasto kuro elektrines, kurių pajėgumas turi beveik siekti vėjo jėgainių galingumą. Vien dėl to valstybė jau investavo ir dar investuos daugiau negu milijardą litų į dujų turbiną Elektrėnuose, į hidro turbiną Kruonio HAE, į tinklų rekonstrukciją. Dar daugiau, valstybė (visuomenė) dengs visas balansavimo, rezervavimo išlaidas bei kitus kaštus, susijusius su nestabiliu tinklų apkrovimu. Visa tai kiekvienais metais kainuos apie milijardą litų. Jie bus paimti tiesiai iš kiekvieno Lietuvos gyventojo kišenės ir perkelti tiesiai į mažos grupelės verslininkų pelnus.
Tai štai, kas vyksta: valstybė, t.y. visuomenė, dotuoja verslininkams vėjo elektrinių statybą, pajungimą prie tinklų, o vėliau dar ir įsipareigoja iš jų supirkti dėl galios nepastovumo ir pertrūkių praktiškai bevertę vėjo elektrinių gaminamą energiją dvigubai didesne negu rinkos kaina. Argi tai – ne ekonominė afera?
- Bet gal tai – švari, ekologiška elektra?
- Irgi melas. Pažiūrėkim, kas atsitinka, kai vėjas nutyksta ir jėgainės sustoja. Elektrėnuose tenka kurti papildomus pečius ir padidinti galingumus, o nuo to į atmosferą daugiau išmetama anglies dvideginio ir metano. Europos šalių praktika rodo, kad nuo vėjo jėgainių išmetamųjų dujų nei kiek nesumažėją. Apie tai, kad jos kenkia gyvūnijai, jau kalbėjome. Be to, jos išnaikina labai daug paukščių. Tik iš šalies atrodo, kad sukasi negreitai. Iš tiesų 100 metrų skersmens sparnai pakraščiuose lekia apie 300 kilometrų per valandą greičiu. O jėgainės statomos Vakarų Lietuvoje, kur eina paukščių migracijos keliai...
Iš jėgainių neturėsime ir socialinės naudos. Vėjo jėgainės nesukuria mums nei darbo vietų (jas gamina ir stato užsienio firmos), nei infrastruktūros (vėjininkai savo monstrus stato kuo arčiau gyvenviečių ir kelių). Žodžiu, jokios naudos – tik nuostolis ir žala žmonių sveikatai. Vėjo jėgainės – tai jau Lietuvos nelaimė.
- Jeigu nelaimė – kaip jos išvengti?
- Kurios jūsų rajone pastatytos, tų matyt nenugriausit, nors Klaipėdos rajone yra buvę ir taip. Manau, kad viskas dabar padaryta pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kurį mūsų Seimas priėmė, žiūrėdamas tik vėjininkų, o ne mūsų žmonių interesų. Bet nemanykit, kad tomis keliomis jėgainėmis viskas pasibaigs. Vėjininkų užmojai dideli, vėjuota Žemaitija labai palanki jų verslui. Netgi žaliųjų judėjimai stovi jų pusėje. Mėginau kreiptis į juos pagalbos, nes juk žaliesiems turėtų skaudėti gamtos ir žmonių žalojimas, bet jie atsakė, kad esą „už atsinaujinančią energetiką“. Tų judėjimų Lietuvoje keli, bet jie kalba taip pat. Vieno judėjimo vadovybėje yra vėjo elektrinių asociacijos viceprezidentas. Kas dar neaišku?
Todėl pačios bendruomenės turi stoti prieš stichišką jėgainių plėtrą. Neleiskite jų statyti šalia kaimų ir gyvenviečių. Darykite spaudimą rajono valdžiai, kuri gali sustabdyti ir sutvarkyti jėgainių statybą. Klaipėdos rajone mums tai pavyko. Bendruomenės įtikimo rajono savivaldybės tarybą, ir ta priėmė kompromisinį nutarimą, kuriuo sustabdė vėjo jėgainių detaliųjų planų tvirtinimą iki bus patvirtintas specialus vėjo jėgainių plėtros planas. Jeigu esame verčiami kažkokių jėgų ir negalime visiškai išvengti šių monstrų, tai tegu jie stovi nuošalesnėse vietose, kur nežalos žmonių ir darys mažiau žalos gamtai. Kol kas mūsų rajone nėra nė vienos vėjo jėgainės.
Jeigu mūsų rajono valdžia išgirdo visuomenės balsą, gal paklausys ir jūsiškė? Turėkite omenyje, kad aplink vėjo jėgaines labai krenta žemės ir viso nekilnojamojo turto kaina, žlunga kaimo turizmo verslas. Toks gražus, kalvotas jūsų rajonas – jums tik turizmu užsiimti, o ne naikinti save ir gamtą tomis pabaisomis.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Vytautas Švanys. Vėjai galvose, betonas širdyse. Kas?
2011-09-19
LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad Lietuvą valdo oligarchai ir nusikaltėlių klanai. Prezidentės teiginys, manau, yra ne be pagrindo. Puiki jos žodžių iliustracija yra vėjo jėgainių plėtra, taip, kaip jį yra vykdoma Lietuvoje.
Visų pirma, vėjo elektrinių plėtra - tai didelio masto ekonominė afera, dar labiau nuskurdinsianti ir taip nuskurdintą visuomenę. Valstybė, t.y. visuomenė, dotuoja verslininkams vėjo elektrinių statybą, pajungimą prie tinklų, o vėliau dar ir įsipareigoja iš jų supirkti dėl galios nepastovumo ir pertrūkių praktiškai bevertę vėjo elektrinių gaminamą energiją dvigubai didesne negu rinkos kaina. Be to, kad būtų galima nors dalinai balansuoti ir rezervuoti nepastovius vėjo elektrinių tiekiamos energijos galingumus, valstybė jau investavo ir dar investuos daugiau negu milijardą litų į dujų (!!!) turbiną Elektrėnuose, į hidro turbiną Kruonio HAE, į tinklų rekonstrukciją. Dar daugiau, valstybė (visuomenė) dengs visas balansavimo, rezervavimo išlaidas bei kitus kaštus, susijusius su nestabiliu tinklų apkrovimu. Visa tai kiekvienais metais kainuos apie milijardą litų. Jie bus paimti tiesiai iš kiekvieno Lietuvos gyventojo kišenės ir perkelti tiesiai į mažos grupelės verslininkų kišenę.
Iš žmonių vagiami milijardai. Toks apiplėšimas, be abejo, yra ekonominis nusikaltimas. Ji galima išreikšti pinigais, skaičiais. Bet kiek kainuoja tai, kas neįkainuojama, tai, kas - šventa? Kaip, kokiais milijardais įvertinti tų planuojamų šimtų, tūkstančių monstrų sunaikintą Vakarų Lietuvos gamtą, kraštovaizdį? O kaip įvertinti sunaikintą Lietuvos kaimą - žmonių gerovės pagrindą, tautos dvasingumo šaltinį, tiek sielos, tiek kūno maitintoją?
O kiek kainuoja žmogus, jo gyvybė, jo sveikata? Už kiek ji parduodama ir perkama, ponai? Čia prieš mane kalbėję žmonės, jau patyrę, ką reiškia vėjo jėgainės, kalbėjo gryną tiesą. Tie jų išsakyti faktai, kad išnyksta bitės, nustoja perėti, čiulbėti paukščiai, „išprotėja” katės, šunys, vyksta prieš tai nebūdingi naminių gyvulių vaisių persileidimai, išsigimimai, yra dokumentuoti visur pasaulyje, kur tik pastatytos vėjo jėgainės. Jeigu taip neigiamai veikiama gyvoji gamta, tai negi jos gali neturėti įtakos žmonėms, jų sveikatai?
Daugumai žmonių, gyvenančių 1.5 kilometro ir mažesniu, o dažnai ir didesniu, atstumu nuo vėjo jėgainių, pasireiškia chroniška nemiga, chroniškas nuovargis, apatija, depresija, galvos skausmai, pykinimas, širdies ritmo ir kitų organų veiklos sutrikimai - žmogaus gyvenimas kapitaliai sugriaunamas. Tai įrodyta moksliškai, nustatytos priežastys ir yra gerai visiems žinoma. Tik tai kažkodėl nežinoma Lietuvos visuomenės sveikatos centrų, Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams, kuriems, matyt, yra mokama už tokį nežinojimą. Jie nieko nežino, o dar drįsta save vadinti garbingais ekspertų, specialistų, gydytojų vardais. Jie nežino ir nenori žinoti, kad vėjo jėgainių, pastatytų Lietuvoje dažniausiai šalia gyvenviečių, sukeliamas triukšmas šimtus kartų viršija saugias žmonių sveikatai ribas, nustatytas pakankamai gausiais ir autoritetingais moksliniais tyrimais ir rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos. Užsispyrę teigia, kad infragarsas ir žemi dažniai, sudarantys pagrindinę vėjo jėgainių skleidžiamo triukšmo spektro dalį, neturi jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai, nes jo lygis yra žemiau žmogaus ausies girdimimo ribos. Nežinoma, kad infragarsinis psichotroninis ginklas, išvedantis iš rikiuotės priešininkus, sutrikdantis žmonių sveikatą, psichiką, būtent ir veikia žemiau žmonių girdimumo ribos - čia ir yra jo stiprybė. Vėjo jėgainės pilnai atitinka prichotroninio ginklo parametrus. nes jų sukeliamas infragarsas ir žemi dažniai yra visai netoli girdimumo ribos, net jas viršija ir siekia 80-90 dB. Todėl vėjo elektrines visai teisėtai galima būtų vadinti prieš žmones nukreiptu ginklu, Čia jau akivaizdūs ne tik ekonominio nusikaltimo, bet nusikaltimo žmogiškumui, kuriam nėra ir negali būti senaties, požymiai.
Nusikaltimo schema paprasta, klasikinė. Centrinė figūra oligarchas - verslininkas. Labai žemo dvasinio lygio, nepilnavertis žmogus - moralinis debilas, kuriam svarbiausias tikslas yra jo materialine gerovė, pelnas, pinigai ir jo siekiant jis naudoja ir pateisina bet kokias priemonės. Tam gali būti paaukota ir matome yra aukojama Lietuva, jos gamta, žmonės. Normalus, sveikas žmogus to nedarytų, jis negalėtų kankinti, žudyti žmonių, tuo labiau dėl pinigų, jam užtektų proto nedeginti namo, kuriame gyvena, sienų tam, kad pasišildytų.
Šiems žmonių pavidalo biorobotams, stumiantiems savo aferas, reikia panašaus tipo, mentaliteto, mąstymo, sažinės neturinčių, galinčių parsiduoti ir kitus parduoti už pinigus bendrų. Visų pirma, pasitelkus parsidavusius mokslininkus, per žiniasklaidą paskleidžiamas melas apie vėjo energetikos būtinumą, užtikrinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, apie jos naudą ekonomikai, socialinių problemų sprendimui, apie tai, kad jėgainės neteršia aplinkos, kad nedaro jokio neigiamo poveikio gamtai, žmonių sveikatai, gyvenimo kokybei. Vėjo jėgainės viešųjų ryšių pagalba net yra padarytos ekologijos simboliu.
Toliau belieka nusikalstamą aferą įteisinti, padaryti ją teisėta. Tam yra irgi už pinigus nupirkti ir už juos bet kam pasiryžę Seimo nariai.Tokių dėka įteisinamamas vaikų, jaunimo tvirkinimas, negimusių vaikų žudymas, alkoholizmo, tautos nugirdymo skatinimas, priimami kiti Lietuvą ir jos žmones naikinantys įstatymai. Mūsų atveju turime aiškiai korupcinį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Būtų per švelniai pasakyta, kad jis žalingas Lietuvai, jos ekonomikai. Tas įstatymas nežmoniškas, nusikalstamas, galima sakyti, kad išvis prasilenkia su sveiku protu. Ko jau vertas vien punktas, leidžiantis bet kur kaimo vietovėje, be detaliųjų planų, be žemės paskirties keitimo, be suderinimo su kaimynais instaliuoti šiuos psichotroninius monstrus. Atsinaujinančių išeklių energetikos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai, manau, pačiu grubiausiu būdu pažeidžia bent penkis LR Konsticijos punktus, Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos 1-ą protokolą, Orhuso konvencijos nuostatas. Ir iš vis susidaro įspūdis, kad seimūnai, Vyriausybės nariai Konstituciją, kurios laikytis jie prisiekė, paprastai naudoja tik kaip tualetinį popierių.
Dar tą mafijinį ratą papildžius teisėsaugos atstovais, saugančiais nusikaltėlius nuo visuomenės, turėsime beveik visą Prezidentės įvardintą Lietuvą valdantį nusikaltėlių klaną. Gaują padugnių, kurie kažkodėl patys save laiko elitu.
Niūrokas vaizdelis gavosi. Žiūrėkime tiesai į akis, reikia pritarti Prezidentei - tokia yra Lietuvos realybė, deja. Karalius nuogas. Bet realybė, kaip ir žmonės, niekados nebūna tik juodos spalvos, yra daugybė spalvinių niuansų, visados yra šviesos spindulėlių, sąžinės liekanų… Lietuvoje dar yra likę žmonių, yra dar daug šviesos. Jau pats faktas, kad čia susirinko valdžios atstovai, rodo, kad nėra dar viskas prarasta, kad valdžioje yra atsakingų, su gerais ketinimais, dorų žmonių, neabejingų žmonėms politikų. Mūsų dabartinė realybė yra žmonių, visų mūsų, veiklos rezultatas. Niekas kitas ir negali jos pakeisti - tiktai mes patys. Čia ir susirinkome, manau, ne vien tik padejavimui, o tam, kad išsiaiškintumėme situaciją ir apsitartumėme, kaip išpręsti šią Vakarų Lietuvos žmonėms ir visai Lietuvai labai aktualią ir skaudžią vėjo jėgainių plėtros problemą.
Pirmieji žingsniai būtų:
1. Kuo skubiau paskelbti moratoriumą vėjo energetikos plėtrai, sustabdyti visų vėjo elektrinių statybą, kol nebus įvertintas jos poveikis šalies ekonomikai, energetikai, aplinkai. Kol nebus sukurti žmonių sveikatą ir gamtą apsaugantys vėjo jėgainių plėtrą reglamentuojantys teisės aktai. Priminsiu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba yra paskelbusi panašų moratoriumą. Rajone kol kas nėra nei vienos vėjo elektrinės. Manau, mes, Klaipėdos rajono gyventojai, kol kas galime didžiuotis savo valdžia, kuri skirtingai negu kai kurių kitų rajonų išrinktieji, tarnauja rajono žmonėms, kuri turi žymiai daugiau proto ir sąžinės.
2. Kuo skubiau pataisyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą:
• Nustatyti ekonomiškai ir technologiškai pagrįstas vėjo energetikos plėtros kvotas.
• Energijos iš atsinaujinanių šaltinių gamybos prioritetiniu šaltiniu įteisinti biokurą (medienos atliekos, šiaudai), kurio Letuvoje yra pakankami resursai ir kuris, skirtingai nei vėjo elektrinės, gali tiekti kokybišką, pastovią, patikimą, keturis kartus pigesnę energiją. Taip pat būtina skatinti geoterminės energetikos vystymą.
• Atšaukti ir pakeisti visus Įstatymo punktus, pažeidžiančius žmogaus teises, LR Konstituciją.
3. Kuo skubiau įteisinti žmonių sveikatą nuo neigiamo vėjo jėgainių poveikio apsaugančias moksliškai pagrįstas triukšmo ribines higienos normas (HN) ir sanitarines apsaugos zonas (SAZ). Naujai priimtos HN, įsigaliosiančios nuo š.m. lapkričio 1-os d. neapsaugo žmonių sveikatos nuo vėjo jėgainių poveikio. Jos nėra moksliškai pagrįstos ir galimos tik kaip kompromisinis variantas, įteisinant esamą blogą situaciją urbanizuotose, triukšmingose teritorijose. Vėjo jėgainės yra statomos ramiose, tyliose kaimo teritorijose, su labai žemu triukšmo fonu: apie 20-30 dB ir dar žemesniu triukšmo lygiu, todėl 45 dB leidžiamas nakties triukšmas, šimtą ir daugiau kartų viršijantis foninį, yra visiška nesamonė. Vėjo jėgainėms turi būti taikoma atskira triukšmą reglamentuojanti HN. Gali būti pritaikyta gera Prancūzijos ir kitų šalių patirtis nustatant triukšmo ribą +3 dB nuo vidutinio foninio nakties triukšmo lygio, dar įvedant mažinančią žemų dažnių pataisą. SAZ nustatymui gali būti pritaikytas Anglijos Lordų rūmų nutarimas, nustatantis ne mažesnius kaip 3 km atstumus nuo vėjo jegainės iki gyvenamojo namo.
Tikimės, kad bus pagaliau atsižvelgta į šiuos pagrįstus, jau daugybę kartų visoms institucijoms teiktus bendruomenių pasiūlymus dėl vėjo energetikos plėtros reglamentavimo. Tikimės, kad Lietuvos žmonės, piliečiai, nebus priversti atlikti savo šventos Konstitucijoje numatytos piietinės pareigos visomis turimomis priemonėmis: šakėmis, traktoriais, medžiokliniais šautuvais ir t.t., ginti Lietuvą, jos konstitucinę santvarką nuo Tėvynę niokojančių, naikinančių priešų - nusikaltėlių.
Ačiū už dėmesį.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Monstrai - atrakcija turistams?
Materialiai suinteresuotų statyti vėjo jėgaines asmenų trimitavimai per visas žiniasklaidos priemones, kad vėjo jėgainės yra neteršiantis aplinkos energijos šaltinis, švelniai sakant, yra netiesos kalbėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo, kad triukšmas šiuo metu yra vienas iš pagrindinių teršalų, labiausiai veikiantis aplinką ir žmonių sveikatą, o jo neigiamas poveikis ypač Europoje labai sparčiai auga (Wold Health Organization „Occupational and Community Noise", Fact Sheet No 258; February 2001). Vėjo jėgainių skleidžiamas triukšmas girdimas už 5-8 km nuo jų, o žmogaus ausiai negirdimas infragarsas, turintis didžiausią neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, sklinda dešimtis kilometrų. Tad vargu ar sulauktų pjauliškiai turistų antplūdžio, pastačius jėgainių parką šalia jų. Vargu ar teisūs minėto straipsnio autoriai teigdami, kad tie nemaloniai erzinančiai šniokščiantys, pulsuojantys monstrai taptų atrakcija stirnoms bei kiškiams? Praktika parodė, kad net šunų, kačių nebegali laikyti netoli parko gyvenantys gyventojai, nes tiems vargšeliams nuo tokių „atrakcijų" išsiderina psichika (http://www.windaction.org/documents/22261). Žmonių psichika, matyt, tvirtesnė, jie ilgiau gali iškęsti. Dėl jėgainių teigiamo poveikio paukščiams su autoriais nenoriu ginčytis, neturiu tvirtų duomenų. Tik teko skaityti, kad paukščiai masiškai žūva ne tiek nuo mechaninio „malūno-mėsmalės" sparnų poveikio, o netekę orientacijos migracijos laikotarpiu dėl klaidinančio dešimtimis kilometrų jėgainių skleidžiamo infragarso.
Apie žmogaus teises. Minėto straipsnio autoriai rašo: „Protestuotojai nekalba apie jų (protestuotojų) pažeidžiamas kitų žemės savininkų teises, teises asmenų, kuriems Konstitucija garantuoja galimybę laisvai disponuoti savo turtu". Disponuok gi, žmogau, tuo savo turtu: pirk, parduok, dalink, dovanok, statykis, griauk, kad ir stovėk ant jo žemyn galva ar dar kokius dyvus išdarinėk ten - niekas netrukdys, tik nepažeidinėk kitų žmonių, kaimynų, gyvenančių Pjauluose ir besiruošiančių ten kurtis, teisių. O jūs kėsinatės į pačią svarbiausią, taip pat konstitucinę, numatytą visuotinai priimtose tarptautinėse deklaracijose, Lietuvos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje, nes tinkama aplinka yra būtina sąlyga pagrindinei žmogaus teisei - teisei gyventi - užtikrinti. Įdomu, apie kokias teises kalbėtų straipsnio autoriai, jeigu jų kaimynas už sienos savo bute laisvai naudotųsi savo teise „laisvai disponuoti savo turtu" ir dieną naktį nuolat leistų trankią žemo dažnio metalo muziką. Į jūsų skundus atsakytų, kad jis nepažeidžia įstatymų. Įstatymai leidžia triukšmauti dieną, o naktį Lietuvos higienos norma HN 33:2007 (turbūt pačios „demokratiškiausios" pasaulyje, kurios paskirtis greičiausiai dar labiau pagreitinti vykdomą Lietuvos gyventojų genocidą) leidžia kaimynui jūsų kambaryje (jūsų nuosavybėje) skleisti 45 dB(A) triukšmą. Toks triukšmas atitinka garsų žmonių pokalbį tame kambaryje, garsiai įjungtą televizorių.
Nusikalstama norma. Ši idiotiška ir nusikalstama norma (45dB) beveik 40 kartų (!!!) viršija Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą normatyvinį garso stiprumą, viršijus kurį prasideda patologiniai sveikatos sutrikimai(WHO „Guidelines for community noise" 1999) . Lauke, už jūsų vasarą atviro lango, nakties metu yra leistinas jau 1000 kartų PSO ribas vir6ijantis triukšmas - net 60 dB (!!!). Kiek laiko galėtumėte tai iškęsti? O juk šalia vėjo jėgainių gyvenantys žmonės, jų vaikai be perstojo metų metus girdi tokį ir dar žymiai didesnį triukšmą (pridedu oficialius triukšmo matavimo Kvecių kaime, Kretingos rajone, rezultatus), prie kurio dar prisideda Lietuvos higienistų nematuojamas infragarsas. Jie geria migdomuosius, kad užmigtų, ir kenčia tą pragarą, o kažkas iš jų kančių kraunasi pinigus.
Nuosavybė nuvertėja. Dramatiškas gyvenimo kokybės pablogėjimas, pastačius kaimynystėje vėjo jėgainę, dėsningai visiškai numuša žemės ir pastatų, net esančių dideliu atstumu nuo jėgainės, vertę - padaro nuosavybę bevertę. Yra daugybė šitokio proceso pavyzdžių pasaulyje. Tas pats vyksta, pavyzdžiui, ir Kretingos rajone, pajūrio zonoje, kur įsikūrė vėjo jėgainių parkai. Anksčiau brangūs sklypai pajūryje, kuriuose planavo kurtis daugybė žmonių, - tušti. Niekas nenori kurtis sveikatai kenkiančioje vietoje, vėjo jėgainių kaimynystėje, niekas neperka žemės, jos vertė krenta. Nupigusią žemę perka „vėjininkai", pastato ten jėgainę, ir dar kelių kilometrų spinduliu žemė tampa beverte. Taip vietoje žydinčių sodybų, sodų, plečiasi vėjo jėgainių parkai, kaip maras apimdami vis naujus plotus, darkydami unikalų pajūrio kraštovaizdį.
Nepigi energija. Neatlaiko kritikos ir autorių teiginys apie „Lietuvos gyventojų teisę gauti pigią, ekonomišką elektros energiją". Ką reiškia terminas: „ekonomiška elektros energija" nesuprantu, vargu ar kas žino, kokia tai energijos rūšis (matyt, labai nauja), bet žinau, kad vėjo gaminama elektros energija nėra pigi. Šios energijos supirkimo kaina keletą kartų viršija Lietuvoje pagaminamos elektros energijos supirkimo vidurkį. Pavyzdžiui, iš Ignalinos AE elektros energija superkama po 7 ct už 1 kWh, o vėjo jėgainių savininkai gauna 31ct/kWh. Valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų gausiai dotuoja vėjo jėgainių gaminamą elektros energiją, užtikrina vėjo jėgainių savininkų milžiniškus pelnus mūsų visų sąskaita.
Prieš visuomenės interesą. užsimerkiama Kadangi visuomenės sveikatos specialistas docentas A. Urbelis savo straipsnyje nesiteikė nieko pasakyti apie vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai, tą labai glaustai, papildydamas pateiktą aukščiau informaciją, pabandysiu padaryti aš.
Vėjo energetika - visiškai nauja, labai perspektyvi, milžiniškais tempais besivystanti industrijos šaka. Jos vystymas yra skatintinas. Bet problema, kad apie vėjo jėgaines dideliu spinduliu (dešimtimis kilometrų) sklinda stiprus neigiamai žmonių sveikatą veikiantis triukšmas įskaitant infragarsą. Todėl vėjo jėgainės, kaip ir kiti industriniai objektai, turi būti statomi atokiai nuo gyvenamųjų vietų: dykumoje, kalnuose, jūroje.
Dažai atsitinka, kai vystantis naujoms pelningoms ūkio šakoms, technologijoms, valdžios palaiko siaurus įtakingų verslo grupių interesus ir visiškai užsimerkia prieš visuomenės interesus. Taip atsitiko ir su vėjo jėgainėmis. Jos buvo pradėtos statyti bet kur, šalia namų, gyvenviečių, kur tik patogiau statytojams, be poveikio aplinkai, sveikatai tyrimų, be analizės, slepiant nuo visuomenės apie galimą neigiamą įtaką. Tai sukėlė tragediją, sugadino gyvenimus, sveikatą dešimtims, šimtams tūkstančių gyventojų, įsikūrusių pastatytų jėgainių zonose. Tokie neatsakingi veiksmai sukompromitavo ir toliau kompromituoja šį perspektyvų, didelę ateitį turintį energijos šaltinį. Kompromituoja šį atsinaujinantį energijos šaltinį ir mūsų vėjininkai, užmiršdami, kad energija turi tarnauti, padėti žmogui, o ne jį žudyti.
Pasirodo, vis daugiau rimtų, didelės apimties mokslinių tyrimų, oficialų valstybinių institucijų tyrimų apie neigiamą poveikį žmonių sveikatai, rekomendacijų dėl vėjo jėgainių statybos. Nemažai informacijos apie tai galima surasti naršant šiuos tinklalapius: http://www.windturbinenoisehealthhumanrights.com/ http://www.windaction.org/documents/21436
Gyventojų laukia pragaras. Moksliniai tyrimai įvairios apimties. Vienuose tiriama dešimtys žmonių, kituose šimtai, bet rezultatai vienareikšmiški: visuose konstatuojama, kad net gyvenantiems keleto kilometrų spinduliu nuo jėgainės itin pablogėja gyvenimo kokybė. Absoliuti dauguma respondentų skundžiasi pablogėjusia sveikata dėl jėgainės poveikio. Apie 80% kamuoja chroniška nemiga, nuolatinis nuovargis. Daugumai pasireiškia nerimas, galvos skausmai, migrenos, nervingumas, depresijos, nuolatinis zvimbesys ausyse, klausos sutrikimai. Žmonėms vystosi psichologinė alergija jėgainių vaizdui, garsui. Jie vengia išeiti į lauką, apleidžia savo daržus, sodus, ūkį, progai pasitaikius stengiasi ištrūkti į svečius, kad pailsėtų, išsimiegotų. Masiškai norėtų palikti ir palieka savo gyvenamąsias vietas. Problema, kad sunku kur nors pabėgti, nes neįmanoma net už menką kainą parduoti savo nuosavybės: namų, žemės. Žodžiu - pragaras. Tai patvirtino ir Kvecių kaimo, kai ten neseniai lankiausi, gyventojai.
Negirdimas žudikas. Vėjo jėgainės yra galingas negirdimo arba mažai girdimo infragarso šaltinis. Tai žemo dažnio, žemesni negu žmogaus girdimumo riba 20-30 Hz, virpesiai. Tai garsas, kurio žmogus negirdi, bet kuris turėdamas didelę energiją ir bangos ilgį, sklinda toliausiai, kurio nesulaiko namo sienos ir kuris, tyrimų duomenimis, labiausiai ir veikia žmogaus organizmą. Žmogus natūraliai retkarčiais gali pajausti infragarsą per audrą žemyne ar jūroje, kur kyla stiprus bangavimas. Tas pojūtis dažniausiai susijęs su savijautos pablogėjimu, nerimu, įtampa, galvos skausmais, kurį sukelia infragarsas. Nuolatinis infragarso poveikis gali būti prilygintas radiacijai. Štai portugalų mokslininkai ištyrė, kad per pirmuosius kelis metus žmogus jaučia silpnumą, nervingumą, dažnai serga lengvomis infekcinėmis ligomis vėliau simtomai gilėja, kol galiausiai prasideda negrįžtami organiniai pokyčiai, psichozės, migrenos, stiprūs sąnarių skausmai, kraujotakos, širdies darbo sutrikimai.
Pasaulio sveikatos organizacija, nustačiusi 30dB maksimalią garso ribą gyvenamosiose patalpose, viršijus kurią gali prasidėti rimti sveikatos sutrikimai, pabrėžė, jeigu triukšme yra infragarso sudedamoji, ši riba privalo būti labai sumažinta. Jungtinės karalystės Pramonės departameto tyrimų duomenimis ( 2006 m.) 10-ies vėjų jėgainių parko skleidžiamo infragarso stiprumas 278 m atstumu yra net 58 dB, o už 22 km nuo parko jo stiprumas dar lieka net 35 dB. Tuo tarpu girdimas triukšmas pasiekia 0 dB (jo nebegirdėti) už 4,5-7 km.
Vėjo energetika beveik nevaržomai skverbiasi į pajūrį. Planuojami didžiules teritorijas užimsiantys vėjo jėgainių parkai. Susidaro įspūdis, kad valstybinės institucijos nebetarnauja žmonėms, nebegina visuomenės interesų, kaip to reikalauja Konstitucija, net medikų veiksmai nukreipti žmonių sveikatos būklei bloginti - padėtis grėsminga, pavojus gyventojams, jų sveikatai, nuosavybei didžiulis, bet nėra beviltiška. Visuomenė turi, privalo gintis ir apsiginti nuo tų, kurie dėl savo naudos kėsinasi į rajono gyventojų sveikatą, nuosavybę, gamtą, jos rekreacinius ir dvasinius išteklius.
Teks atsakyti Kreipiuosi į verslininkus, organizuojančius vėjo jėgainių projektus. Kviečiu nors kiek pažiūrėti kitu rakursu į tai, ką jūs dabar darote, pabandyti nors kiek plačiau pamąstyti apie savo veiklos tikslus vertybine prasme, sustatant vertybinius prioritetus į jiems priklausančias vietas, nors žmogų, jo gyvybę, sveikatą padaryti svarbesnius už pinigus. O kas dabar esate, kas slepiasi po ta respektabilia išore, rūbais, brangiomis mašinomis? Šventajame Rašte parašyta: „...pagal vaisius pažinsi", tai yra pagal darbus. O kokie tie jūsų darbai? Yra toks vagių, banditų skirstymas į grupes: vagys, banditai „po įstatymu" - tie, kurie sėdi, „šalia įstatymo" - tie, kuriems pavyko išsisukti, ir „virš įstatymo" - tie, kurie kuria įstatymus sau, su jiems žinomomis spragomis, per kurias kaip žiurkės virtuoziškai landžioja. Banditas, kaime savanaudiškais tikslais apiplėšęs bobutę, ją suluošinęs, sėdi kalėjime, o jūs jau dabar tokiais pat tikslais luošinate gyvenimus šimtams žmonių, naikinate jų turtą ir dar kėsinatės į tūkstančius kitų gyvenimų. Tad skiriasi tik nusikaltimo mastas ir kostiumo dizainas - jūsiškis bent jau ne toks dryžuotas, o mentalitetas, vertybės ir iš jų supratimo išplaukiantys tikslai bei darbai - tie patys.
Nesukursite sau laimės ir gerovės kitų sąskaita, apiplėšdami, darydami blogą kitiems. To padaryti dar niekam nepavyko ir nepavyks, nes toks yra dėsnis. Kitas dėsnis - „veiksmas lygus atoveiksmiui". Niekas nepraeina be pėdsako, be pasekmių, už visus savo veiksmus žmogus atitinkamai vėliau ar anksčiau atsako. Teks atsakyti ir jums. Jūs jau dabar patys save žiauriai baudžiate. Dar vienas dėsnis: bet kada, jau dabar galima baigti daryti blogus darbus ir pradėti naują dorą gyvenimą. Tai padarę, tikrai nieko vertingo neprarasite, o įgysite labai daug. To jums nuoširdžiai ir linkiu.
Politikams - nelengvas pasirinkimas Mielieji Savivaldybės tarybos nariai, jūsų laukia nepaprastai atsakingas, ypatingos svarbos uždavinys: svarstant Bendrojo rajono teritorijų plano korekcijas, priimti strateginį sprendimą dėl Klaipėdos rajono ateities. Nuo jūsų priklauso, kaip atrodys rajonas, jo kraštovaizdis, kaip gyvens žmonės, kokia bus rajono gyventojų gyvenimo kokybė. Ar rajono pajūris ir pamarys bus triukšmą keliančių vėjo jėgainių parkas su vienur kitur nesugebėjusių išsikelti pasiligojusių žmogelių suvargusiomis sodybomis, ar išpuoselėti laukai su ūkininkų sodybomis, išvystyta rekreacine infrastruktūra, pasklidusiomis dabar jau suplanuotomis ir planuojamomis gyvenvietėmis, kuriose gerovėje gyvens laimingos šeimos, krykštaus vaikučiai? Atrodytų pasirinkimas lengvas - be pasirinkimo. Deja, taip nebus. Man žinoma, kad Tarybai jau dabar tenka patirti milžinišką spaudimą iš visų valdžių atstovų ir verslininkų, o teks atlaikyti dar didesnį, nes ta afera susijusi su didžiuliais verslininkų pelnais. Įsitikinęs, kad jums svarbūs rajono žmonių poreikiai, gerovė, rūpi rajono ateitis ir būsite jus išrinkusių žmonių pusėje, apginsite visuomenės interesą, pamatinę gyvybinę žmogaus teisę gyventi palankioje sveikatai ir gerovei aplinkoje.
Vytautas ŠVANYS
Gedminų bendruomenės pirmininkas
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Lumpėniškiai ne be reikalo priešinasi vėjo jėgainių statybai
2011-08-16 | Stasys BIELSKIS Pagėgių kraštas vėl gali išgarsėti – greta Rambyno regioninio parko ruošiamasi statyti bene galingiausių pasaulyje vėjo jėgainių parką. 3 megavatų galingumo jėgainės aukštis yra apie 100 metrų, o sparnų ilgis – net 62 metrai.
Lumpėnų seniūnijos gyventojų interesams dėl būsimųjų vėjo jėgainių atstovaujanti Jelena Jankauskienė „Šilokarčemai‘ papasakojo, kaip vyko posėdis dėl Kerkutviečių ir Lumpėnų kaimuose planuojamų statyti tų vėjo „malūnų“.
Dalyvavo UAB „Tauragės planas“ direktorė Regina Sabeckienė, UAB „Baltijos vėjas“ direktorius Ąžuolas Gorys, UAB „Pajūrio planai“ direktorius Rolandas Aušra. Nepamiršo jie atsivežti ir advokatę.
Pirmiausia buvo suregistruoti visi susirinkimo dalyviai, kad atvykusieji žinotų su kuo jiems tenka bendrauti.
2008 m. rugpjūčio 21 dieną Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kurį pasirašė tuometinis meras Kęstas Komskis, dėl leidimo rengti detalųjį planą Lumpėnų ir Trakininkų kaimuose. Šio sprendimo tikslas - žemės sklypų padalinimas ir tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę - vėjo jėgainių parko statybai. Š. m. vasario 10 dieną Pagėgių savivaldybės tarybos priimtu sprendimu duota „žalia gatvė“ rengti jau specialųjų planą vėjo jėgainių parkui Pagėgių, Lumpėnų, Vilkyškių ir Stoniškių seniūnijose.
Plano rengėja R.Sabeckienė lumpėniškiams teigė, kad jau atlikti visi poveikio aplinkai vertinimai – ir dėl vibracijos, ir dėl triukšmo.
„Kadangi arti būsimųjų vėjo jėgainių yra kelias, mes taip pat galime pareikšti pretenzijas, - teigė lumpėniškė J.Jankauskienė. – Juolab, kaip sakė bendrovės „Pajūrio planai“ vadovas R.Aušra, Lietuvoje nėra teisės aktų, apibūdinančių tokių jėgainių poveikį aplinkai. Antras svarbus aspektas yra jėgainių šešėliavimas ir vibracija. Atvykusieji pareiškė, kad šalyje dar nedaug tėra vėjo jėgainių, todėl tyrimų dėl pastarųjų dalykų dar niekas nėra atlikęs. Ir pažadėjo visus tyrimus padaryti tik tada, kai bus pastatyti tie „malūnai“.
Tada gyventojai pasipiktino nenorintys būti bandomaisiais triušiais ir eksperimentuoti su savo sveikata. Bendruomenės nariai gana intensyviai priešinosi tam projektui ir parkui, kadangi netoli yra Bitėnų kaimas su savo gandrų kolonija.
Kalbama, kad vėjo jėgainių aukštis sieks 100 metrų ir turės 62 metrų ilgio sparnus. Tokie įrenginiai skleidžia net 55 decibelų triukšmą.
„Aktualu tai, kad niekas nenori atsižvelgti į Lumpėnų kaimo gyventojų interesus, o vadovaujasi tik jėgainių gamintojų pateikiamais jų parametrais“, - piktinosi J.Jankauskienė.
Kitas susirinkimas (dėl poveikio aplinkai) Lumpėnuose vyks rugpjūčio 25-ąją ir 26-ąją. Vieną dieną viena firma susitiks su gyventojais, kitą dieną – kita... O to projekto viešas svarstymas Lumpėnų seniūnijos patalpose irgi vyks tą pačią rugpjūčio 26-ąją.
Akivaizdu, jog taip skubama todėl, kad jau greitai baigsis trejų metų laikotarpiui (iki š. m. rugsėjo mėnesio) “Baltijos vėjui” išduotų sąlygų galiojimas. Nesuspėjus visi tie “žaidimai” turėtų prasidėti iš naujo.
Jėgainių statytojus liūdina tai, kad sklypų, su kuriais ribojasi „malūnų“ statybos vieta, savininkai nesutinka, kad ten jie būtų statomi. O ir kam sutikti, jeigu iš to jokios naudos sodiečiai negaus, o gali turėti tik problemų dėl būsimųjų jėgainių poveikio savo sveikatai.
Lumpėnų seniūnijoje ketinama statyti 10 vėjo jėgainių. „Bet supraskite, pas mus yra išvystytas kaimo turizmas, nemažai įvairių architektūros paminklų. Žmonės važiuos pažiūrėti gandrų kolonijos, kurią išvys po dešine ranka, o po kaire – vėjo jėgainių parką. Planų rengėjai pasakė labai negražius žodžius: „Ko jūs priešinatės, mes vis tiek visa tai pastatysime“, - vėliau „Šilokarčemai“ teigė lumpėniškių gynėja.
Kenkia ir žmonių, ir gyvūnų sveikatai
Pasak J.Jankauskienės, kad ir kaip tas jėgaines begirtų jų statytojai, Pasaulio sveikatos organizacija yra konstatavusi, jog triukšmas šiuo metu yra vienas iš pagrindinių teršalų, labiausiai veikiantis aplinką ir žmonių sveikatą.Vėjo jėgainių skleidžiamas triukšmas girdimas už 5-8 km nuo jų, o žmogaus ausiai negirdimas infragarsas, turintis didžiausią neigiamą poveikį sveikatai, sklinda dešimtis kilometrų.
Praktika parodė, netoli jėgainių parko gyvenantys žmonės nebegali laikyti net šunų ir kačių, nes tiems vargšeliams nuo tokių „atrakcijų“ išsiderina psichika (skaitykite - http://www.windaction.org/documents/22261 ). Žmonių psichika, matyt, tvirtesnė, jie ilgiau gali iškęsti. Beje, ir paukščiai masiškai žūva ne tiek nuo mechaninio „malūno-mėsmalės“ sparnų poveikio, o netekę orientacijos migracijos laikotarpiu dėl klaidinančio dešimtimis kilometrų jėgainių skleidžiamo infragarso.
Nuolatinis infragarso poveikis gali būti prilygintas radiacijai. Štai portugalų mokslininkai ištyrė, kad per pirmuosius kelerius metus žmogus jaučia silpnumą, nervingumą, dažnai serga lengvomis infekcinėmis ligomis. Vėliau simtomai gilėja, kol galiausiai prasideda negrįžtami organizmo pokyčiai - psichozės, migrenos, stiprūs sąnarių skausmai, kraujotakos, širdies darbo sutrikimai.
„Malūnų“ statytojai tikrai nekompensuos sutrikusios žmonių sveikatos... Bus suvaržyta ir tokių gyventojų galimybė parduoti savo būstus ir išsikelti kitur, nes žymiai nukristų nekilnojamojo turto, esančio netoli vėjo jėgainių, vertė...
“Baltijos vėjo“ vadovas visa tai neigia
“Šilokarčema“ išklausė ir kitą šio ginčo pusę. UAB „Baltijos vėjas“ direktorius Ąžuolas Gorys telefonu teigė: „Kadangi ūkinę veiklą vykdome jų kraštuose, mes palaikome ryšius su ta bendruomene ir bandome rasti visiems priimtiną sprendimo variantą“. Pasak Ą.Gorio, apie vėjo jėgaines žmonėms reikia aiškinti, aiškinti ir dar kartą aiškinti, kadangi jie yra prisigaudę visokiausių gandų ir negandų, visiškai nepagrįstų, neargumentuotų, moksliškai niekaip neparemtų. Ir dėl nežinojimo yra kuriamos savos interpretacijos.
„Dėl poveikio aplinkai vertinimo gavome visus dokumentus ir sutikimus, kad galėtume statyti vėjo jėgaines tose vietose, kuriose mes projektuojame. Jokios įtakos vėjo jėgainės gyventojams neturės, nes tie parkai yra kuriami toliau nuo jų, o ne jų kieme. Todėl namatau tų skundų pagrįstumo“, - kalbėjo Ą.Gorys.
Jis taip pat pastebėjo, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengė UAB „Pajūrio planai“ projektuotojai, turintys tam darbui licencijas, kvalifikuotus specialistus. Ą.Gorio teigimu, bendruomenės susirinkime Lumpėnuose visa tai buvo kompetetingai išaiškinta, ir net gi iš mokslinės pusės. Pasak pastarojo pašnekovo, infragarso sklaida nėra net gi taikytina vėjo jėgainėms kaip matuotina. Tas infragarsas esąs toks nežymus, kad jis visai nėra skaičiuojamas. Net stovint apačioje, po pačia jėgaine, jokios infragarso įtakos nėra.
Ą.Gorys retoriškai „Šilokarčemos“ klausė, kad jeigu žmones gąsdinantys faktoriai, kuriuos mini Pasaulio sveikatos organizacija, būtų visiškai pagrįsti, ar tada LR sveikatos apsaugos ministerija išduotų jo vadovaujamai bendrovei leidimus tokiai ūkinei veiklai?..
„Galiu pasakyti ir dėl Bitėnų kaimo gandrų kolonijos. Mes gavome išvadas iš ornitologų, be kurių niekur nebūtume pajudėję. Jeigu ten būtų kokie nors paukščių migracijos takai, apie kuriuos kalba gyventojų interesus ginančioji, būtų buvę ornitologų prieštaravimų. O dabar aš nematau jokių kliudinių mūsų vystomai veiklai“, - teigė Ą.Gorys.
...Ar pavyks jėgainių statytojams bendruomenę įtikinti, kad tie machanizmai jiems nepadarys jokios žalos, bus aišku artimiausiu laiku.
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Žmonės vėjo jėgainių Ežaičiuose nenori
Ketvirtadienis, 27 Sausis 2011
Ežaičių, Maciuičių ir Kalniškės bendruomenės jau antrus metus priešinasi vėjo jėgainių statybai Ežaičių kaime. Į „Bangos” redakciją kreipęsi bendruomenių atstovai sakė susidūrę su verslininko noru tvarkytis svetimoje žemėje kaip savo kieme. Žmonės nusivylę, kad valstybinės institucijos vėl į piliečių interesus numoja ranka ir skuba tenkinti stambaus kapitalo atstovų norus bei pageidavimus. Problemas, su kuriomis susiduria kovodami prieš vėjo jėgainių statybą kaimynystėje, bendruomenių nariai trečiadienį išsakė ir Klaipėdos rajono savivaldybės merui Vaclovui Dačkauskui.
Teismo sprendimas apskųstas
Ežaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Robertas Bartkus pasakojo, kad vėjo jėgaines Ežaičiuose planuoja statyti čia žemės turintis Žilvinas Bareikis. „Dar praėjusiais metais buvo parengtas detalusis planas, pagal kurį buvo numatoma statyti penkias jėgaines. Nors reikalavome, kad planuojamai ūkinei veiklai būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, jog jis nėra privalomas. O Klaipėdos visuomenės sveikatos centras patvirtino poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, jog planuojama veikla yra nekenksminga”, - pasakojo pašnekovas. Sužinoję apie šiuos administracinius aktus, Ežaičių kaimo bendruomenės nariai praėjusių metų rudenį kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydami, kad šie aktai būtų panaikinti, nes jie pažeidžia jų teises ir interesus. „Mes įsitikinę, kad Ž. Bareikio planuojama ūkinė veikla - vėjo jėgainių statyba - ir jos poveikis gali pažeisti mūsų interesus į saugią ir sveiką aplinką, todėl siekiame, jog būtų atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas”, - kalbėjo R. Bartkus. Klaipėdos apygardos administracinis teismas Ežaičių kaimo bendruomenės skundą patenkino: panaikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento galutinę atrankos išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro sprendimą, jog planuojama ūkinė veikla yra nekenksminga. Tačiau minėtos institucijos šį sprendimą apskundė ir jį dabar nagrinėja Aukščiausiasis teismas.
Savo žemėje nebe šeimininkai
Ežaičių kaimo bendruomenės pirmininkas R. Bartkus teigė, kad kol vyksta teisminiai procesai, vėjo jėgaines Ežaičiuose planuojantis statyti Ž. Bareikis ėmėsi kitų veiksmų: „Jis 12 hektarų sklypą padalijo į tris atskirus sklypus ir kiekviename iš jų suplanavo statyti po vieną vėjo jėgainę. Teritorijų planavimo įstatyme yra spraga, kuria jis bando pasinaudoti. Ten teigiama, jog planuojant pavienes jėgaines, projektui derinti nėra reikalingas specialusis planas.” Pašnekovas pastebėjo, jog tiek Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, tiek Klaipėdos Visuomenės sveikatos centras neatsižvelgia į faktą, jog šioje teritorijoje planuojama statyti net aštuonias vėjo jėgaines. „Kiekvienas projektas yra vertinamas atskirai, taip pat atskirai vertinamas ir kiekvienos jėgainės poveikis, niekas netiria bendro poveikio”, - tikino vyras.
Ežaičių kaimo bendruomenės pirmininkas merui guodėsi, jog bendruomenė yra įspausta į kampą: „Savo žemėje nebesijaučiame šeimininkais. Esame palikti vieni. Samdome advokatus ir darome tą darbą, kurį turėtų daryti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, rajono Savivaldybė. Turime tikrinti visus dokumentus, stebėti, ar vėl nėra kokių pažeidimų, klaidų, nes panašu, jog paprastų žmonų interesai niekam nerūpi.”
Specialistams trūksta kompetencijos
R. Bartkus piktinosi, jog nė viena jėgainių poveikį tirianti institucija negali atsakyti į žmonių pateikiamus klausimus, specialistai neturi patirties ir kompetencijos šioje srityje. „Dar praėjusių metų sausį Klaipėdos visuomenės sveikatos centro teiravausi dėl vėjo jėgainių skleidžiamo, žmogaus ausiai negirdimo, bet neigiamą poveikį turinčio infragarso. Sulaukiau atsakymo, jog jie neturi galimybių, patirties ir praktikos infragarsui ištirti ir jo poveikiui nustatyti bei patarė apie poveikį informacijos ieškoti užsienio literatūroje, kurią, beje, parengė patys jėgainių gamintojai. Aparatas, kuris matuoja infragarso stiprumą, kainuoja 50 tūkstančių litų, tačiau mūsų valstybė kažkodėl iki šiol nesugebėjo jo įsigyti, nors klausimas dėl vėjo jėgainių poveikio itin aktualus. Kyla klausimas, kodėl vengiama atsakyti į žmonių pateiktus klausimus”, - retoriškai klausė Ežaičių kaimo bendruomenės pirmininkas.
Jis teigė, jog konstruktyvios diskusijos bendruomenei nepavyko užmegzti ir su vėjo jėgainių statybą Ežaičiuose planuojančiu Ž. Bareikiu. „Kalbėjome su juo, norėjome gauti atsakymus į mums rūpimus klausimus apie triukšmo, infragarso, šešėliavimo poveikį mūsų sveikatai. Deja, į šiuos klausimus atsakyta nebuvo. Vietoj to mums į akis buvo pasakyta, jog veltui priešinamės, nes vėjo jėgainės vis tiek bus pastatytos”, - tikino pašnekovas. Maciuičių ir Kalniškės bendruomenės pirmininkė Alina Petkevičienė sakė, jog ją liūdina pastaruoju metu vyraujanti tendencija, kad planuojant įvairius objektus su visuomene tariamasi paskutiniajame etape: „Manau, kad planuotojai pirmiausia turėtų kalbėtis su bendruomene, jai pristatyti savo projektą, išklausyti bendruomenės narių nuomonę, o ne pirmiausia priimti sprendimą kažką statyti ir tik tada informuoti bendruomenę apie kaimynystėje atsirasiantį objektą.” Pasak pašnekovės, tokia neigiama praktika buvo taikoma ir šiuo atveju. „Ž. Bareikis mums pristatė planuojamą projektą, o tada buvome pakviesti diskusijai. Deja, jos nebuvo. Buvo tik arogantiškas pranešimas apie tai, kas bus daroma mūsų pašonėje”, - pasakojo A. Petkevičienė.
Griauna svajones
Ežaičių kaimo gyventojai teigė, jog planai kaimynystėje statyti vėjo jėgaines griauna jų svajones gyventi švarioje, saugioje ir sveikoje aplinkoje. „Į Ežaičius persikėliau iš Klaipėdos. Sąmoningai dėl švarios aplinkos rinkausi kaimą, svajojau apie ramų gyvenimą jame. O dabar į ramius kampelius ėmė krypti visų žvilgsniai”, - kalbėjo R. Bartkus.
Eugenija Ilginienė pasakojo, jog Ežaičiuose turimą žemės sklypą padalijo į tris dalis ir svajojo palikti vaikams. „Kokia dabar bus jiems nauda iš tos žemės, jei šalia bus pristatyta vėjo jėgainių? Ar jūs norėtumėte šalia jų gyventi?”, - susitikime mero klausė moteris. Ketinimai Ežaičiuose statyti vėjo jėgaines sujaukė čia sodybą nusipirkusio Danieliaus Latako planus. Senas sodyboje stovėjęs namas sudegė ir vyras ruošėsi jo rekonstrukcijai, tačiau dabar nebežino, ar verta jos imtis, nes nežino, ar norės gyventi vėjo jėgainių kaimynystėje.
Reikėtų visuotinės apklausos
Žmonių rūpesčius išklausęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas teigė, kad tiek pagal dabar galiojantį rajono bendrąjį planą, tiek pagal parengtą naują leisti statyti vėjo jėgaines aplink Ežaičius nėra numatyta. Meras pastebėjo, kad vėjo energetikos plėtra apskritai yra labai skaudi tema ir svarstė, jog galbūt šiuo klausimu reikėtų surengti visuotinę gyventojų apklausą: „Iki šių metų pabaigos turi būti baigtas rengti specialusis planas, kuriame bus numatyta, kokiose rajono teritorijose bus galima statyti vėjo jėgaines, o kokiose ši veikla bus draudžiama. Manau, kad prieš tvirtinant specialųjį planą būtų naudinga atlikti visuotinę gyventojų apklausą, išsiaiškinti, ar rajono gyventojai pritaria vėjo energetikos plėtrai rajone ar be ir tada šiuo klausimu priimti politinį sprendimą.” Ežaičių bendruomenės nariams pradėjus kalbėti apie neigiamą vėjo jėgainių poveikį, V. Dačkauskas teigė, jog šiuo klausimu pats yra nemažai domėjęsis ir visiškai sutinka su nuomone, jog jos yra pavojingos žmonių sveikatai. Meras sakė manantis, kad rajono teritorija yra jautri ekologiniu požiūriu, patraukli turizmui, verslui, todėl kaip rajono gyventojas jis nematantis galimybių čia plėtotis vėjo energetikai. „Manau, kad iš čia statomų jėgainių neturėsime jokios naudos, tik krausime pelnus kapitalistams. Europos Sąjunga dotuoja vėjo energetiką, todėl nėra abejonių, kad jėgaines čia statys užsienio verslininkai. Tad visas gaunamas pelnas bus išvežamas į užsienį, o mums liks tik tarša ir gyventojų nepasitenkinimas”, - svarstė rajono vadovas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė sakė, jog klausimas dėl jėgainių statybos Klaipėdos rajone yra labai aktualus ir jam itin daug dėmesio skirta rengiant naująjį rajono bendrąjį planą. „Sulaukiame didžiulio žmonių pasipriešinimo. Gyventojams kyla daug neaiškumų dėl vėjo jėgainių poveikio aplinkai, sveikatai. Taryba yra priėmusi sprendimą dėl specialiojo plano rengimo. Jame numatysime teritorijas, kuriose vėjo energetikos plėtra bus leidžiama ir draudžiama. Kalbant apie Ežaičius, tai jie, kaip kompaktiškai užstatyta teritorija, patenka į rekreacinio turizmo resursų vystymo zoną. Kitaip sakant, tai yra teritorija, kurioje kaimo bendruomenė galėtų lokaliai vystyti verslą organizuodama pažintinį turizmą ir poilsį gamtoje. Tad šiuo atveju gamta turėtų būti išnaudojama rekreaciniais tikslais, o ne vėjo energetikai, kuri turi vizualinę taršą. Rengiant specialųjį planą į tai neabejotinai bus atsižvelgiama. Todėl, manau, jei bendruomenė priešinasi vėjo jėgainių statybai, ir šioje teritorijoje yra pasirengusi plėtoti pažintinį turizmą, ji savo pozicijas turėtų apginti.”
Ežaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Robertas Bartkus piktinosi, jog vėjo jėgainių statytojai vengia atsakyti į klausimus apie jų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai: „Tegul vieną kartą kas nors mums aiškiai atsako į klausimus apie infragarso, triukšmo, šešėliavimo poveikį. Deja, vengiama pateikti aiškius atsakymus, nes jie atskleistų per daug nemalonios tiesos. Net neabejojame, jog kaimynystėje atsiradus vėjo jėgainėms bus sugadintas mūsų gyvenimas, sveikata, vertę praras mūsų žemė.”
Apie dėl vėjo jėgainių Ežaičiuose statymo kilusią konfliktinę situaciją kalbėjomės su jėgaines čia planuojančiu statyti Žilvinu Bareikiu. Pašnekovas įsitikinęs, jog gyventojai be reikalo priešinasi vėjo jėgainių statybai. „Visoje Vakarų Europoje vėjo energetikos plėtra yra skatinama, ten žmonės jėgainių nebijo, jos statomos net savo kieme. O mes skundžiamės, kad mus nori paversti bandomaisiais triušiais, tai kyla klausimas, kas ten tada gyvena: gal žiurkėnai?” - sarkastiškai nenorą rajone plėtoti vėjo energetiką vertino pašnekovas.
- Ar manote, kad bendruomenę pakankamai informavote apie jų kaimynystėje planuojamą statyti objektą? Ar nebūtų buvę paprasčiau planuojamą veiklą iš pradžių apsvarstyti su bendruomene, išgirsti jos poziciją ir tik tada imti rengti detalųjį planą?
- Nenoriu sutikti, kad su bendruomene nesikalbame. Bendruomenė buvo informuota pakankamai ir laiku. Rengdami detalųjį planą laikomės atitinkamos tvarkos ir reglamento, kuris, beje, nustato ir bendruomenės dalyvavimo jame galimybes ir ribas. Mes turime savo interesus, žmonės - kitus, bet reikia kažkaip juos suderinti. Priešiškumas, interesų nederinimas dar niekam nieko gero nedavė. O šiuo atveju racionalaus derinimo trūksta.
- Kaip vertinate Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriame teigiama, jog naikinama Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išvada, jog neprivalomas poveikio aplinkai vertinimas bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patvirtinta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, jog planuojama veikla yra nekenksminga?
- Sprendimas yra apskųstas LR Aukščiausiajam teismui ir šiuo atveju vertinimą gali duoti tik jis. Aukščiausiojo teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas bei vykdomas.
- Kokia jūsų pozicija dėl Ežaičiuose planuojamo statyti vėjo jėgainių parko? Kokius argumentus galite pateikti į bendruomenės narių svarstymus, jog šalia atsirasiančios jėgainės kenks jų sveikatai ir aplinkai?
- Visi argumentai išsakyti bei pagrįsti valstybės institucijų ir jų specialistų. Juos puikiai žino bei suvokia ir bendruomenės nariai, tačiau, kai pozicija formuojama remiantis vien emociniu, psichologiniu ir vienu lietuviško charakterio bruožu, vietos argumentuotai diskusijai lieka nedaug. Tačiau dedame visas pastangas ir neabejoju, kad vieną dieną racionalus, ramus ir protingas požiūris bus suprastas. Beje, turbūt žinote pačių bendruomenių tokio požiūrio pavyzdžių Lietuvoje - tik kažkodėl apie tai nutylima. Mes esame pasiruošę kalbėtis, juk ateiname ne griauti, o statyti, kurti, kad visiems būtų geriau.
- Kaip vertinate siūlymus rajone organizuoti visuotinę gyventojų apklausą dėl vėjo energetikos plėtros rajone?
- Šis siūlymas man atrodo keistas. Apskritai nelabai suprantu, kokiais kriterijais vadovaujamasi leidžiant arba draudžiant jėgainių statybą. Mano žiniomis, yra patvirtintas detalusis planas vėjo jėgainių statybai netoli Vėžaičių. Tai niekaip nesuprantu, kodėl vienoje Vėžaičių pusėje jėgaines statyti galima, o kitoje jau ne. Panašu, jog taikomi dvigubi standartai. Labai nesinorėtų, kad niekam nesikeičiant, matant tik savo kiemą ir labai pavydint kaimynui, jei jam nors truputį geriau - kas dabar vyrauja tarp mūsų - visa Lietuva taptų neliečiama rekreacine zona su senų žmonių niurzgėjimu ir jų vaikų neišsipildžiusiomis svajonėmis.
Milda Judelytė
Šaltinis: www.ekonaujienos.lt
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Kad infragarsas netaptų mūsų sveikatos priešu
2009, Kovas 19
Sveikatos apsaugos ministerija
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas patvirtino Lietuvos higienos normą „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose". Šis teisės aktas parengtas siekiant valdyti infragarso ir žemo dažnio garsų neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Higienos normos įsigaliojimo terminas
- nuo 2010 m. sausio 1 d. Taip užtikrinamas laikas būtinoms administracinėms procedūroms atlikti, laboratorinei įrangai įsigyti ir kt. Kaip teigia normą rengusios tarpžinybinės darbo grupės vadovas, Valstybinio aplinkos sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Erikas Mačiūnas, žmonės negirdi infragarso ir žemo dažnio garsų, tačiau juos jaučia. „Klausimas tapo aktualus Sveikatos apsaugos ministerijai tiriant gyventojų skundus dėl stambiųjų pramonės objektų ir ypač besiplečiančių vėjo jėgainių parkų, - pažymi E. Mačiūnas. - Bendruomenių, kur netoli pastatytos vėjo jėgainės, nariai pradėjo skųstis miego sutrikimais, galvos skausmais ir svaigimu, atsiradusiu neaiškios kilmės nerimu, noru pasišalinti iš tos vietos, kur sklinda infragarsas ir žemo dažnio garsai".
Ši norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, rekonstruojantiems, kuriantiems technologijas, gaminantiems buitinius prietaisus ar įrangą, organizuojantiems muzikinius ir kitus masinius renginius ir pan.
Nustatyta, kad kai kurie žemo dažnumo garsai arba infragarsai veikia neigiamai: 37 Hz dažnio garsas sukelia širdies, plaučių ir skrandžio sutrikimus, dėl dažnai girdimo 16 Hz dažnio sutrinka skrandžio veikla
. Pažymėtina, kad labai žemus ir aukštus garsus, esančius už girdėjimo ribos, galime justi visu kūnu, kaip mechaninę vibraciją, šilumą ir pan. Žemesni nei 16 Hz dažnio garsai žmogui yra kenksmingi, sukelia nepagrįstą baimę, nerimą, nuovargį, "jūros ligos" simptomus, gali pakenkti regėjimui ir tapti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi. Ypač pavojingas 7 Hz dažnio infragarsas, nes būdamas netoli mūsų kūno organų, gali sutrikdyti širdies ar smegenų veiklą. Infragarsą skleidžia mašinos
, gamtos stichijos - audra, žemės drebėjimai, uraganai ir t.t. Važiuojant automobiliu 100 km per valandą greičiu, kyla stiprus 16 Hz dažnio negirdimas garsas. Štai kodėl tolimos kelionės taip vargina. Nuo infragarso sunku pasislėpti, nes pagal savo bangos struktūrą jis turi savybę linkti už pasitaikančių kliūčių ir plinta toli.
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Kaimo gyvenimą sumalė vėjo malūnai
10/13/2011
Šilalės rajone dar tik pastatytos pirmosios vėjo jėgainės, o mūsų kaimynai tauragiškiai jau keletas metų gyvena jų kaimynystėje. Važiuodami nuo Tauragės link Tilžės, tuoj už Lauksargių privažiuojame tikrą jų mišką - 22 vėjo malūnai mojuoja savo didžiuliais sparnais. Dalis jų stovi Tauragės rajone, dalis – Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Iš viso 12 kaimų išgirdo keistą ritmingą šniokštimą, prie kurio niekaip negali priprasti. Kas atsitiko?
Pajuto žmonės ir gyvuliai
Ona Mockienė iš Žilučių kaimo sako, kad „seniams dabar visai blogai“ - jie ir taip miega prasčiau, o dabar tas keistas garsas juos baigia pribaigti. Niekur nuo jo nepasislėpsi, ne vėjo jėgainė stovi vos ne kieme, už kelių šimtų metrų, o sunkiausia naktį, kai nieko daugiau negirdi, tik tą nepaliaujamą „žikt – žikt“.
- Karvė niekaip neapsibėga, - tvirtina močiutė. - Kelis sykius vedėme pas bulių, kelis sykius sėklintoją šaukėmės, o apsibėgo tik iš kokio penkto karto. Karvė sveika, tikrinta, anksčiau to nebūdavo.
Tą patį sako Onos kaimynas Vytautas Petrošius ir Gilandviršių kaimo ūkininkas Rimantas Lazdauskas. Pastarasis valdo 300 hektarų žemės, laiko daugybę gyvulių, bet anksčiau nebūdavo tiek veršių kritimų ir persileidimų.
- Negalėčiau tvirtinti, kad taip yra būtent nuo vėjo jėgainių – tai dar reikėtų įrodyti, bet kritimų padaugėjo pastaraisiais metais, kai jos pradėjo veikti, - sako ūkininkas. - Sutapimas ar ne – spręskite patys. Aš pats jaučiuosi blogiau. Daug blogiau.
- Gyvename šalia geležinkelio, seniai pripratau prie traukinių bildesio, net nebegirdžiu, kada jie pravažiuoja. O prie šito ūžesio niekaip negaliu priprasti. Nežinau, kaip čia yra, - stebisi V. Petrošius.
Kamščių kaime sutiktos moterys guodėsi, kad nuo vėjų jėgainių triukšmo nėra kur pasislėpti. Nepadeda net plastikiniai langai. Jos pasakojo, jog žmonės mėginę reikalauti vėjininkų, kad tie jiems sudėtų plastikinius langus ir apsaugotų nuo ūžesio, bet tie atsakę: „O ko mes turime dėti? Dėkitės patys!“ Langus jie susidėjo patys, bet tie menkai tepadeda. Jėgainių sparnai šniokščia visai šalia jų namų, o jų garsas eina kiaurai per sienas.
- Senelį invalidą vasarą išvežėme vežimėliu į gryną orą, tas kiek pabuvo kieme ir pradėjo šaukti: vežkit atgal, atgal į trobą! - pasakojo Genė Ruzgienė. - Aš ir pati nenoriu ilgai būti kieme. Kiti garsiai paleidžia muziką, kad ta bent kiek užgožtų šniokšimą. Užtat naktį, kai visi garsai nutyla, savo atsiimam. Būna, kad per visą naktį miegame tik po kelias valandas.
Žmonės pasakojo, kad ūžesio stiprumas bei įkyrumas priklauso ir nuo vėjo krypties, ir nuo oro. Bet visi tvirtino tą patį: sunkiausia yra naktį. Nemiga užpuolė visus – ir senus, ir jaunus. Tame pragare esąs tik vienas geras dalykas – sumažėjo žiurkių.
Išankstinio nusiteikimo nebuvo
O gal žmonės iš anksto nusiteikė prieš vėjo jėgaines? Tarkim, jie bijo naujovių ir dabar juos erzina pats nematytų gigantų buvimas? O paskui pasklido gandai nuo kaimo į kaimą, atsirado visuotinis priešiškumas... Ar taip negalėjo būti?
- Ne, iš pradžių mes labai džiaugėmės, tai mums atrodė kaip kokia atrakcija, - „Šilalės artojui“ pasakojo R. Lazdauskas. - Aš pats ėjau žiūrėti, kaip kasa šachtas, montuoja pamatus, bokštus. Šitiek betono, metalo, tokia jėga! Vienai kaimynystėje statomai jėgainei netgi daviau sutikimą. Atsilygino ne pinigais – šiek tiek patvarkė kiemą. Iš visų mano pažįstamų žmonių tik mano sūnui visa tai nepatiko. Jis sakė, kad tokie gigantai atrodo nenatūraliai ir gadina peizažą.
Panašiai kalbėjo ir Petras Dedūra, ir kiti sutikti aplinkinių kaimų žmonės. Kai kurie netgi tikėjosi, kad vėjo jėgainės atkreips visų dėmesį į apleistą užkampį, gal net patrauks smalsuolių ir padės kaimo turizmui. Bet atsitiko priešingai.
- Kai paleido tas jėgaines, iš pradžių irgi nesukom galvos, - prisimena R. Lazdauskas. - Po kažkiek laiko, negaliu tiksliai pasakyti – po kiek, gal po mėnesio, gal po dviejų, pradėjau jaustis prasčiau, pabusti naktimis nebeužmigti. Užtat dieną – nuovargis, nesinori dirbti. Maniau – gal kokie pasikeitimai su amžiumi? Juk man nebetoli 60. Bet pakalbėjau su jaunesniais vyrais – ir jiems tas pats. Ir net visai jauniems... O paskui tie keiti dalykai su gyvuliais. Pasidarė sunkiau apsėklinti karves.
- Jeigu malūnas nekenkia gyvuliams, tai ko mano karvė neina arčiau, tarsi jis būtų vielike aptvertas? - klausė O. Mockienė. - Žolės yra, o ji – ne, suka ratu kuo toliau...
Bet ar gali triukšmas šitaip paveikti žmones ir gyvulius? Juk patys sako, kad yra seniai pripratę prie traukinių bildesio, nebegirdi ir mašinų ūžimo plentu. Tai kaip juos gali varyti iš proto ne ką didesnis vėjo jėgainių šniokštimas?
Pasirodo, gali! Kai žmonės pasijuto blogiau, Griežpelkių bendruomenės aktyvistai pradėjo domėtis vėjo jėgainėmis ir sužinojo įdomių dalykų. Pasirodo, kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Anglijoje, jos yra statomos ne arčiau kaip per 3 kilometrus nuo sodybų, o čia – per kelis šimtus metrų nuo gyvenvietės. Visur kitur – daug mažesnės leistino triukšmo normos, nei Lietuvoje. Be to, žmonės abejoja, ar čia buvo teisingai nustatytas triukšmo lygis – esą jis kur kas didesnis, nei rodoma popieriuose.
- Kai triukšmą matavo pačių vėjininkų samdyti tyrėjai, pūtė trijų metrų per sekundę vėjas, - sakė „Šilalės artojui“ Raimondas Stankevičius. - Prie tokio vėjo jėgainės net negamina elektros. Vidutiniai vėjai čia daug stipresni, jie siekia 6 metrus per sekundę. Taigi ir triukšmas realiai didesnis.
O pats pavojingiausias esąs infragarsas – labai žemo dažnio bangos, kurių žmogaus ausis net negirdi. Kaip žmogus nemato gama spindulių, taip negirdi ir infragarso. Jis nieko apie tai net nežino, bet yra patyliukais ardomas. Štai iš kur visuotinė nemiga, depresija ir kiti negalavimai!
Žmonės jaučiasi išduoti
- Mūsų ponams gerai – pardavė žemę, leido statyti jėgaines, o patys čia negyvena. Vienas Pagramantyje, kiti – Tauragėje... Kas jiems darbo dėl mūsų? - sakė V. Petrošius ir juokais pridūrė: - Tik nepainiokit manęs su rajono meru Petrošiumi – aš jam net ne giminė.
Kodėl jis taip šalinasi giminystės su meru? Ir kas tai per užuominos apie „ponus“, kurie pardavė žemę, bet patys gyvena kitur?
Bendruomenės pirmininkė Virginija Stankevičienė „Šilalės artojui“ sakė, kad tai – paini istorija, ji neseniai aprašyta rajono laikraštyje „Tauragės žinios“. Kaip teigiama, atkeltos žemės Gilandviršių jame turėjusi viena Tauragės rajono mero giminaitė, kurią iš jos 2008 metais nusipirko dabartiniai rajono tarybos nariai Arūnas Jancevičius, Arūnas Beišys, tuometinis Seimo narys Vaclovas Karbauskis ir rajono meras Pranas Petrošius. Visi keturi politikai, jau praminti „keturiais komunarais“, nupirktą žemę pardavė „BM Service“ bendrovei, kuri po kelių dienų kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydama leisti pradėti rengti detalųjį planą. Ledai pajudėjo iškart – dar po kelių dienų savivaldybės administracijos direktorius tokį leidimą duoda, įsakyme nurodydamas, kad detaliojo plano tikslas – žemės sklypų padalijimas, pagrindinės tikslinės paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą – inžinerinės paskirties objektų statybą.
Kodėl reikėjo žemę dalyti į keturis sklypus, kodėl bendrovė negalėjo turėti vieno?
Pasirodo, tai labai svarbu:
- Jeigu viename sklype statytų bent dvi vėjo jėgaines, pagal įstatymą turėtų gauti poveikio aplinkai vertinimą, - sakė V. Stankevičienė. - O čia jo išvengta, nes vienas sklypas padalytas į keturis, ir kiekviename suprojektuota po vieną jėgainę. Jos pastatytos, netiriant galimo poveikio nei aplinkai, nei sveikatai.
Bendruomenės nariai pasakoja, kad ir detaliojo plano svarstymas vyko nelabai sąžiningai:
-Taip, savivaldybėje buvo pakabintas planas, jame apskritimais pažymėta, kur stovės vėjo jėgainės, bet namų nebuvo parodyta, - prisimena R. Stankevičius. - Mes klausėme, kur čia namai, ar ne per arti jų, o mums atsakė, kad nieko gal nė nestatys... Dar padavė popieriaus lapą ir parašė pasirašyti, kad dalyvavome svarstyme. Mes pasirašėme. Vėliau sužinojome, kad tokiu būdu mes... sutikę su detaliuoju planu ir jėgainių statybomis. Įsivaizduojate? Darbar dėl to reikalo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
- Ir tie, ir kiti vėjininkai naudojasi kaimo žmonių teisiniu neišprusimu, - sakė bendruomenės pirmininkė. - Iš pradžių mes nė nesupratome, kas vyksta. Jie be jokių ceremonijų kasė per ūkininkų žemes griovius kabeliams, ir tik du žmonės išsireikalavo kompensacijų! Viskas vyko taip greitai, kad daug ko nespėjom suprasti.
Kaimynai linkę padėti
Tauragiškiai jau žino, kad vėjo jėgainės pradėjo dygti ir Šilalės rajone, todėl perspėja nesitikėti iš jų nieko gero ir neleisti, kad jos būtų statomos arti vienkiemių bei gyvenviečių.
- Aš nemanau, kad mums pavyktų sustabdyti šitų jėgainių statybą, - sako R. Lazdauskas. - Būkime realistai. Nors iš jų nebus naudos nei žmonėms, nei valstybei, tik pabrangs elektra, bet ką padarysi. Jeigu valdžia nori ir leidžia, jos bus statomos. Bet tegu stato bent per 3 kilometrus nuo gyvenviečių ir bent per kilometrą nuo vienkiemių. Patikėkite mūsų patirtimi – artima kaimynystė yra baisu.
Ką mūsų žmonės turėtų daryti, jeigu iškiltų grėsmė, kad vėjo jėgainių parkas atsiras kur nors netoli kaimo arba miestelio? Bendruomenės pirmininkė išvardijo keletą patarimų:
- Mes nepatartume pradėti kovą pavieniui. Tai būtų net pavojinga. Kas stato tokius gigantus, tų rankose dideli pinigai, jie daro įtaką valdžiai. Vieną žmogelį užtampys po teismus. Geriau viską daryti bendruomenės vardu. Jeigu kas – atsakysime kaip visuomeninė organizacija. Žodžiu, geriausia steigti bendruomenę. Juk ir mes susibūrėme tik tada, kai prispaudė bėda... Geriausia, kad bendruomenė būtų kuo didesnė, išvengtų kokios vienos partijos poveikio. O po to – imtis savišvietos. Prieš susitinkant su vėjininkais ir valdžia, pirmiau reikėtų surinkti žmones be nieko, viską paaiškinti ramioje aplinkoje, kad tie gudručiai nesusuktų galvų. Labai svarbu nepasirašyti jokių dokumentų, kurių nesuprantate, neduoti jokių sutikimų, jeigu neaiški bent viena smulkmena. Jeigu turite sąžiningą Seimo narį, būtinai pasinaudokite jo pagalba. Jie geriau žino įstatymus, gali greičiau gauti kokį dokumentą ar reikalingos informacijos. Štai mums labai padeda Seimo narys, beje, kilimo kažkur nuo Kaltinėnų, Stasys Šedbaras. Jis mums pažadėjo surengti Seime susitikimą su Aplinkos apsaugos komiteto nariais, ministrais, kitais įtakingais asmenimis. Kartu su mumis galėtų nuvažiuoti ir koks šilališkis, - pasiūlė V. Stankevičienė.
Kiti bendruomenės nariai irgi siūlė pagalbą bei patarė vienytis. Jie priminė klaipėdiškių patirtį: Klaipėdos rajone bendruomenėms pavyko įtikinti valdžią, kad ši įšaldytų vėjo jėgainių detaliųjų planų tvirtinimą iki nebus parengtas specialus vėjo jėgainių plėtros planas. Atsirado vilties, kad pagal šį planą jėgainės nebus pastatytos nei šalia vienkiemių, nei arti gyvenviečių.
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Vėjo jėgainės prie pat Nemuno deltos niekam žalos nedarys?
Pirmas mano klausimas kilo stebint įtartinai urbanistinę suinteresuotų asmenų auditoriją. Jokio pamario vėjų nugairinto senutės veido, jokios dar rausvais skruostais spindinčios ir vaikus auginančios ūkininko žmonos. Tad kreipiausi į pirmininkaujantį paaiškinimo. Kaip galima svarstyti tokį svarbų klausimą visuomenei nedalyvaujant? Viskas pagal įstatymą, paaiškino jis. Įstatymas nenumato, kad visuomenei būtina dalyvauti, neapibrėžia būdų, kaip ją reikia informuoti. Toks įspūdis, kad visuomenė ir liko visuomene - ta pilka, amžinai tylinčia mase.Viskas, ką padarė organizatoriai - iškabino skelbimus seniūnijose. Ir atspausdino mažą skelbimą Šilutės rajono laikraštyje "Pamarys". Skelbime nėra nei žodžio apie vėjo jėgaines. Algirdas Knystautas Na tikrai maloni naujiena nuskambėjo iš PAV (poveikio aplinkai vertinimo) autoriaus dr. Sauliaus Gulbinsko lūpų. Viską kruopščiai ištyrus paaiškėjo, jog vėjo jėgainės nekelia grėsmės nei tarptautinės svarbos paukščių migracijos keliams, nei žmonių sveikatai. Tiesiog šaunu. Ir ko mes tada trenkėmės į tą Šilutę? O štai ko. Juknaičių seniūnijoje liepos 20 dieną vyko projekto "Šilutės vėjo jėgainių parkas" galimos įtakos aplinkai viešas svarstymas. Primenu - už 160 metrų nuo regioninio parko teritorijos ketinama pastatyti 120 (ar daugiau) vėjo jėgainių. PAV ataskaita jau iškepta. Visuomenei ji neprieinama. Rožinėmis spalvomis perspektyvas piešė autorius p. Gulbinskas. Kolegų iš žiniasklaidos teigimu, labai piariškai patobulėjęs po liūdnai pagarsėjusios 2003 metų istorijos ryšium su naftos gręžiniais Kintuose. Šis specialistas - užsakomųjų PAV projektų autorius UAB-ams ir kitoms pelno mūsų gamtinio paveldo sąskaita siekiančioms organizacijoms. Kai reikia parodyti, kad viskas yra puiku, o bus dar puikiau. Kai reikia skubiai rasti skylę įstatyme ir ją panaudoti, kad kelio atgal nebeliktų. Tada šis ponas visada ateina į pagalbą. Ne dykai, suprantama. Į klausimą, kur galima susipažinti su ataskaita, jis klausiamai žvilgtelėjo į sekretorę ir neryžtingai atsakė, kad savaitės pabaigoje rasime ją internetinėje erdvėje. O 10 dienų, kurios skirtos PAV įsigaliojimui ir stebėtinai apibrėžtos įstatymo? Nieko, ramino p. Gulbinskas, mes ne plunksnagraužiai, galima ir vėliau pretenzijas reikšti. Tikite? Aš ne. Visiems suinteresuotiems - liko 9 dienos pareikšti savo nuomonę ar priekaištus. Po to ji bus niekinė. Pirmas mano klausimas kilo stebint įtartinai urbanistinę suinteresuotų asmenų auditoriją. Jokio pamario vėjų nugairinto senutės veido, jokios dar rausvais skruostais spindinčios ir vaikus auginančios ūkininko žmonos. Tad kreipiausi į pirmininkaujantį paaiškinimo. Kaip galima svarstyti tokį svarbų klausimą visuomenei nedalyvaujant? Viskas pagal įstatymą, paaiškino jis. Įstatymas nenumato, kad visuomenei būtina dalyvauti, neapibrėžia būdų, kaip ją reikia informuoti. Toks įspūdis, kad visuomenė ir liko visuomene - ta pilka, amžinai tylinčia mase.Viskas, ką padarė organizatoriai - iškabino skelbimus seniūnijose. Ir atspausdino mažą skelbimą Šilutės rajono laikraštyje "Pamarys". Skelbime nėra nei žodžio apie vėjo jėgaines. Minimas ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Kokios veiklos - galite telkti fantaziją ir spėlioti. Ką tokia informacija (dezinformacija) davė vietos gyventojams? Niekas supratimo neturėjo, kad eiliniame nuobodžiame posėdyje kalba eis apie vėjo jėgaines. Kurios turi įsikurti vos ne jų daržuose. Viskas pagal galiojančius įstatymus - nukirto p. Gulbinskas. O tiksliau, mielieji - pagal dabar galiojantį teisinį vakumą. Spręsti kylančias gamtosaugos problemas turime ES Paukščių ir Buveinių direktyvas. Vėjo jėgainių statymas prieštarauja abiem direktyvom, kurias Lietuva, kaip ES narė, privalo vykdyti. O šit žmonių sveikata šiuo atveju visiškai pamiršta. Įkyri mintis lindo galvon ir per akį, ir per burną, ir per ausį. Juk pasirinktas patogiausias momentas. Teisinio reguliavimo nėra. 2008.09.26 Sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas pasirašė įsakymą, kuriuo nurodė ištirti vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai. Per dvejus metus. Kaip matote, dar ir metai nepraėjo. Bet įsakyme mažomis raidelėmis nurodyta - nestabdant vėjo jėgainių statybos. Ar įmanoma tokia hipokritika? Ar įmanoma tokia jau tiesiog pūvanti korupcija? Judėjimą "Už gamtą" marginalizuoja ir vadina "paukštelių mylėtojais" ar "paukštelių advokatais". Ne visai teisingai, beje, nes taip vadinami "paukšteliai" honorarų nemoka. Pamirškime tai ir grįžkime prie jau visiems svarbių , net stigmatizmuotiems kovotojams už Lietuvos gamtą, reikalų. O sveikatos (!) apsaugos ministras mus paverčia laboratoriniais triušiais. Išvadų nėra, o statyti galima. Čia tas pats, kaip su daugybe Seimo priimamų įstatymų. Jie netobuli, pripažįsta seimūnai. Bet priimkime, o tada jau juos tobulinsime. Ką ir besakyti, "puiki" pozicija. Tokios pačios laikosi ir sveikatos apsaugos ministras. Ir pradžių pastatysime jėgaines, o po to žiūrėsime, kiek žmonių reikės hospitalizuoti. Juk čia visiškas kriminalas. Tik nesant asmeninės valdininkų atsakomybės įstatymo (kurio projektą drauge su viešojo intereso įstatymo projektu valdininkai kruopščiai slepia giliuose stalčiuose) tokie dalykai įmanomi. Juk Čaplikas tikrai neturės pinigų asmeniškai kompensuoti susirgusiųjų gydymo išlaidas. Jei jie aplamai pasveiks. Ką turime? Žmonių sveikatą. Vargu ar koks nors UAB-as viešoje erdvėje išdrįs tai vadinti "žmogelių sveikata". Galvoti galvos, bet viešai nesakys. Juk ne "paukšteliai" gi, kurių saugojimas vartotojams kelia juoką. Palaukit, mielieji, juoksis tas, kas juoksis paskutinis. Tad pirmyn į jau paartas žmonių sveikatos platybes. Teisiniame vakume iki 2010 metų rugsėjo 26 dienos - jūsų asmeninė sveikata. Jūsų, jūsų vaikų ir anūkų. Jei leidžiate (už gal ir gerus pinigėlius) statyti vėjo jėgaines jūsų žemėje. Į jus pirmiausiai ir apeliuojame, kreipiamės. Jūsų sveikata - labai realiame pavojuje. Keletas skaičių. Didelės apimties tyrimai Anglijoje, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje parodė, kad 87 proc. gyventojų pareiškė, jog jų gyvenimo kokybė smarkiai pablogėjo, kai jie atsidūrė jėgainių veiklos zonoje. 68 proc. pradėjo lankytis pas gydytojus dėl įvairiausių sveikatos sutrikimų. Čia ir nemiga, ir neurozės, ir širdies palpitacija, ir neaiškus nerimas, galvos skausmai, svaigulys. O infragarsas? Kurį nenumaldomai skleidžia vėjo jėgainės? Čia jau rimtesni dalykai - širdies, skrandžio, plaučių veiklos sutrikimai. Tai kaip visa tai žinodamas sveikatos apsaugos ministras laimina jėgainių statybą, negavęs galutinių tyrimų rezultatų? Kaip minėjau anksčiau, čia jau kriminalas. Ir labai rimtas. Grįžkime prie "paukštelių". PAV, parengtas p. Gulbinsko, rodo mums, kad jokio blogo poveikio paukščiams nėra ir būti negali. Ar atlikta ekspertizė? Ne, atsako ekspertas. Nes siūlė kai kam tą ekspertizę atlikti dykai. O jie, kad juos kur, nesutiko. Pinigų už darbą Norėjo, nenaudėliai. Tad liko viena - pasirinktinai išrankioti literatūroje esančius duomenis apie Nemuno deltos regioninį parką. Dykai. Sutinkamai su šia stebuklinga "sinteze", visi tarptautinės svarbos paukščių migracijos keliai stebuklingai aplenkia vietas, kuriose stovės jėgainės. Aplenkia, ir tiek. Kaip ir su žmonių sveikata. Toks protą temdantis teisinis nihilizmas Lietuvos gamtosaugoje - ne naujiena. Greičiau tai yra normali priimta praktika, kuri leidžia turtuoliams prichvatizuoti vienintelį dalyką, kuris dar mums liko - gamtą ir žmonių sveikatą. Juk jie patys negyvens šalia jėgainių. Jie gyvens savo pilaitėse, pastatytose saugomose teritorijose, kur vėjo jėgainių "parkų" kurti nevalia. Su šia labai aštria problema kreipsimės į LR prezidentę Dalią Grybauskaitę. Manau, ji negalės likti abejinga visiškai nekontroliuojamai savivalei, vykstančiai pirmiausiai mūsų gamtoje, o dabar jau ir sveikatos apsaugoje.
__________________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________________
Bendruomenės priešinasi stichiškai vėjo jėgainių kaimynystei
08 Vasaris 2011
Antradienį Dovilų etninės kultūros centre susirinko 24 rajono bendruomenių, bendrijų atstovai ir svečiai. Čia vyko konferencija „Vėjo jėgainių plėtra: stichiška situacija – sprendimų galimybės“. Konferencijos dalyviai supažindinti su susidariusia situacija dėl planuojamos masinės vėjo elektrinių statybos Klaipėdos rajone, aptarta dabartinė vėjo elektrinių statybą reglamentuojanti įstatyminė bazė ir galimos tolimesnės tokios vėjo elektrinių plėtros pasekmės rajono gyventojams, kaimo vietovių vystymosi perspektyvoms, pajūrio gamtai, kraštovaizdžiui.
Nevaldomas procesas
Į Dovilų etninės kultūros centrą suvažiavo rajono bendruomenės, bendrijos, dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, keletas Savivaldybės tarybos narių, svečiai iš kitų rajonų. Pranešimą apie vėjo jėgaines, teisinius, ekonominius aspektus ir poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai skaitė iniciatyvinės grupės narys, Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys. Pranešėjas pasidžiaugė rajono valdžia, kurios galėtų pavydėti kiti rajonai: „Rajono Taryba žiūri žmonių interesų, tarnauja gyventojams, palaiko bendruomenių siekius.“
Pasak V. Švanio, vėjo jėgainių plėtra tapo nevaldoma, stichiška, neatsižvelgia į gyventojų interesus. „Į rajoną braunasi triukšmaujantys monstrai, ir nėra jokių teisinių galimybių sustabdyti šio proceso. Pažeidžiamos žmonių teisės, jų gerovė. Kuriami mitai, jog vėjo jėgainės neteršia aplinkos, puošia kraštovaizdį. Vėjo energetika yra nepatikima, visiškai priklausanti nuo vėjo ir jo stiprumo, labai brangiai tiekianti labai menkos vertės energiją bei ypatingai neigiamai veikianti aplinką ir žmonių sveikatą. Kam tai naudinga? Kitose šalyse vėjo jėgainės jau įvardintos kaip ekologinė katastrofa. Nesu visiškas priešininkas, bet tai, kas sakoma, prasilenkia su logika ir teisybe“, – kalbėjo V. Švanys.
Kaime – be ramybės
Skaudžia bendruomenėms tema kalbėjusieji tvirtino, kad kaimynystėje esančios vėjo jėgainės ženkliai pablogino gyvenimo kokybę, neigiamai veikia sveikatą ir gamtą, sumažino nuosavybės vertę: „Kas pirks mūsų žemę, namus, kur mums išsikelti? Tai kaimo naikinimas, Konstitucijos pažeidimas. Žmonės – bandomieji triušiai. Kėlėmės į kaimą ieškodami ramybės, sveikos aplinkos sau ir vaikams. Vėjo jėgainių triukšmas išsiskiria erzinančiu poveikiu. Nuo skleidžiamo garso neapsaugo nė namo sienos. Ar mūsų kas paklausė, ar mums reikia vėjo jėgainių, kiaulių fermų, chemijos gamyklų?“
Susirinkusieji kėlė klausimą, ar Klaipėdos rajonui reikia vėjo jėgainių. Lietuvoje nėra sanitarinių zonų. Vėjo jėgainės, pavyzdžiui, Prancūzijoje, statomos 1500-3000 m atstumu, priklausomai nuo aukščio, Lietuvoje – kur nori.
Pjaulių visuomeninės organizacijos bendruomenės pirmininkas seniūnaitis Artūras Vaupšas ragino visiems vienytis ir perspėjo, jog vėjo jėgainių statyba gali suskaldyti bendruomenes. „Smilgynai ir kaimynai“ bendruomenės pirmininkė Rasa Petrauskienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, jog žmogui priimtinas tik pačio žmogaus arba gamtos garsas. Ji perdavė susirinkusiesiems Seimo narės Agnės Bilotaitės pasiruošimą padėti bei prašymą įtraukti parlamentarę į darbo grupę.
Kaimynų patirtis
Svečias iš Kretingos rajono Kvecių kaimo papasakojo, jog gyvena 600 m atstumu nuo vėjo jėgainės. „50 gyventojų gyvename jėgainių apsuptyje. Kur mums išsikelti? Ir Vaiko teisių tarnybai rašėme, ir tikrintojus kvietėmės, kad su prietaisais išmatuotų, ar nepažeistos leidžiamos normos. Kiek mums nervų kainavo! Statytojai nesako teisybės, radome jau sukaltus kuolus, esą gruntą matuoja. Nusiperka 30-50 arų ir stato. Jiems nereikia užkampių, perka žemės ten, kur jau yra infrastruktūra. Jeigu įsileisite, vargsite“, – perspėjo kretingiškis.
Prie Lėbartų gyvenanti moteris konferencijoje papasakojo, jog pamatęs žemėje sukaltus kuoliukus, jos sūnus pasistatė palapinę ir saugoja, kad neprasidėtų statybos: „Pasiūlė už žemę 1000 litų. Pasakiau, kad aš tiek jiems sumokėsiu, kad atstotų.“
Pasisakiusieji įsitikinę, jog vėjo jėgainių statyba – neteisėtas jų žemės užgrobimas. „Savo žemėje norėdami pasistatyti namą ar ją parduoti, turėsite vėjo jėgainės statytojų leidimą gauti“, – susirūpinimą išreiškė konferencijos dalyviai. Tauragiškiai ragino būti aktyviems, lankytis susirinkimuose, reikalauti poveikio aplinkai vertinimo, tikrinti, kontroliuoti plano rengėjus: „Mums padėjo gaisrininkai, parašė raštus, kad privalomas vertinimas. Bendruomenei už tyrimus mokėti labai brangu. Niekas nesako, kiek dar bus pastatyta vėjo jėgainių.“
Maciuičių ir Kalniškės bendruomenės narys Romas Petkevičius patikino, jog jie ne prieš vėjo jėgaines, o už didesnius atstumus. Konferencijos dalyviai kalbėjo, jog bendruomenės turi jungtis ir kartu spręsti problemą.
Įstatymų spragos
Konferencijoje buvo apsvarstyta situacija, atsiradusi dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų ir ruošiamų teisės aktų, naudingų tik siaurai verslo grupei, įteisinančių stichišką vėjo elektrinių statybą. Planų rengėjai, anot kalbėjusiųjų, rado spragų, kaip apeiti įstatymus.
„Pramonines iki 250 kW vėjo jėgaines leidžiama statyti be detaliųjų planų, be poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo, be jokių apribojimų, be derinimo su gyventojais, jeigu atstumas neviršija 1,5 vėjo jėgainės aukščio. Tokios vėjo elektrinės yra 55-80 m aukščio monstrai. Jos gali būti statomos bet kur kaimo vietovėje, net miesteliuose. Jos kelių kilometrų spinduliu skleidžia stiprų, nuolatinį, pulsuojantį, ypatingai žmones erzinantį ir sveikatą neigiamai veikiantį žemų dažnių triukšmą bei infragarsą, sugriauna šalia vėjo elektrinių gyvenančių žmonių gyvenimus. Tai nėra prasimanymai, tą patvirtina gausūs kompetentingų mokslininkų tyrimai, tai gali patvirtinti ir Lietuvos gyventojai, kurie jau kenčia vėjo elektrinių kaimynystę ir teismuose gina savo teises“, – kalbėjo Gedminų bendruomenės pirmininkas.
Priims sprendimą
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas 50 m atstumą vėjo jėgainės nuo gyvenamojo namo pavadino absurdišku: „Nėra normatyvinės bazės, šiuo metu galiojančių teisės aktų. Mūsų rajone vėjo jėgainių perspektyvos nematau. Sudaryta komisija, į kurią įtraukta daug bendruomenės atstovų, surengti apklausą dėl vėjo jėgainių. Konferencijos dalyviai taip pat gali pateikti siūlymą, kad vėjo energetika Klaipėdos rajone negalima, kol nėra reglamentuojančių aktų.“
Rezoliucijoje įtrauktas papildomas reikalavimo punktas: „Reikalaujame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą priimti neigiamą sprendimą dėl vėjo elektrinių statybos galimybių Klaipėdos rajone, kol nebus priimti reikalingi ją reglamentuojantys įstatyminiai aktai, pagrįstos, žmones bei gamtą nuo neigiamo poveikio apsaugančios, sanitarinės apsaugos zonos ir higienos normos.“
Konferencija vienbalsiai priėmė rezoliuciją ir kreipėsi į LR Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę su reikalavimais pataisyti galimai LR Konstituciją ir žmogaus teises pažeidžiančius Teritorijų planavimo įstatymo punktus; ištirti galimą korupciją tokių įstatymų priėmimo procese; sustabdyti Pajūrio gamtą, kaimą ir jo perspektyvas naikinančią vėjo elektrinių plėtrą Klaipėdos rajone; nustatyti pagrįstas, žmonių sveikatą nuo neigiamo triukšmo poveikio apsaugančias higienos normas bei sanitarines apsaugos zonas.
Vida VALAITYTĖ
Šaltinis: Klaipėdos rajono laikraštis “Banga"
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Prieš grandiozinius užmojus pakinkyti vėją – Tauragės rajono gyventojų skundų lavina
Tauragės rajonas laikomas vienu vėjingiausių šalyje, todėl aukso gyslą čia užčiuopę verslininkai siekia įkinkyti gamtos jėgą į sparčiai statomas vėjo jėgaines. Pavasarį Griežpelkių kaime UAB „Energogrupė“ paleido dešimt 2,3 MW galingumo vėjo jėgainių, jau kitų metų balandžio mėnesį UAB „Vėjo vatas“ numatęs tame pačiame ir aplinkiniuose kaimuose pradėti statyti dar 12 tokio paties galingumo vėjo jėgainių.
Tam gauti visi leidimai, bet Griežpelkių gyventojai susizgribo, kad jau nuo veikiančių jėgainių šlyja jų sveikata, kenčia gyvuliai ir pasiruošę gultis kryžiumi, kad kaime būtų sustabdyta vėjo jėgainių parko plėtra.
Šūsnis skundų
Apie numatomas kaime statyti UAB „Vėjo vatas“ vėjo jėgaines Kęstutis Valčiukas ir jo žmona Ana sužinojo atsitiktinai ant medžio radę iškabintą skelbimą, kuriame rašoma, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą –toks vertinimas UAB „Vėjo vatas“ planuojamoms statyboms neprivalomas.
Valčiukai, besiverčiantys kaimo turizmu, piktinasi, kad skelbimas nebuvo paskelbtas vietinėje žiniasklaidoje, o buvo tiesiog pakabintas ant pakelės medžio.
Dabar verslininko sodybą nuo artimiausios vėjo jėgainės skiria maždaug puskilometris, bet, verslininkas nuogąstauja, kad jo sodyba netrukus atsidurs vėjo jėgainių apsuptyje. K. Valčiukas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, sako pasiruošęs kryžiaus žygiui prieš naujų vėjo jėgainių plėtrą.
Jo iniciatyva, į susirinkimą dėl naujų jėgainių statybos buvo sukviesti Griežpelkių kaimo gyventojai, atvyko Tauragės rajono Tarybos narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ rajono skyriaus pirmininkas Sigitas Kancevyčius, Seimo narys „tvarkietis“ Kęstas Komskis.
Gyventojų įgaliotas, K. Valčiukas į redakciją atnešė krūvą Griežpelkių gyventojų pasirašytų nusiskundimų dėl vėjo jėgainių poveikio.
„Tvarkiečių“ vadai, užsiminę, kad žmonių interesus lengviau ginti, jeigu jie yra partijos nariai, iškart buvo išgirsti –kaimiečiai parašė ir pareiškimus stoti į partiją „Tvarka ir teisingumas“.
Gyvenimas tapo neįmanomas?
Valčiukai rašo, kad dėl jėgainių keliamo triukšmo nakvynės paslaugas jų kaimo turizmo sodyboje užsisakę asmenys negali atsidaryti langų, galimus klientus neigiamai nuteikia vėjo jėgainių kaimynystė ir jie atsisako paslaugų. Anot Valčiukų, net aviganiai šunys dėl nuolatinio žemo dažnio dūzgimo tūno savo būdose.
„Verslą kūrėmė puspenktų metų, jeigu aplink iškils dar aštuonios vėjo jėgainės, mūsų verslas bus praktiškai sužlugdytas. Nepriklausomų turto ekspertų mūsų sodyba buvo įvertinta 380 tūkstančiais litų, bet dabar dėl jėgainių kaimynystės jos negalėtume niekam parduoti,“-rašo Kęstutis ir Ana Valčiukai.
Griežpelkių II-ame kaime gyvenanti ūkininkė Zita Ugintienė skundžiasi, kad pastačius vėjo jėgaines, „gyvenimas tapo neįmanomas“.
-Pradėjau jausti nuolatinį stresą, galvos skausmą, mažametės anūkės neramiai miega naktimis, atsirado mobilaus ryšio ir televizijos ryšio trukdžiai. Jaučiamas neigiamas poveikis ir gyvuliams-karvės ėmė duoti mažiau pieno. Prašome ištirti vėjo jėgainių poveikį sveikatai, prieštaraujame dėl naujų jėgainių statybos,-sakė Z. Ugintienė.
Vėjo jėgainių triukšmu, padidėjusiu nerimu ir galvos, širdies skausmais skundžiasi ir kiti Griežpelkių gyventojai: Bronė ir Antanas Ščeliai ,Birutė Skridulienė, Judita Bobytė. Zofija Saročkienė teigia, kad dėl jėgainių skleidžiamų žemo dažnio virpesių bitės tapo labai piktos Iki šiol Griežpelių gyventojai viešai nesiskundė dėl jau veikiančių jėgainių veiklos ir poveikio aplinkai –atvirkščiai: kai kurie gyventojai, pardavę savo žemės sklypus vėjo jėgaines stačiusiai bendrovei, gerokai pasipelnė, kitai juos jai brangiai nuomoja. Pavyzdžiui, Remigijus Saročka pagal sutartį su UAB „Energogrupė“ už žemės nuomą kas mėnesį turėtų gauti po 690 litų.
Nevėlu apskųsti
Griežpelkių gyventojus piktina, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neatsiklausė gyventojų nuomonės ir lengva ranka pasirašė aplinkos vertinimo išvadą: „UAB „Vėjo vatas“ planuojamai ūkinei veiklai –vėjo jėgainių statybai Nemeilų, Kamščių, Žilučių, Griežpelkių II kaimuose poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.“
Departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjos pavaduotojas Vidas Balionis sakė, kad tokios išvados buvo pasirašytos, nes jėgainės statomos ne regioniniame parke, ne prie gyvenvietės, be to, anot jo, vadovaujantis daugiausiai užsienio šalių praktika, vėjo jėgainės laikomos labai ekologiškomis.
Anot jo, departamento išvadas dar nevėlu apskųsti.
Žmones „apvyniojo“ aplink pirštą?
Seimo narys, buvęs Pagėgių meras Kęstas Komskis dalyvavęs gyventojų susirinkime, mano, kad žmonės buvo apgauti.
-Akivaizdu, kad jie neturi jokios informacijos apie jėgaines, jų statytojus, plėtros planus. Kai buvo daromi jėgainių detalieji žemės sklypų planai, gyventojai, neišsiaiškinę, kiek, kokio galingumo vėjo jėgainių bus statoma, koks bus jų poveikis aplinkai, pasirašė ant pateiktų popierių. Vėjo jėgainių statytojai Lietuvoje sėkmingai naudojasi įstatymų spragomis: vėjo jėgainių statybą ir veiklą reguliuosiantis įstatymo projektas dar dūla Seimo stalčiuose, o esantis Statybų įstatymas, kuriuo kol kas vadovaujamasi ir statant vėjo jėgaines, aiškiai nenumato, koks turėtų būti mažiausias tokios jėgainės atstumas iki artimiausių gyventojų. Kiek domėjausi, Europos Sąjungos teisė numato, kad minimalus atstumas nuo gyventojų iki vėjo jėgainės būtų ne mažesnis kaip trys šimtai metrų. Lietuvoje galbūt turėtų dar griežtesni reikalavimai, nes daugumos Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių pagrindiniai elementai –generatorius ir reduktorius –dažniausiai yra Rusijos gamybos-triukšmingesni,-sakė K. Komskis.
Jo žiniomis, tik Klaipėdos Universitetas yra atlikęs šalyje dirbančių vėjo jėgainių triukšmo matavimus, bet jie pasirodė esą gerokai mažesni negu triukšmo lygis, sukeltas dešimt metrų nuo namo keliu pravažiuojančios mašinos.
Seimo narys Tauragės rajono savivaldybę, išdavusią sąlygas rengti detalųjį žemės sklypo planą, kaltina neprincipingumu:
-Pirmiausia savivaldybės architektė turėjo numatyti didesnį būsimų vėjo jėgainių atstumą iki gyventojų sodybų, paprašyti žinybų poveikio aplinkai įvertinimo, pagaliau pakalbėti su vietos žmonėmis. To neįvyko,-sakė K. Komskis.
Į vėjo jėgaines investavo 200 milijonų litų
Vėjo jėgaines Griežpelkiuose ir aplinkiniuose kaimuose ketinančios statyti UAB „Vėjo vatas“ generalinis direktorius Egidijus Simutis sakė, kad jėgainių statyba bus pradėta kitų metų balandžio mėnesį ir ją numatyta baigti 2011-ųjų metų rugsėjį.
Anot jo, iškils 12 naujų vėjo jėgainių –į vėjo jėgainių plėtrą šalyje bendrovė investavo 200 milijonus litų.
-Tauragė dėl savo unikalių gamtinių sąlygų yra vienas labiausiai vėjingiausių rajonų. Vėjo jėgainės –perspektyvi elektros energijos šaka. Paskaičiavome, kad mūsų investicijos turėtų atsipirkti per 14 metų,-sakė bendrovės direktorius.
Anot jo, bendrovės planuojamai veiklai aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas, nes jėgainės iškils toliau nuo didesnių gyvenviečių, paukščių migracijos trasų, šalia statybviečių nėra valstybės saugomų gamtos teritorijų.
E.Simutis vietos gyventojų pasipylusius skundus vadina bandymu pasipelnyti: „Visame pasaulyje plačiai žinoma, kad vėjo jėgainės –labai ekologiškos. Atlikta daugybė tyrimų ir nenustatyta jokios aplinkai žalos. Triukšmo tyrimus atliko ir Klaipėdos Universitetas Kretingos rajone esančių vėjo jėgainių parke, bet nenustatė jokių nukrypimų nuo normos. Iš kitų šalies bendrovių, stačiusių vėjo jėgaines, buvome girdėję, kad vietos gyventojai siekia pasipinigauti bendrovių sąskaita neva dėl sutrikdytos sveikatos, bet jie teismuose nieko neįrodė.
Todėl, numatydami tokius atvejus, iš anksto apsidraudėme: gavome vietos gyventojų notaro patvirtintus pritarimus tokioms statyboms, statysime jėgaines ant savo nuosavybės. O dėl tariamų nusiskundimų dėl sveikatos sutrikdymo, ir aš galiu teigti, kad man galvą skauda dėl Ignalinos atominės elektrinės, bet ar kas nors manimi tikės?-retoriškai klausė UAB „Vėjo vatas“ ir jėgaines planuojančios UAB „Vėjo gūsis“ direktorius.
Įsipareigojimai Europos Sąjungai
Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2010 metų padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių iki 7 procentų. Vyriausybė prioritetine nustatė vėjo energetiką ir patvirtinta tvarka nurodė kiek MW vėjo jėgainių turi būti įdiegta kasmet iki 2009-ųjų pabaigos. Šiuo metu elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių sudaro apie 3 proc., o daugiausiai - hidroelektrinėse gaminama elektros energija. Vėjo energijos gamybos daliai užtikrinti reikia pastatyti iki 200 MW galios elektrinių.
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
Bendruomenės atkaklumas pristabdė vėjo jėgainių plėtrą
Praėjusį penktadienį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente suinteresuotos institucijos, gyventojai ir vėjo jėgainių statytojų atstovai svarstė, ar statant vėjo jėgaines reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Įvertinus pateiktus dokumentus, išklausius suinteresuotus asmenis, Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas pakeitė ankstesnę nuomonę, dabar vėjo jėgainių statytojams – UAB „LAE Group“ ši procedūra bus privaloma.
Susitikime su aplinkosaugininkais dalyvavo Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovas Vincentas Paulauskas, rajono vyriausioji architektė Šarūnė Beitaitė, Kęsčių bendruomenės „Elbenta“ pirmininkė Laimutė Sugintienė, aerodromo Girininkuose savininkas Kostas Bastakys, Griežpelkių kaimo atstovas Kęstas Valčiukas ir UAB „LAE Group“ vadybininkas Aidas Antanaitis.
Dėl vėjo jėgainių neigiamos įtakos vietiniams gyventojams bendruomenė „Elbenta“ susirūpino vos įsikūrusi. Gruodį raštu kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, tačiau gavo atsakymą, kad UAB „LAE Group“ planuojamos ūkinės veiklos – vėjo jėgainių statybos 34 žemės sklypuose Aukšvilkių, Lauksargių, Šakių, Girininkų ir Kregždėnų kaimuose poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Kęsčių bendruomenė „Elbenta“ Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė motyvuotus pasiūlymus. Tai vos ne mokslinis darbas – cituojamos Pasaulio sveikatos organizacijos atliktų mokslinių tyrimų išvados apie neigiamą vėjo jėgainių poveikį keleto kilometrų spinduliu: apie 80 procentų gyventojų, gyvenančių netoli vėjo jėgainių, kamuoja chroniška nemiga, nuolatinis nuovargis, daugumai pasireiškia nerimas, galvos skausmai, migrena, nervingumas, depresija, klausos sutrikimai. Žmonėms vystosi psichologinė alergija vėjo jėgainių vaizdui ir garsui.
Kreipimesi rašoma, kad Aplinkos apsaugos departamento atrankos išvadoje neskaičiuojama vėjų jėgainių suminė galia ir neįvertinamas bendrai sudedamas jėgainių triukšmas. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovo pasirinkta norma beveik 40 kartų viršija Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą normatyvinį garso stiprumą, kurį viršijus prasideda patologiniai žmogaus sveikatos sutrikimai.
Pateikiamos įvairių šalių mokslininkų išvados apie negirdimo infragarso, skleidžiamo vėjo jėgainių, ypač neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Portugalų mokslininkai nustatė, kad keletą pirmųjų metų žmogus jaučia silpnumą, nervingumą, dažnai serga lengvomis infekcinėmis ligomis, vėliau simptomai gilėja, kol galiausiai prasideda negrįžtami organiniai pokyčiai, psichozės, migrenos, stiprūs sąnarių skausmai, kraujotakos, širdies darbo sutrikimai.
Kęsčių bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Vladas Liekis sakė, kad „Elbentos“ pateiktos motyvuotos išvados ir susitikimo dalyvių išsakytos mintys įtikino aplinkosaugininkus – buvo priimtas sprendimas, kuriuo UAB „LAE Group“ prieš aplinkiniuose kaimuose statydama vėjo jėgaines privalo atlikti jų poveikio aplinkai vertinimą.
– Bendrovė šiam tikslui turės samdyti sertifikuotą instituciją, šį darbą apmokėti savo lėšomis, su tyrimo rezultatais supažindinti gyventojus. Norime, kad gyventojai žinotų tiesą, galvotų, ką daro pasirašydami žemės nuomos sutartis vėjo jėgainėms statyti. Statybų mastas labai didelis. Kol kas kalbama apie aštuoniolika vėjo jėgainių, o išnuomota ar nupirkta apie 120 sklypų, – sakė V.Liekis.
Sausį Kęsčiuose vyko triukšmingas susirinkimas. Per pustrečio šimto gyventojų pasirašė kreipimąsi į įvairias institucijas, kartu ir į Aplinkos ministeriją. Kreipimesi nurodoma, kad Lietuvoje statant vėjo jėgaines nėra nustatytų specialiųjų apsaugos zonų, o visuomenės sveikatos centrų specialistai neturi prietaisų ir metodų ištirti jų poveikio žmonėms. Prašyta, kad statant vėjo jėgaines minėtose vietovėse poveikio aplinkai vertinimas būtų privalomas.
Jovita STRIKAITIENĖ
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
Pasitarimo Seime metu klaipėdiečiai liko iškoneveikti
2011-11-04 LR Seime vyko pasitarimas dėl vėjo jėgainių žalos Lietuvai ir žmonių sveikatai. Klaipėdos regiono gyventojai kreipėsi į seimo narį Stasį Šedbarą dėl susitikimo seime su atsakingų ministerijų atstovais, pažadas buvo ištęsėtas, pasitarimą suorganizavo seimo nario Stasio Šedbaro padėjėjas Kristijonas Paliutis.
Klaipėdos regiono gyventojai įžvelgia grėsmę Lietuvai ir jos gyventojams. Vėjo jėgainės yra pavojingos ekologijai, žmonių sveikatai ir brangina elektros kainą. Pasitarime buvo bandoma užduoti keletą svarbių Lietuvai klausimų dėl vėjo jėgainių, pavyzdžiui, kokia naudą duoda Lietuvai vėjo jėgainės? Atsakymų visuomenininkai negavo.
Pasitarime Seimo nariai ir jų patarėjai gyventojus užgauliojo, išvadino teroristais, pseudo-žinovais, mitinguotojais ir keletą kartų buvo pasiūlyta palikti Seimo posėdžių salę. Po susirinkimo Seime gyventojai apsilankė LR Prezidentūroje, išsakę problemas prezidentūros darbuotojams gyventojai buvo maloniai nustebinti. Prezidentūros darbuotojai pažadėjo artimiausiu metu suorganizuoti susitikimą su atsakingų ministerijų ministrais ir iš esmės aptarti šią susiklosčiusią situaciją.
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
Kyla nepasitenkinimas esamomis ir statomomis vėjo jėgainėmis
2011-10-28 | Saulius SODONIS
Besisukantys vėjo jėgainių sparnai iš tiesų smarkiai ošia. Jau buvo rašyta, kad Lumpėnų bendruomenei didelį rūpestį kelia planuojamas statyti vėjo jėgainių parkas šios seniūnijos teritorijoje. Savo nepasitenkinimą lumpėniškiai išsakė Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo atskaitos svarstyme rugpjūčio mėnesį. Nuogąstavimus jie taip pat išsakė Lumpėnuose apsilankiusiems politikams, Seimo nariams, suradę bendraminčių drauge parengė kreipimąsi dėl pažeidžiamų savo teisių, kurį adresavo Lietuvos Respublikos Prezidentei D.Grybauskaitei, Seimui, jo komitetams, LR Vyriausybei, suinteresuotoms ministerijoms, savivaldybių vadovams.
Bendruomenės vienijasi
Rugpjūčio mėnesį Lumpėnuose vykusiame Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo atskaitos svarstymo metu dalyvavo kaimyninio Tauragės r. Griežpelkių kaimo bendruomenės atstovai. Jie ne tik atvyko palaikyti lumpėniškių, bet ir papasakojo, kaip jau gyvena turėdami šalia besisukančias vėjo jėgaines. Išsakyti įspūdžiai buvo ne vėjo jėgainių statytojų naudai. Netoli šių įrenginių gyvenantys žmonės sakė, kad, nežiūrint statytojų ir projektuotojų patikinimų, jog gyvenimo sąlygos nepablogės, yra padidėjęs triukšmas, šešėliavimas (mirgėjimas dėl besisukančių jėgainės sparnų), atsiradusios sveikatos problemos bei kiti, anot kalbėtųjų, nuo šių įrenginių veikimo prasidėję negerumai.
Matyt, todėl ir kilo mintis vienytis, jog bendromis jėgomis būtų lengviau rasti teisinių, moralinių bei kitokių argumentų, kad tokios vėjo jėgainės šalia gyvenviečių ar pavienių sodybų neturėtų nebūtų statomos. Jau minėtą bendrą kreipimąsi spalio 12 dieną pasirašė Tauragės rajono Griežpelkių, Lauksargių, Kęsčių ,,Elbentos“, Pagėgių, Lumpėnų, Klaipėdos rajono Ežaičių, Gedminų bendruomenių pirmininkai. Prie jų jungiasi ir Šilutės rajono Vilkyčių bendruomenė.
Pagrindiniai reikalavimai
Kreipimesi išsakyti reikalavimai, kurie turėtų lemti, dėl kokių priežasčių turėtų būti nestatomos vėjo jėgainės. Siūloma paskelbti moratoriumą vėjo energetikos plėtrai, sustabdyti visų vėjo elektrinių statybą, kol nebus įvertintas poveikis šalies ekonomikai, energetikai, aplinkai. Be to, siūloma, kuo skubiau pataisyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir kitus su juo susijusius teisės aktus. Kreipimosi rengėjų nuomone, energijos gamybos prioritetu turėtų būti biokuras – medienos atliekos bei šiaudai, kurių Lietuvoje yra pakankamai.
Taip pat siūloma atšaukti esamas bei įteisinti naujas žmonių sveikatai nuo neigiamo poveikio apsaugančias triukšmo normas. Kreipimesi sakoma, kad vėjo jėgainės statomos „ramiose, tyliose kaimo teritorijose, su labai žemu apie 20-30 dB ir dar žemesniu triukšmo lygiu, todėl 45dBA leidžiamas nakties triukšmas, šimtą ir daugiau kartų viršijantis foninį, yra visiškai nepriimtinas“. „Be to vėjo jėgainių skleidžiamo triukšmo spektre vyrauja erzinantys žemi dažniai ir infragarsas, todėl taikant, kaip numatyta „A“ triukšmo matavimo metodą, yra neįvertinami didžiausią poveikį turintys žemi dažniai“. Todėl siūloma pritaikyti Prancūzijos, Australijos, Švedijos ir kitų valstybių patirtį, atsižvelgiant į nakties triukšmo ribą. O taip pat įvedant žemų dažnių pataisą.
Nustatant sanitarines apsaugos zonas vėjo jėgainėms, taikyti Anglijos patirtį, kai nustatomas ne mažesnis nei 3 km atstumas nuo vėjo jėgainės iki gyvenamo namo.
O taip pat siūloma pritaikyti pažangią kitų šalių patirtį, įpareigoti vėjo jėgaines statančius fizinius ar juridinius asmenis, pilnai kompensuoti „aplinkinių žemių savininkams ir gyventojams visus turto nuvertėjimo nuostolius dėl vizualinės, laukfizinės, elektromagnetinės taršos atsiradusios pastačius vėjo elektrines“.
Šio kreipimosi autoriai tikisi, kad valstybė, dažnai esant netobuliems įstatymams, nepaliks jų vienų prieš vėjų jėgainių statytojų norą kuo daugiau jų pastatyti, neatsižvelgiant į šalia gyvenančių žmonių gyvenimo būdą, krašto tradicijas nei nuomonę.
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
Klaipėdos rajono gyventojai dėl vėjo jėgainių kreipėsi į prezidentę
Pirmadienį Doviluose įvyko Klaipėdos rajono bendruomenių konferencija dėl šiuo metu vykdomos vėjo energetikos plėtros keliamos grėsmės prigimtinėms žmogaus teisėms, valstybės ir visuomenės interesams, valstybės saugumui.
Joje dalyvavo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Tarybos nariai, svečiai iš kitų Vakarų Lietuvos rajonų.
Konferencijoje buvo apsvarstyta situacija, atsiradusi dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų ir ruošiamų teisės aktų, naudingų tik siaurai verslo grupei, įteisinančių stichišką vėjo elektrinių statybą. Be detaliųjų planų, be poveikio aplinkai ir sveikatai
vertinimo, be derinimo su gyventojais bet kur kaimo vietovėje, net miesteliuose dabar leidžiama statyti aukštus pramoninius monstrus, kelių kilometrų spinduliu skleidžiančius stiprų, nuolatinį, pulsuojantį, ypatingai žmones erzinantį ir sveikatą neigiamai veikiantį žemų dažnių triukšmą bei infragarsą, sugriaunantį šalia vėjo elektrinių gyvenančių žmonių gyvenimus.Buvo konstatuota, kad Vyriausybės vykdoma energetikos politika, koncentruojantis tik į vėjo energetiką, neatitinka ir net prieštarauja Nacionalinės energetikos strategijos uždaviniams: “užtikrinti patikimą energijos tiekimą, mažiausiomis sąnaudomis, minimalia aplinkos tarša”.
„Vėjo energetika yra nepatikima, visiškai priklausanti nuo vėjo ir jo stiprumo, labai brangiai tiekianti labai menkos vertės energiją bei ypatingai neigiamai veikianti aplinką ir žmonių sveikatą. Visa tai yra didžiulė našta visuomenei, valstybei, verslui. Dėl šių priežasčių būtų tikslinga plačiau panaudoti tokius atsinaujinančios energijos šaltinius, kurie atitinka Nacionalinę energetikos strategiją bei nepažeidžiančius darnaus vystymo principų. Tokie šaltiniai yra geoterminė energija, kurios ištekliai vakarų Lietuvoje yra didžiuliai bei biokuras.“, - teigė konferencijos dalyviai
Konferencija vienbalsiai priėmė rezoliuciją ir kreipėsi į LR Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę su reikalavimais pataisyti galimai LR Konstituciją ir žmogaus teises pažeidžiančius Teritorijų planavimo įstatymo punktus; ištirti galimą korupciją tokių įstatymų priėmimo procese; sustabdyti pajūrio gamtą, kaimą ir jo perspektyvas naikinančią vėjo elektrinių plėtrą Klaipėdos rajone; nustatyti pagrįstas, žmonių sveikatą nuo neigiamo triukšmo poveikio apsaugančias higienos normas bei sanitarines apsaugos zonas.
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
Prieš vėjo jėgaines sukilo ir Vilkyčių bendruomenė
„Vėjo jėgainės yra ekologiškos, gamina „švarią“ energiją, neišskirdamos į aplinką kenksmingų medžiagų“, - žiniasklaidoje skelbia tokių jėgainių statytojai. Tačiau ar tik tokie trūkumai yra iš tikrųjų, ar tokia „švari” ir „saugi” ta aplinka, ar ji nekenkia žmonių sveikatai, ar teisėtai pradėta vėjo jėgainių parko statyba šalia Vilkyčių, bandė išsiaiškinti susirinkusi šio kaimo bendruomenė.
O pakalbėti tikrai buvo apie ką – jėgainių statybos dokumentacijoje, vilkytiškių nuomone, - daugybė klaidinančios informacijos, įvairiausių teisės pažeidimų...
Į susitikimą atvyko Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos valdybos narys, direktorius Romualdas Patalavičius ir šios asociacijos valdybos narys Tadas Navickas, dalyvavo Saugų seniūnė Anastazija Oželytė. Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, nors buvo pažadėjęs, susitikime nepasirodė. Taip pat dalyvavo svečių iš Klaipėdos rajono kaimų bendruomenių.
Nebe gyvenimas, o pragaras... Tarp statytojų ir bendruomenės vyko aštrios diskusijos, buvo pateikta daug klausimų ir nurodyta nemažai pažeidimų dėl poveikio aplinkai vertinimo, jo neatitikimo realybei ir galiojantiems įstatymams bei konstitucinei žmogaus teisei - gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje.
Klaipėdos r. Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys pažymėjo, kad vėjo jėgainių skleidžiamas žmogaus ausiai negirdimas infragarsas, turintis didžiausią neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, sklinda dešimtis kilometrų. Pasak V.Švanio, moksliniuose tyrimuose, atliktuose kitose šalyse, rezultatai vienareikšmiškai yra siaubingi - net gyvenantiesiems kelių kilometrų spinduliu nuo jėgainės itin pablogėja gyvenimo kokybė. Absoliuti dauguma tyrimuose dalyvavusiųjų skundžiasi pablogėjusia sveikata dėl jėgainės poveikio. Apie 80 proc. tokių asmenų kamuoja chroniška nemiga, nuolatinis nuovargis. Daugumai pasireiškia nerimas, galvos skausmai, migrenos, nervingumas, depresijos, nuolatinis zvimbesys ausyse, klausos sutrikimai. Vystosi psichologinė alergija jėgainių vaizdui, garsui. Jie vengia išeiti į lauką, apleidžia savo daržus, sodus, ūkį, progai pasitaikius stengiasi ištrūkti į svečius, kad pailsėtų, išsimiegotų. Masiškai norėtų palikti ir palieka savo gyvenamąsias vietas. Problema, kad sunku kur nors pabėgti, nes neįmanoma net už menką kainą parduoti savo nuosavybės - namų, žemės. Žodžiu - pragaras, o nebe gyvenimas yra ten.
Tai patvirtino ir į Vilkyčius atvykę Mockių kaimo, kur nesenai pastatytos šešios vėjo jėgainės, gyventojai. Jie nebegali naktimis užmigti, arba užmigę pabunda nuo įkyraus jėgainių rotorių zyzimo ir virpesių, nuo kurių naktimis neįmanoma niekur namuose pasislėpti – jie lenda visur per namo mūro sienas ir dar labiau sustiprėja.
Ieškinyje teismui – net 15 pažeidimų Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“, atstovaudamas gyventojų viešuosius interesus, jau yra kreipęsis į visas svarbiausias Lietuvos institucijas - Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, LR Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas bei kitas institucijas su prašymu apginti gyventojų viešajį interesą. Bendruomenė š. m. rugsėjo 22-ąją Šilutės rajono apylinkės teismui įteikė ieškinį dėl vėjo jėgainių statybos teisėtumo ir statybos padarinių šalinimo.
Šio ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas yra toks, kad bendruomenės turimais preliminariais ir netiksliais duomenimis (kadangi Savivaldybė neteikia duomenų), Šilutės r. savivaldybės taryba 2007-ųjų vasario 19-osios sprendimu nutarė pritarti 40 megavatų vėjo jėgainių parko Saugų seniūnijos Čiūtelių, Lankupių ir Grumblių kaimuose detaliojo plano rengimui. Todėl pavedė Savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį pagal aprašo nuostatas su žemės sklypų valdytojais ar naudotojais.
Bet kažkodėl buvo pasielgta kitaip. Tuometis Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis tų pačių metų balandžio 6-ąją planavimo organizavimo ir apmokėjimo sutartį sudarė ne su žemės sklypų valdytojais ar naudotojais, bet su... detaliojo plano rengimo mokėtoja UAB „Naujoji energija“. Pagal šią sutartį jokios planavimo organizatoriaus teisės nebuvo perduotos, nes planavimo organizatoriumi liko Savivaldybės administracijos direktorius.
Savivaldybės taryba detalųjį planą patvirtino 2008 m. liepos 17-ąją. Patvirtinus šį planą bendrovei „Naujoji energija“ buvo išduotas statybos leidimas ir pradėti statybos darbai. Ieškinyje teismui teigiama, kad galingo jėgainių parko statyba neigiamai palietė Vilkyčių bendruomenės, jos narių, vietos ir aplinkinių kaimų gyventojų interesus.
Ieškinyje rašoma: „Daugelis vietos gyventojų net nebuvo informuoti apie tokio galingo vėjo jėgainių parko planavimą, apie jį sužinojo tik kai buvo pradėta tiesti kelius ir ruošti aikšteles jėgainių statybai. Rengiant detalųjį planą, mūsų nuomone, buvo padaryta nemažai teisės aktų pažeidimų, todėl detalusis planas negalėjo būti tvirtinamas, negalėjo būti išduotas statybos leidimas. Manome, kad buvo padaryti ir gyventojų teisių pažeidimai, todėl esame priversti kreiptis į teismą ir ginti visos bendruomenės ir vietos gyventojų interesus“.
Į teismą kreiptasi ne be reikalo. Vilkyčių bendruomenės manymu, atsakovai – Šilutės r. savivaldybės administracija ir UAB „Naujoji energija“ – dėl tų vėjo jėgainių padarė 15 įvairių teisės pažeidimų.
Sklypų savininkų - 84! Kur jie? Akcentuotina tai, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte planavimo organizatoriumi įvardinta taip Savivaldybės administracija. Detaliojo plano ribose yra paminėti 84 sklypų savininkai. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyti tik bendrieji statinio rodikliai – apie 250 ha sklypo plotas, kai šiame priede privalo būti nurodyti konkretaus sklypo bendrieji rodikliai. Nėra net duomenų apie tai, kas balandžio 6-ąją sudarant apmokėjimo sutartį buvo planuojamo 250 ha ploto valdytojas ar naudotojas.
Šioje teritorijoje buvo daug valstybinės žemės, kurioje detaliuoju planu buvo nustatytos ir sanitarinės zonos. Daugeliui asmenų vėliau tuose kaimuose buvo atkurtos nuosavybės teisės į nacionalizuotą žemę, neinformuojant jų apie jėgainių statybą.
Todėl Savivaldybės administracijos ir „Naujosios energijos“ veiksmai pripažintini negaliojančiais, kaip prieštaraujantys įstatymui – Civilinio kodekso 1.80 straipsniui. Vilkyčių bendruomenės manymu, yra pažeisti ir LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 17 ir 19 punktai.
Pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas? Dokumentuose planavimo organizatoriumi įvardinta Savivaldybės administracija. Akivaizdu, kad planavimo organizatorius – Savivaldybės administracijos direktorius – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka neperdavė įmonei „Naujoji energija“ teisių bei pareigų, todėl planavimą organizuoti (parinkti plano rengėją) privalėjo jis pats ir iš Savivaldybės lėšų vadovaujantis LR Viešųjų pirkimo įstatymo nustatyta tvarka.
Manoma, kad tokiu būdu buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str., ir kitos šio įstatymo nuostatos, nes būdamas planavimo organizatoriumi plano rengėją privalėjo parinkti viešo konkurso būdu.
Padaryta žala gamtai... Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro įrašai patvirtina, kad dalis žemės sklypų, kuriuos apima detalusis planas, yra užliejamose/sausuminėse natūraliose pievose. Šiose vietose Vyriausybės 1992 m. gegužės 12-osios nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ patvirtinimo“ privaloma laikytis nustatytų tokios žemės naudojimo sąlygų.
Minėto nutarimo 129 punkte teigiama, jog pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose (užliejamose ir sausuminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausumines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį. Minėtu detaliuoju planu buvo pakeista net gi dalies sklypų paskirtis į kitokią, numatyta statyba.
Ir tai dar ne viskas. Manoma, kad buvo pažeista ir EEB Tarybos direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos. Pagal šią direktyvą, valstybės narės privalo imtis reikiamų priemonių išsaugoti, palaikyti ar atkurti pakankamą buveinių įvairovę ir plotą visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims. Vietos gyventojai jau pastebėjo, kad netoliese pastačius Mockių kaimo vėjo jėgainių parką gerokai sumažėjo laukinių paukščių kiekis, kuris pavasario ir rudens laikotarpiu būdavo ypatingai didelis. Nėra duomenų apie tai, ar buvo atlikti kokie nors tyrimai dėl jėgainių keliamo triukšmo ir šešėliavimo neigiamo poveikio saugotiniems paukščiams... Mat pirma ketinama pastatyti jėgainę ir po to vykdyti monitoringą. Ir jei bus neigiamas poveikis, na tai tada siūloma imtis... papildomų priemonių tokiam poveikiui mažinti.
Prieštarauja Sveikatos sistemos įstatymui
Kraštovaizdžio, aplinkos kokybės ir higienos būklės apsaugos priemonių bei vertinimo detaliojo plano dalyje nurodyta, kad pagrindiniai vėjo jėgainių poveikio aplinkai aspektai yra įtaka kraštovaizdžiui, generuojamas mechaninis ir aerodinaminis triukšmas bei sparnuotės sukuriami šešėliai.
Vilkyčių bendruomenė savo ieškinyje teismui atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo ištirtas vėjo jėgainių skleidžiamo, žmogaus ausiai negirdimo infragarso neigiamas poveikis vietos gyventojams ir aplinkai, t. y. koks iš tikrųjų bus poveikis žmogaus sveikatai. Todėl detalusis planas prieštarauja ir Sveikatos sistemos įstatymo 4 str. 2 ir 3 punktams.
Daugybė klaidinančios informacijos! Vilkytiškių ieškinyje teigiama, kad detaliajame plane yra daugybė klaidinančios informacijos ir neapibrėžtumo. Plane nurodyta, kad parke numatoma statyti 2-3 MW galios vėjo jėgaines, kurių bokštų iki gondolos aukštis 120-150 metrų, tačiau poveikis aplinkai atliktas imant už pagrindą kitokių parametrų jėgaines.
Vilkyčių bendruomenė atkreipė dėmesį, kad šešėliavimo schema sudaryta 116 m bendram bokšto aukščiui, o bus statomi žymiai didesni, beveik dvigubai aukštesni bendro aukščio bokštai. Todėl ir neigiamas poveikis būsiąs didesniu atstumu, tačiau žemės sklypų savininkai ir valdytojai nėra apie tai informuoti.
Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog vėjo jėgainių parkas numatomas statyti... Mockių kaime ir kad bus statomos tik šešios jėgainės. Kitoje plano vietoje nurodyta, kad yra suprojektuotos net 25 jėgainės. Tokia fakto klaida įrodo, kad detalusis planas yra paprasčiausiai perrašytas iš kitai vietovei atlikto detaliojo plano, todėl laikytina, jog detalusis planas nebuvo rengiamas, o bandyta planuojamai teritorijai pritaikyti visai kitos teritorijos detalųjį planą ir jo sprendinius.
Žemės savininkų sutikimai duoti, jog jie neva buvo supažindinti su detaliojo plano sprendiniais, tačiau, turimais duomenimis, tie sprendiniai buvo parengti žymiai vėliau.
2007 m. lapkričio 16-ąją laikraštyje „Pamarys“ buvo paskelbta apie parengto plano papildomo viešo svarstymo procedūrą. Į susirinkimą atvyko tik šeši dalyviai ir nė vieno žemės savininko. Vėliau „Pamario“ redakcija pripažino, kad laikraštyje buvo nurodyta neteisinga skelbimo data. Papildomo viešo svarstymo susirinkimo dalyvių sąrašo ir protokolo statybos dokumentacijoje nėra, todėl manytina, kad ši procedūra neįvyko.
...Šiame straipsnyje neįmanoma išvardyti visus pažeidimus, kuriuos pastebėjo vilkytiškių ieškinį teismui parengęs advokatas.
Nusipirko “verslą” su daugybe pažeidimų…
Minėtosios asociacijos valdybos nariai R.Patalavičius ir T.Navickas Vilkyčių gyventojams bandė išdėstyti savo faktus – neva jie šitų jėgainių parko statybą kaip verslą nusipirkę iš kitos firmos (iš UAB „Naujoji energija“, - aut. pastaba) ir šiuo metu toliau vykdantys pradėtus darbus. „Šilokarčemos“ žiniomis, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacija vienija kelioliką atskirų bendrovių, tačiau jiedu taip ir neprisistatė, kuriai bendrovei šiuo metu atstovauja.
Vilkytiškiai pasiliko prie savo nuomonės – viską išsiaiškinti iki galo, nes vis dėlto buvo nustatyta daug įvairių pažeidimų. “Šilokarčemai” pasidomėjus, o kokia gi yra Vilkyčių bendruomenės pirmininko Kęstučio Sadausko nuomonė, jis atsakė: “Mano nuomonė yra bendruomenės nuomonė. Jėgainių statytojai teigė, kad jie yra teisūs, bet visa tai nustatys teisminės procedūros. Jau baigiamas pastatyti trečias jėgainių bokštas. Kol teismas nesustabdys, jie, matyt, ir toliau statys. Kitokių priemonių tam nėra, tik teismas”.
Vėjo jėgainės rems kaimo bendruomenes?
Š. m. vasario pabaigoje, prieš savivaldybių tarybų rinkimus, „Šilokarčemoje“ spausdinome straipsnį „Vėjo jėgainės rems kaimo bendruomenes“. Tada tas pats T.Navickas su Savivaldybės meru V.Pozingiu pastarojo kabinete pasirašė ketinimų protokolą dėl sutarties rengimo steigti paramos fondą Šilutės rajono kaimo bendruomenėms. Tokia paramos teikimo sutartis tąkart buvo įvardyta kaip pirmoji Lietuvoje.
Mero kabinete T.Navickas buvo skandinavų kapitalo bendrovės „4 energija“, eksploatuojančios vėjo jėgaines, generalinis direktorius, dabar prisistatė kaip Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos valdybos narys. Aišku, apie jokį paramos fondą šio kaimo bendruomenei jis nebekalbėjo. Ir nereikia bendruomenei tos paramos – neigiamas jėgainių poveikis žmogaus sveikatai jokiais pinigais neįkainojamas...
„Aktyviai bendraujame su vietos bendruomenėmis, kada sprendžiami žemės nuomos ir kiti praktiniai reikalai. Nuo pat veiklos pradžios kaimuose remiame visokias šventes – Kalėdas, Žolinę ir kitokius tokio pobūdžio renginius“, - vasarį kalbėjo T.Navickas. Tokie jo žodžiai Vilkyčiuose tik juoką sukeltų, nes ten viskas yra kitaip.
Nepavyko ir mero V.Pozingio paklausti, kodėl jis nevažiavo į susirinkimą Vilkyčiuose. Šiomis dienomis V.Pozingis telefonu neatsiliepia, nes dalyvauja tarptautiniame projekte saulėtoje Ispanijoje.
Deja, deja...
____________________________________________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________
__
Jėgainės kyla per kančias
Vakar Kretingos rajone, prie Sūdėnų, oficialiai atidarytas 14 megavatų galingumo vėjo jėgainių parkas. Investuotojai neslėpė džiaugsmo, o vietiniai gyventojai - nepasitenkinimo.
Planuojama, kad septynios skandinavų kapitalo bendrovės "4 Energia" vėjo jėgainės per metus pagamins maždaug tiek elektros energijos, kiek jos per metus Lietuvoje suvartoja 30-40 tūkst. gyventojų.
Kenkia sveikatai?
"Žinome, su kokiais objektyviais ir neobjektyviais sunkumais statant tokius objektus tenka susidurti verslininkams, todėl noriu pasidžiaugti, kad šios Vyriausybės programoje, ko gero, pirmą kartą, atsinaujinančių išteklių plėtra tapo prioritetine energetikos politikos sritimi", - teigė energetikos viceministras Henrikas Bernatavičius.
Savo ruožtu į šventę pakviesti aplinkiniai gyventojai neslėpė nepasitenkinimo vėjo jėgainių, kurių stiebų aukštis siekia 78 metrus, o rotorių skersmuo - 82 metrus, kaimynyste.
Vardo viešinti nepanorusi moteris tikino, kad gyventojai buvo apgauti - neva žadėta statyti mažąsias jėgaines, o pastatė didžiąsias.
"Apskritai mūsų niekas neklausė, ar mes norime gyventi šalia jėgainių. Parašus rinko tik iš diedukų, kuriems per 80 metų: pasiūlė po vargingus 100 litų, kurie aniems atrodo kaip milijonas, ir jie pasirašė. O dabar neįmanoma tvertis: naktį jei prabudai, nebeužmigsi nuo to bildėjimo", - piktinosi ji.
Sūdėnų kaimo gyventojas Edmundas pasakojo vieną dieną lauke pjovęs medieną, tačiau maždaug už 300 metrų nuo sodybos stūksančios vėjo jėgainės skleidžiamas triukšmas esą "perrėkė" net elektrinio pjūklo garsą.
Ponia Edita tikino, kad pradėjusios veikti jėgainės "susargdino" jos vaikus - esą visiems trims dažnai skauda galvą, jie vemia. Sūdėniškė Stanislava guodėsi, kad jėgainės jai "drasko širdį". Anot jos, pakilus stipresniam vėjui jėgainės taip kaukia, jog atrodo, kad šalia aerodromas būtų. "Atsikeliu ir sėdžiu lovoje pusę nakties", - pasakojo moteris.
_
Sieks sutarimo
"Į gyventojų ir investuotojų santykių aiškinimąsi nuolat įtraukiama savivaldybė. Yra investuotojų, kurie norėtų dar statyti jėgainių mūsų rajone, tačiau bedruomenių požiūris išties yra negatyvus ir, mano žiniomis, tokios nuotaikos jau persiduoda ir į kitas savivaldybes", - sakė Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.
"4 Energija" vadovas T. Navickas patikino, kad su gyventojais bus ieškoma bendros kalbos.
"Mes kaip investuotojai nupirkome projektą po visų procedūrų, po detaliojo planavimo. Žinau tik tiek, kad visos procedūros yra atliktos, visi gyventojai yra davę sutikimus. Dabar, kai parkas jau pradėjo veikti, susiduriame su visokiais požiūriais. Tačiau, be abejo, spręsime problemas", - žadėjo jis.
Pasak T. Navicko, šiemet dar planuojama baigti 12 megavatų galingumo vėjo jėgainių parko statybą Šilutės rajone, Mockių kaime. Parko šalia Sūdėnų statyba pradėta pernai, iš viso į jį investuota per 73 mln. litų.
Žengs į jūrą
Vėjo jėgaines planuojama statyti ir Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas vakar pritarė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkų parengtai Jūros vėjo elektrinių parkų poveikio aplinkai vertinimo programai.
Pasak projekto vadovo Sauliaus Gulbinsko, programa nagrinėja tris potencialius vėjo jėgainių parkus jūroje, vandenin nutolusius nuo kelių iki per 20 kilometrų - ties Palanga, Klaipėdos miestu bei Klaipėdos rajonu (tarp Klaipėdos ir Palangos).
"Jeigu poveikio aplinkai vertinimo išvados būtų teigiamos, būtų rezervuotos vietos parkams jūroje ir būtų galima pradėti tartis su investuotojais. Jei praleisime galimybes, ir jūroje ateity gali nelikti vietos", - sakė S. Gulbinskas.
Vėjo jėgaines būtų tikimasi jungti prie planuojamos elektros jungties Lietuva-Švedija, eisiančia per Kuršių neriją ties Kiaulės nugara. Kaip elektros energija patektų iki Dovilų pastotės, dar nežinia, mat trasa per dar uostamiestį nėra aptarta.
Bendra programoje numatytų vėjo jėgainių parkų jūroje galia siektų apie 1 GW, tačiau realiausia, anot mokslininkų, jog bus pastatyta 200 malūnėlių, kurių galia sieks 600 MW. Vėjo jėgainės jūroje galėtų atsirasti ne anksčiau nei 2014 metais. Apie tai, kiek į juos reikėtų investuoti, dar nekalbama.
"Sukiršino spekuliantai"
Alvydas NAUJĖKAS, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas:
"Gyvenimas parodė, kad elektrinių kaimynystėje gyvenančių žmonių skundai nėra motyvuoti, tai daugiau - psichologinis efektas. Neigiama prasme prie to prisidėjo žemės spekuliantai, sukiršinę investuotojus su bendruomenėmis. Mes žinom kurstytojus, tačiau palikome juos ramybėje, galų gale ir gyvenimas, krizė juos pastatė į vietą. O jeigu bendruomenė šnekasi konstruktyviai - verslininkai mėgsta konstruktyvumą, tada viskas gerai.
Laima ŠVEDAITĖ, Giedrė NORVILAITĖ
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Klaipėdos rajono tarybos posėdyje švilpė vėjai
Palaiminti vėjo jėgainių statybas Klaipėdos rajone ar užkirsti joms kelią? – klausimas, ketvirtadienį sukėlęs vėją Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Gyventojai švilpė į vieną pusę, verslininkai - į kitą. Tačiau politikai nebuvo nusiteikę ilgai pilstyti iš tuščio į kiaurą ir priėmė ryžtingus sprendimus tiek šiuo, tiek kitais ne mažiau aktualiais klausimais. Pastarųjų buvo susikaupę per 60.
Griebė jautį už ragų
Po iškilmingų sveikinimų nuspręsta griebti jautį už ragų ir pradėti nuo paties prieštaringiausio vėjo jėgainių klausimo. Pastarąjį pristatė rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė. Pagal parengtą sprendimo projektą siūloma rajono bendrajame plane numatyti, kad teritorijų planavimo dokumentai, numatantys vėjo jėgainių statybą, gali būti rengiami tik tada, kai bus atlikta atsinaujinančių išteklių galimybių studija. V. Vytienė pridūrė, kad Tarybos posėdžio išvakarėse Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė informavo, esą toks sprendimas negali būti priimtas. Mat galimybes rengti specialiuosius ar detaliuosius planus dėl vėjo jėgainių turi numatyti bendrojo plano sprendiniai, o ne galimybių studija.
Galimybių studija nereikalinga?
Vėliau leista pasisakyti Tarybos nariams. Algirdo Liaudanskio nuomone, galimybių studija nieko neišspręstų, tik keleriems metams nukeltų vėjo jėgainių plėtros klausimą. Bronius Markauskas jam pritarė ir sakė, kad atsinaujinančių išteklių plėtrą galima vystyti detaliaisiais planais. „Galimybių studija tik įklampintų visą procesą, jai parengti trūktų atitinkamų dokumentų. Vėjo jėgaines galima planuoti detaliaisiais planais“, - pritarė Kęstutis Cirtautas. Vaidas Molotokas akcentavo, kad turi būti priimtas kompromisinis variantas, tenkinantis vėjo jėgainių statytojus ir gyventojus. Per žmonių galvas tikino nelipsiantis Albinas Klizas: „Jei viskas bus planuojama tik detaliaisiais planais, gal kažkam pakvips pinigais. Tačiau negalime skriausti žmonių. Turime atsižvelgti į gyventojų poziciją. Kitu atveju būtų nedemokratiška.“ Po šios kalbos salėje pasigirdo susirinkusių gyventojų plojimai.
Gyvenimo kokybė pablogėtų
Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys sakė nesąs prieš vėjo jėgaines, tačiau tam reikia parinkti tinkamas vietas. Gyventojai reikalauja nestatyti vėjo jėgainių Dovilų, Lėbartų apylinkėse. Visus argumentus jie ne kartą išdėstė spaudoje, taip pat kreipimesi į Tarybos narius. „Yra daugybė tyrimų, kurie patvirtina, kad gyvenimo kokybė pablogėtų. Tegul Tarybos nariai pagalvoja, ar norėtų gyventi po sparnais“, - sakė V. Švanys. Į Tarybos nario Jono Dromanto klausimą, ar įmanoma rajone pastatyti bent vieną jėgainę nepažeidžiant kažkieno interesų, Gedminų bendruomenės pirmininkas atsakė, kad galbūt tam tikrais atvejais žmones būtų galima iškelti gyventi kitur, jiems kompensuoti patirtą žalą. Pjaulių bendruomenės pirmininkas Artūras Vaupšas politikų retoriškai klausė: „Kam mes rinkom jus? Juk turėtumėte ginti mūsų interesus. Kodėl batsiuvys, siuvėjas turi jums aiškinti, kad klystate.“ Pjaulių bendruomenės bei Žurnalistų sąjungos narė Jūratė Jankienė priminė, kad Nemuno deltos teritorijoje negali būti statomos vėjo jėgainės.
Dialogas su gyventojais nesėkmingas
Posėdyje kalbėjęs vėjo jėgainių detaliuosius planus rengiančios UAB „Idmava ir partneriai“ direktorius Vaclovas Macijauskas sakė, esą yra labai daug spekuliacijų šia tema. Tačiau viskas paprasta, tiesiog siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius. „Pavyzdžiui, Vokietijoje yra normos. Nuo vėjo jėgainių iki namo turi būti 300 metrų, iki namų grupės - 500 metrų, iki gyvenvietės – 1 kilometras“, - kalbėjo jis. Anot V. Macijausko, gaila, kad nepavyksta kalbėtis su gyventojais. „Vėjo jėgainės, jei ne dabar, tai vėliau atsiras. Tada kažkuri pusė jausis pralaimėjusi. To visai nereikia. Laimėti turi tiek vieni, tiek kiti. Tad reikia kalbėtis“, - įsitikinęs verslininkas. Tarybos narių jis prašė bent jau netrukdyti, jei niekuo padėti negali. Drevernoje gyvenantis ūkininkas Petras Vasiliauskas informavo taip pat planuojantis statyti vėjo jėgaines. Anot jo, žmones kamuoja nepagrįstos baimės. Todėl į tuos asmenis, kurie planuoja statybas, žvelgiama negatyviai.
Vadovausis bendruoju planu
Po ilgų diskusijų, kai vėjas visiems išūžė ausis, Tarybos nariai nusprendė ne priimti sprendimą šiuo klausimu, o protokolinį nutarimą. Pagal pastarąjį vėjo jėgaines bus galima planuoti vadovaujantis rajono teritorijos bendruoju planu. Čia rašoma, kad pamario juostoje tikslinga rengti tiek grupines, tiek pavienes vėjo jėgaines. Įrengiant grupines vėjo jėgaines reikia numatyti kompensacines priemones migruojančių paukščių apsaugai, atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Pavienių vėjo jėgainių išsidėstymo bendrasis planas nenagrinėja. Jos galėtų būti statomos bet kuriose žemės ūkio ar pramonės paskirties teritorijose, jų parinkimas sprendžiamas rengiant detaliuosius ar specialiuosius planus. Vadinasi, Taryba analizuos kiekvieną atvejį konkrečiai, idėjos rengti galimybių studiją atsisakyta. Anot V. Vytienės, šiuo metu bendrojo plano grafinėje dalyje yra pažymėtos 9 vietos, kuriose galėtų būti vystoma vėjo energetika. Jos parinktos atsižvelgiant tik į gyventojų pageidavimus, nėra ištirtos aplinkosauginiu ir kitais aspektais. Tad korekcijų tikriausiai nebus išvengta. Už protokolinį nutarimą balsavo dauguma Tarybos narių. Priėmus šį sprendimą gyventojų diskusijos dar ilgai netilo už posėdžio salės durų...
Savivaldybės biudžete – skylės
Baigus svarstyti vėjo jėgainių klausimą, vėjas pradėjo švilpti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžete. Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė politikus informavo apie 2009 metų I pusmečio biudžeto plano vykdymą. Biudžeto pajamos – 55,6 mln. Lt. Patikslintas ataskaitinio laikotarpio pajamų planas įvykdytas 96 proc. Gyventojų pajamų mokesčio surinkimo rodikliai nėra džiuginantys. Bendra įplaukų suma per sausio-birželio mėnesius – 23 mln. Lt. Tai yra 2 mln. Lt mažesnė nei buvo planuota. Pusmečio gyventojų pajamų planas įvykdytas 92 proc., metinis – 45,9 proc. Per 2009 metų I pusmetį išleista 50,4 mln. Lt. Patikslintas išlaidų planas įvykdytas 87,4 proc.
Brožių mokykla – per didelė prabanga
Vėjo gūsiai nerimo, kai tribūnoje atsistojo Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius. Tarybos nariai patvirtino Vėžaičių pagrindinės mokyklos nuostatus, kurie pasikeitė uždarius mokyklos Brožių skyrių. A. Petravičius akcentavo, kad nėra galimybės išlaikyti skyrius, kuriuose mokosi 6-8 mokiniai. Žodžio paprašęs Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Sigitas Karbauskis atkreipė dėmesį į tai, kad būtent šis klausimas turėtų būti rezonansinis, juk uždaroma ne tik mokykla, bet kartu ir kultūros židinys. Tarybos narė Eugenija Selskienė priminė, jog anksčiau buvo žadėta, kad liks pradinukai. „Ne tik mūsų, bet ir kitose savivaldybėse skyriai, kuriuose mokosi iki 10 mokinių, uždaromi. Jei Seimo nariai teikia prioritetą švietimui, tegul skiria daugiau lėšų. Deja, naujausiomis žiniomis turime sutaupyti per 700 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų“, - informavo Švietimo skyriaus vedėjas.
Dirbo produktyviai
Nors šurmulys salėje netilo, Tarybos nariai toliau dirbo produktyviai. Greitai pritarė Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje, planuojamai ūkinei veiklai – žvejų prieplaukai įrengti žemyniniame Baltijos jūros krante. Tačiau atmetė planuojamos ūkinės veiklos galimybę ties Cypos upelio žiotimis.
Be ilgesnių diskusijų Tarybos nariai pripažino Drevernos prieplaukos operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimą tikslingą. Vadinasi, viešojo konkurso būdu bus parinktas koncesininkas, kuris valdys ir naudos esamą turtą, sukurs naują turtą, jei Savivaldybė paves. Valdymo sutartis būtų sudaryta 25 metams, nuomos atveju – 10 metų.
Ryžto politikams nepritrūko svarstant apskrities bendrojo plano sprendinius. Nuspręsta nepritarti naujos geležinkelio linijos Rimkai-Gargždai-Jokūbavas-Kretinga (Egliškiai) planavimui Klaipėdos rajono teritorijoje. Taip pat nepritarta kelio iš Klaipėdos miesto pietinio pramonės rajono planavimui rajone.
Agnė Adomaitytė
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Dėl vėjo jėgainių toliau kryžiuojamos ietys
Jovita STRIKAITIENĖ
2011-06-30
Griežpelkių bendruomenės nariai į posėdį atėjo su plakatais.
Praėjusį trečiadienį vykusiam eiliniam rajono Tarybos posėdžiui svarstyti buvo pateiktas 31 klausimas, bet daugiausia dėmesio buvo skirta vienam. Ilgai ir audringai diskutuota, ar tvirtinti parengtą detalųjį planą vėjo jėgainių statybai, bet galiausiai šio klausimo svarstymas atidėtas savaitei.
Bendruomenės nariai – su plakatais
Griežpelkių bendruomenės, kovojančios prieš dar trijų vėjo jėgainių statybą, nariai į posėdį atėjo su plakatais, raginančiais rajono valdžią apginti viešąjį interesą, socialdemokratus – atsikvošėti, kieno interesus gina ir panašiai. Per septyniasdešimt bendruomenės narių pasirašė peticiją, kad Gilandviršiuose nebūtų statomos žmonių sveikatai kenkiančios vėjo jėgainės.
Kartą taryba dėl to atidėjo detaliojo plano tvirtinimą. Šis klausimas audringai svarstytas komitetų posėdžiuose, ir šiame tarybos posėdyje emocijos vėl liejosi per kraštus. Opozicija prikišo pozicijai, kad anksčiau sklypai, kuriuose planuojama statyti jėgaines, priklausė mero giminaičiams ir tarybos nariui Arūnui Beišiui. Reiškė nuomonę, kad šis klausimas turėjo būti įvertintas antikorupciniu požiūriu. Klausė apie galimus pažadus už atlygį „prastumti“ detalųjį planą.
Pozicija atsikirtinėjo, kad visa tai yra tik insinuacijos. Meras Pranas Petrošius garantavo, kad dėl vėjo jėgainių statybos Gilandviršiuose jis neturi jokių interesų.
Griežpelkių bendruomenė įrodinėja, kad Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto specialistai, atlikę minėtos statybos poveikio aplinkai vertinimą, neturėjo licencijų. Buvo pateiktas tai patvirtinantis raštas. Bendruomenė pranešė, kad po kreipimosi į Prokuratūrą dėl esą suklastoto protokolo apie detaliojo plano svarstymą Policijos komisariatui duotas nurodymas atlikti tyrimą.
Posėdyje su taryba ir bendruomenės nariais aiškinosi detaliojo plano rengėja, įrodinėdama, kad visi reikalingi dokumentai pateikti, todėl detalusis planas turėtų būti tvirtinamas. Bet ilgos diskusijos neįtikino opozicijos ir bendruomenės atstovų. Ar reikia tvirtinti detalųjį planą, suabejojo ir kai kurie socialdemokratai.
Ir pozicija, ir opozicija bendruomenei ir vėjo jėgainių statytojams siūlė susitarti geruoju. UAB „BM Service“ direktorius tikino, kad jie pasirengę tartis, teigė, jog su vienuolika gyventojų pavyko susitarti. Jie atsisakė bet kokių pretenzijų su sąlyga, kad jiems bus pagerintos gyvenimo sąlygos.
– Mes galėtume ir kitiems patvarkyti stogą, įdėti langą ar nupirkti autobusiuką vaikams vežioti, bet jie iš mūsų paprašė milijono litų, – tarybos posėdyje pareiškė „BM Service“ direktorius.
O verslininkas Petras Dedūra raginimus tartis atmetė sakydamas:
– Mums nieko iš jų nereikia, tegu su savo jėgainėmis pasitraukia už trijų kilometrų.
Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė internete skelbia teikianti automobilių plovimo ir valymo paslaugas, o dabar užsimojo statyti vėjo jėgaines.
Bendru sutarimu, turbūt tikintis, kad bendruomenė ir statytojai visgi susitars, detaliojo plano dėl vėjo jėgainių statybos Gilandviršiuose atidėtas savaitei.
Laukiančiųjų eilė mažėja
Beveik kiekviename tarybos posėdyje tvirtinami detalieji planai keičiant žemės paskirtį, ją suskirstant į sklypus, kad būtų galima statyti individualius gyvenamuosius namus. Paskutiniame posėdyje patvirtinti detalieji planai individualioms statyboms Mažonų, Taurų, Papušynės ir Stragutės kaimuose. Tauragėje, prie P.Šemetos gatvės, suprojektuoti keturiasdešimt du sklypai individualioms statyboms. Šie sklypai atiteks žmonėms, kurie vykdant žemės reformą turi teisę sklypus gauti neatlygintinai. Dar trylika sklypų laukia savo šeimininkų kitose vietose. Meras P.Petrošius akcentavo, kad žemės reforma eina į pabaigą, ragino už tai atsakingus darbuotojus pasirūpinti, kad būtų suprojektuoti dar devyni sklypai, tada pretendentų eilės gauti sklypus neliktų, nebent jei atsirastų naujų žmonių, turinčių teisę gauti sklypus individualiai statybai.
Padėka – orkestro vadovui
Meras P.Petrošius Kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro vadovui Tadui Zakarauskui įteikė padėką, taip įvertindamas jauno vadovo ir jauno orkestro laimėjimus Italijoje. Birželį tauragiškiai dalyvavo Italijoje vykusiame tarptautiniame festivalyje, kuriame bendroje įskaitoje laimėjo ketvirtąją vietą, tarp jaunių buvo pirmi.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Jėgainės kyla per kančias
Vakar Kretingos rajone, prie Sūdėnų, oficialiai atidarytas 14 megavatų galingumo vėjo jėgainių parkas. Investuotojai neslėpė džiaugsmo, o vietiniai gyventojai - nepasitenkinimo.
Planuojama, kad septynios skandinavų kapitalo bendrovės "4 Energia" vėjo jėgainės per metus pagamins maždaug tiek elektros energijos, kiek jos per metus Lietuvoje suvartoja 30-40 tūkst. gyventojų.
Kenkia sveikatai?
"Žinome, su kokiais objektyviais ir neobjektyviais sunkumais statant tokius objektus tenka susidurti verslininkams, todėl noriu pasidžiaugti, kad šios Vyriausybės programoje, ko gero, pirmą kartą, atsinaujinančių išteklių plėtra tapo prioritetine energetikos politikos sritimi", - teigė energetikos viceministras Henrikas Bernatavičius.
Savo ruožtu į šventę pakviesti aplinkiniai gyventojai neslėpė nepasitenkinimo vėjo jėgainių, kurių stiebų aukštis siekia 78 metrus, o rotorių skersmuo - 82 metrus, kaimynyste.
Vardo viešinti nepanorusi moteris tikino, kad gyventojai buvo apgauti - neva žadėta statyti mažąsias jėgaines, o pastatė didžiąsias.
"Apskritai mūsų niekas neklausė, ar mes norime gyventi šalia jėgainių. Parašus rinko tik iš diedukų, kuriems per 80 metų: pasiūlė po vargingus 100 litų, kurie aniems atrodo kaip milijonas, ir jie pasirašė. O dabar neįmanoma tvertis: naktį jei prabudai, nebeužmigsi nuo to bildėjimo", - piktinosi ji.
Sūdėnų kaimo gyventojas Edmundas pasakojo vieną dieną lauke pjovęs medieną, tačiau maždaug už 300 metrų nuo sodybos stūksančios vėjo jėgainės skleidžiamas triukšmas esą "perrėkė" net elektrinio pjūklo garsą.
Ponia Edita tikino, kad pradėjusios veikti jėgainės "susargdino" jos vaikus - esą visiems trims dažnai skauda galvą, jie vemia. Sūdėniškė Stanislava guodėsi, kad jėgainės jai "drasko širdį". Anot jos, pakilus stipresniam vėjui jėgainės taip kaukia, jog atrodo, kad šalia aerodromas būtų. "Atsikeliu ir sėdžiu lovoje pusę nakties", - pasakojo moteris.
_
Sieks sutarimo
"Į gyventojų ir investuotojų santykių aiškinimąsi nuolat įtraukiama savivaldybė. Yra investuotojų, kurie norėtų dar statyti jėgainių mūsų rajone, tačiau bedruomenių požiūris išties yra negatyvus ir, mano žiniomis, tokios nuotaikos jau persiduoda ir į kitas savivaldybes", - sakė Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.
"4 Energija" vadovas T. Navickas patikino, kad su gyventojais bus ieškoma bendros kalbos.
"Mes kaip investuotojai nupirkome projektą po visų procedūrų, po detaliojo planavimo. Žinau tik tiek, kad visos procedūros yra atliktos, visi gyventojai yra davę sutikimus. Dabar, kai parkas jau pradėjo veikti, susiduriame su visokiais požiūriais. Tačiau, be abejo, spręsime problemas", - žadėjo jis.
Pasak T. Navicko, šiemet dar planuojama baigti 12 megavatų galingumo vėjo jėgainių parko statybą Šilutės rajone, Mockių kaime. Parko šalia Sūdėnų statyba pradėta pernai, iš viso į jį investuota per 73 mln. litų.
Žengs į jūrą
Vėjo jėgaines planuojama statyti ir Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas vakar pritarė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkų parengtai Jūros vėjo elektrinių parkų poveikio aplinkai vertinimo programai.
Pasak projekto vadovo Sauliaus Gulbinsko, programa nagrinėja tris potencialius vėjo jėgainių parkus jūroje, vandenin nutolusius nuo kelių iki per 20 kilometrų - ties Palanga, Klaipėdos miestu bei Klaipėdos rajonu (tarp Klaipėdos ir Palangos).
"Jeigu poveikio aplinkai vertinimo išvados būtų teigiamos, būtų rezervuotos vietos parkams jūroje ir būtų galima pradėti tartis su investuotojais. Jei praleisime galimybes, ir jūroje ateity gali nelikti vietos", - sakė S. Gulbinskas.
Vėjo jėgaines būtų tikimasi jungti prie planuojamos elektros jungties Lietuva-Švedija, eisiančia per Kuršių neriją ties Kiaulės nugara. Kaip elektros energija patektų iki Dovilų pastotės, dar nežinia, mat trasa per dar uostamiestį nėra aptarta.
Bendra programoje numatytų vėjo jėgainių parkų jūroje galia siektų apie 1 GW, tačiau realiausia, anot mokslininkų, jog bus pastatyta 200 malūnėlių, kurių galia sieks 600 MW. Vėjo jėgainės jūroje galėtų atsirasti ne anksčiau nei 2014 metais. Apie tai, kiek į juos reikėtų investuoti, dar nekalbama.
"Sukiršino spekuliantai"
Alvydas NAUJĖKAS, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas:
"Gyvenimas parodė, kad elektrinių kaimynystėje gyvenančių žmonių skundai nėra motyvuoti, tai daugiau - psichologinis efektas. Neigiama prasme prie to prisidėjo žemės spekuliantai, sukiršinę investuotojus su bendruomenėmis. Mes žinom kurstytojus, tačiau palikome juos ramybėje, galų gale ir gyvenimas, krizė juos pastatė į vietą. O jeigu bendruomenė šnekasi konstruktyviai - verslininkai mėgsta konstruktyvumą, tada viskas gerai.
Laima ŠVEDAITĖ, Giedrė NORVILAITĖ
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Klaipėdos rajono tarybos posėdyje švilpė vėjai
Palaiminti vėjo jėgainių statybas Klaipėdos rajone ar užkirsti joms kelią? – klausimas, ketvirtadienį sukėlęs vėją Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Gyventojai švilpė į vieną pusę, verslininkai - į kitą. Tačiau politikai nebuvo nusiteikę ilgai pilstyti iš tuščio į kiaurą ir priėmė ryžtingus sprendimus tiek šiuo, tiek kitais ne mažiau aktualiais klausimais. Pastarųjų buvo susikaupę per 60.
Griebė jautį už ragų
Po iškilmingų sveikinimų nuspręsta griebti jautį už ragų ir pradėti nuo paties prieštaringiausio vėjo jėgainių klausimo. Pastarąjį pristatė rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė. Pagal parengtą sprendimo projektą siūloma rajono bendrajame plane numatyti, kad teritorijų planavimo dokumentai, numatantys vėjo jėgainių statybą, gali būti rengiami tik tada, kai bus atlikta atsinaujinančių išteklių galimybių studija. V. Vytienė pridūrė, kad Tarybos posėdžio išvakarėse Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė informavo, esą toks sprendimas negali būti priimtas. Mat galimybes rengti specialiuosius ar detaliuosius planus dėl vėjo jėgainių turi numatyti bendrojo plano sprendiniai, o ne galimybių studija.
Galimybių studija nereikalinga?
Vėliau leista pasisakyti Tarybos nariams. Algirdo Liaudanskio nuomone, galimybių studija nieko neišspręstų, tik keleriems metams nukeltų vėjo jėgainių plėtros klausimą. Bronius Markauskas jam pritarė ir sakė, kad atsinaujinančių išteklių plėtrą galima vystyti detaliaisiais planais. „Galimybių studija tik įklampintų visą procesą, jai parengti trūktų atitinkamų dokumentų. Vėjo jėgaines galima planuoti detaliaisiais planais“, - pritarė Kęstutis Cirtautas. Vaidas Molotokas akcentavo, kad turi būti priimtas kompromisinis variantas, tenkinantis vėjo jėgainių statytojus ir gyventojus. Per žmonių galvas tikino nelipsiantis Albinas Klizas: „Jei viskas bus planuojama tik detaliaisiais planais, gal kažkam pakvips pinigais. Tačiau negalime skriausti žmonių. Turime atsižvelgti į gyventojų poziciją. Kitu atveju būtų nedemokratiška.“ Po šios kalbos salėje pasigirdo susirinkusių gyventojų plojimai.
Gyvenimo kokybė pablogėtų
Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys sakė nesąs prieš vėjo jėgaines, tačiau tam reikia parinkti tinkamas vietas. Gyventojai reikalauja nestatyti vėjo jėgainių Dovilų, Lėbartų apylinkėse. Visus argumentus jie ne kartą išdėstė spaudoje, taip pat kreipimesi į Tarybos narius. „Yra daugybė tyrimų, kurie patvirtina, kad gyvenimo kokybė pablogėtų. Tegul Tarybos nariai pagalvoja, ar norėtų gyventi po sparnais“, - sakė V. Švanys. Į Tarybos nario Jono Dromanto klausimą, ar įmanoma rajone pastatyti bent vieną jėgainę nepažeidžiant kažkieno interesų, Gedminų bendruomenės pirmininkas atsakė, kad galbūt tam tikrais atvejais žmones būtų galima iškelti gyventi kitur, jiems kompensuoti patirtą žalą. Pjaulių bendruomenės pirmininkas Artūras Vaupšas politikų retoriškai klausė: „Kam mes rinkom jus? Juk turėtumėte ginti mūsų interesus. Kodėl batsiuvys, siuvėjas turi jums aiškinti, kad klystate.“ Pjaulių bendruomenės bei Žurnalistų sąjungos narė Jūratė Jankienė priminė, kad Nemuno deltos teritorijoje negali būti statomos vėjo jėgainės.
Dialogas su gyventojais nesėkmingas
Posėdyje kalbėjęs vėjo jėgainių detaliuosius planus rengiančios UAB „Idmava ir partneriai“ direktorius Vaclovas Macijauskas sakė, esą yra labai daug spekuliacijų šia tema. Tačiau viskas paprasta, tiesiog siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius. „Pavyzdžiui, Vokietijoje yra normos. Nuo vėjo jėgainių iki namo turi būti 300 metrų, iki namų grupės - 500 metrų, iki gyvenvietės – 1 kilometras“, - kalbėjo jis. Anot V. Macijausko, gaila, kad nepavyksta kalbėtis su gyventojais. „Vėjo jėgainės, jei ne dabar, tai vėliau atsiras. Tada kažkuri pusė jausis pralaimėjusi. To visai nereikia. Laimėti turi tiek vieni, tiek kiti. Tad reikia kalbėtis“, - įsitikinęs verslininkas. Tarybos narių jis prašė bent jau netrukdyti, jei niekuo padėti negali. Drevernoje gyvenantis ūkininkas Petras Vasiliauskas informavo taip pat planuojantis statyti vėjo jėgaines. Anot jo, žmones kamuoja nepagrįstos baimės. Todėl į tuos asmenis, kurie planuoja statybas, žvelgiama negatyviai.
Vadovausis bendruoju planu
Po ilgų diskusijų, kai vėjas visiems išūžė ausis, Tarybos nariai nusprendė ne priimti sprendimą šiuo klausimu, o protokolinį nutarimą. Pagal pastarąjį vėjo jėgaines bus galima planuoti vadovaujantis rajono teritorijos bendruoju planu. Čia rašoma, kad pamario juostoje tikslinga rengti tiek grupines, tiek pavienes vėjo jėgaines. Įrengiant grupines vėjo jėgaines reikia numatyti kompensacines priemones migruojančių paukščių apsaugai, atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Pavienių vėjo jėgainių išsidėstymo bendrasis planas nenagrinėja. Jos galėtų būti statomos bet kuriose žemės ūkio ar pramonės paskirties teritorijose, jų parinkimas sprendžiamas rengiant detaliuosius ar specialiuosius planus. Vadinasi, Taryba analizuos kiekvieną atvejį konkrečiai, idėjos rengti galimybių studiją atsisakyta. Anot V. Vytienės, šiuo metu bendrojo plano grafinėje dalyje yra pažymėtos 9 vietos, kuriose galėtų būti vystoma vėjo energetika. Jos parinktos atsižvelgiant tik į gyventojų pageidavimus, nėra ištirtos aplinkosauginiu ir kitais aspektais. Tad korekcijų tikriausiai nebus išvengta. Už protokolinį nutarimą balsavo dauguma Tarybos narių. Priėmus šį sprendimą gyventojų diskusijos dar ilgai netilo už posėdžio salės durų...
Savivaldybės biudžete – skylės
Baigus svarstyti vėjo jėgainių klausimą, vėjas pradėjo švilpti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžete. Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė politikus informavo apie 2009 metų I pusmečio biudžeto plano vykdymą. Biudžeto pajamos – 55,6 mln. Lt. Patikslintas ataskaitinio laikotarpio pajamų planas įvykdytas 96 proc. Gyventojų pajamų mokesčio surinkimo rodikliai nėra džiuginantys. Bendra įplaukų suma per sausio-birželio mėnesius – 23 mln. Lt. Tai yra 2 mln. Lt mažesnė nei buvo planuota. Pusmečio gyventojų pajamų planas įvykdytas 92 proc., metinis – 45,9 proc. Per 2009 metų I pusmetį išleista 50,4 mln. Lt. Patikslintas išlaidų planas įvykdytas 87,4 proc.
Brožių mokykla – per didelė prabanga
Vėjo gūsiai nerimo, kai tribūnoje atsistojo Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius. Tarybos nariai patvirtino Vėžaičių pagrindinės mokyklos nuostatus, kurie pasikeitė uždarius mokyklos Brožių skyrių. A. Petravičius akcentavo, kad nėra galimybės išlaikyti skyrius, kuriuose mokosi 6-8 mokiniai. Žodžio paprašęs Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Sigitas Karbauskis atkreipė dėmesį į tai, kad būtent šis klausimas turėtų būti rezonansinis, juk uždaroma ne tik mokykla, bet kartu ir kultūros židinys. Tarybos narė Eugenija Selskienė priminė, jog anksčiau buvo žadėta, kad liks pradinukai. „Ne tik mūsų, bet ir kitose savivaldybėse skyriai, kuriuose mokosi iki 10 mokinių, uždaromi. Jei Seimo nariai teikia prioritetą švietimui, tegul skiria daugiau lėšų. Deja, naujausiomis žiniomis turime sutaupyti per 700 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų“, - informavo Švietimo skyriaus vedėjas.
Dirbo produktyviai
Nors šurmulys salėje netilo, Tarybos nariai toliau dirbo produktyviai. Greitai pritarė Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje, planuojamai ūkinei veiklai – žvejų prieplaukai įrengti žemyniniame Baltijos jūros krante. Tačiau atmetė planuojamos ūkinės veiklos galimybę ties Cypos upelio žiotimis.
Be ilgesnių diskusijų Tarybos nariai pripažino Drevernos prieplaukos operatoriaus funkcijų koncesijos suteikimą tikslingą. Vadinasi, viešojo konkurso būdu bus parinktas koncesininkas, kuris valdys ir naudos esamą turtą, sukurs naują turtą, jei Savivaldybė paves. Valdymo sutartis būtų sudaryta 25 metams, nuomos atveju – 10 metų.
Ryžto politikams nepritrūko svarstant apskrities bendrojo plano sprendinius. Nuspręsta nepritarti naujos geležinkelio linijos Rimkai-Gargždai-Jokūbavas-Kretinga (Egliškiai) planavimui Klaipėdos rajono teritorijoje. Taip pat nepritarta kelio iš Klaipėdos miesto pietinio pramonės rajono planavimui rajone.
Agnė Adomaitytė
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Dėl vėjo jėgainių toliau kryžiuojamos ietys
Jovita STRIKAITIENĖ
2011-06-30
Griežpelkių bendruomenės nariai į posėdį atėjo su plakatais.
Praėjusį trečiadienį vykusiam eiliniam rajono Tarybos posėdžiui svarstyti buvo pateiktas 31 klausimas, bet daugiausia dėmesio buvo skirta vienam. Ilgai ir audringai diskutuota, ar tvirtinti parengtą detalųjį planą vėjo jėgainių statybai, bet galiausiai šio klausimo svarstymas atidėtas savaitei.
Bendruomenės nariai – su plakatais
Griežpelkių bendruomenės, kovojančios prieš dar trijų vėjo jėgainių statybą, nariai į posėdį atėjo su plakatais, raginančiais rajono valdžią apginti viešąjį interesą, socialdemokratus – atsikvošėti, kieno interesus gina ir panašiai. Per septyniasdešimt bendruomenės narių pasirašė peticiją, kad Gilandviršiuose nebūtų statomos žmonių sveikatai kenkiančios vėjo jėgainės.
Kartą taryba dėl to atidėjo detaliojo plano tvirtinimą. Šis klausimas audringai svarstytas komitetų posėdžiuose, ir šiame tarybos posėdyje emocijos vėl liejosi per kraštus. Opozicija prikišo pozicijai, kad anksčiau sklypai, kuriuose planuojama statyti jėgaines, priklausė mero giminaičiams ir tarybos nariui Arūnui Beišiui. Reiškė nuomonę, kad šis klausimas turėjo būti įvertintas antikorupciniu požiūriu. Klausė apie galimus pažadus už atlygį „prastumti“ detalųjį planą.
Pozicija atsikirtinėjo, kad visa tai yra tik insinuacijos. Meras Pranas Petrošius garantavo, kad dėl vėjo jėgainių statybos Gilandviršiuose jis neturi jokių interesų.
Griežpelkių bendruomenė įrodinėja, kad Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto specialistai, atlikę minėtos statybos poveikio aplinkai vertinimą, neturėjo licencijų. Buvo pateiktas tai patvirtinantis raštas. Bendruomenė pranešė, kad po kreipimosi į Prokuratūrą dėl esą suklastoto protokolo apie detaliojo plano svarstymą Policijos komisariatui duotas nurodymas atlikti tyrimą.
Posėdyje su taryba ir bendruomenės nariais aiškinosi detaliojo plano rengėja, įrodinėdama, kad visi reikalingi dokumentai pateikti, todėl detalusis planas turėtų būti tvirtinamas. Bet ilgos diskusijos neįtikino opozicijos ir bendruomenės atstovų. Ar reikia tvirtinti detalųjį planą, suabejojo ir kai kurie socialdemokratai.
Ir pozicija, ir opozicija bendruomenei ir vėjo jėgainių statytojams siūlė susitarti geruoju. UAB „BM Service“ direktorius tikino, kad jie pasirengę tartis, teigė, jog su vienuolika gyventojų pavyko susitarti. Jie atsisakė bet kokių pretenzijų su sąlyga, kad jiems bus pagerintos gyvenimo sąlygos.
– Mes galėtume ir kitiems patvarkyti stogą, įdėti langą ar nupirkti autobusiuką vaikams vežioti, bet jie iš mūsų paprašė milijono litų, – tarybos posėdyje pareiškė „BM Service“ direktorius.
O verslininkas Petras Dedūra raginimus tartis atmetė sakydamas:
– Mums nieko iš jų nereikia, tegu su savo jėgainėmis pasitraukia už trijų kilometrų.
Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė internete skelbia teikianti automobilių plovimo ir valymo paslaugas, o dabar užsimojo statyti vėjo jėgaines.
Bendru sutarimu, turbūt tikintis, kad bendruomenė ir statytojai visgi susitars, detaliojo plano dėl vėjo jėgainių statybos Gilandviršiuose atidėtas savaitei.
Laukiančiųjų eilė mažėja
Beveik kiekviename tarybos posėdyje tvirtinami detalieji planai keičiant žemės paskirtį, ją suskirstant į sklypus, kad būtų galima statyti individualius gyvenamuosius namus. Paskutiniame posėdyje patvirtinti detalieji planai individualioms statyboms Mažonų, Taurų, Papušynės ir Stragutės kaimuose. Tauragėje, prie P.Šemetos gatvės, suprojektuoti keturiasdešimt du sklypai individualioms statyboms. Šie sklypai atiteks žmonėms, kurie vykdant žemės reformą turi teisę sklypus gauti neatlygintinai. Dar trylika sklypų laukia savo šeimininkų kitose vietose. Meras P.Petrošius akcentavo, kad žemės reforma eina į pabaigą, ragino už tai atsakingus darbuotojus pasirūpinti, kad būtų suprojektuoti dar devyni sklypai, tada pretendentų eilės gauti sklypus neliktų, nebent jei atsirastų naujų žmonių, turinčių teisę gauti sklypus individualiai statybai.
Padėka – orkestro vadovui
Meras P.Petrošius Kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro vadovui Tadui Zakarauskui įteikė padėką, taip įvertindamas jauno vadovo ir jauno orkestro laimėjimus Italijoje. Birželį tauragiškiai dalyvavo Italijoje vykusiame tarptautiniame festivalyje, kuriame bendroje įskaitoje laimėjo ketvirtąją vietą, tarp jaunių buvo pirmi.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------